Komunistų partijos nusikaltimai Kinijoje: išpjaunami organai, koncentracijos stovyklos ir kultūrinis genocidas

Beprecedentis žiaurumas, susidorojimas su oponentais bet kokia kaina, nuolatinė propaganda ir kitoms šalims daromas atviras politinis spaudimas – tik dalis to, kuo gali pasigirti Komunistų partijos valdoma Kinija.

Nuo 2018 m. Kinijos Liaudies Respublikos prezidentas Xi Jinpingas gali būti perrenkamas prezidentu neribotam kadencijų skaičiui.

Valdant Xi Jinpingui, interneto cenzūra Kinijoje pasiekė neįtikėtiną mastą. Nuo kinų slepiami totalitarinio režimo nusikaltimai. Milijonai kamerų visą parą stebi gyventojus.

Šiuolaikinė veido atpažinimo technologija leidžia akimirksniu identifikuoti bet kurį praeivį. Naujausi išradimai pasitelkiami susidoroti su politiniais oponentais – bet kokią kritiką išreiškę asmenys nedelsiant pajaučia pasekmes.

Kinijoje įdiegta socialinio reitingavimo sistema primena rodytą fantastiniame seriale „Juodasis veidrodis“. Ji leidžia taikyti sankcijas žmonėms, kurie prieštarauja režimo veiksmams. Pvz., asmuo, turintis žemą socialinį reitingą, negalės nusipirkti traukinio bilieto, gauti paskolos, vesti vaikų į mokyklą.

Kinija nuolat pažeidinėja žmogaus teises. Bet kokią kritiką savo atžvilgiu kinų valdžia priima ypač neigiamai. Jungtinių tautų (JT) suvažiavimų metu Kinijos diplomatai grubiai pertraukia bet kokius bandymus kritikuoti šalies veiksmus ar politiką.

– Dar 2009 m. Kinija atmetė visas JT valstybių narių pateiktas rekomendacijas dėl žodžio laisvės ir laisvės burtis į asociacijas, dėl teismų nepriklausomybės, teisininkų profesijos garantijų, žmogaus teisių gynėjų apsaugos, tautinių mažumų teisių, mirties bausmės panaikinimo, perauklėjimo darbo stovyklų, kankinimų panaikinimo, žiniasklaidos laisvės ir veiksmingų priemonių kovai su diskriminacija.

– Priverstinio darbo stovyklos – Laogai. Į gulagą panašių priverstinio darbo stovyklų sistema Kinijoje buvo įvesta 1949 m. Nors Kinijos vyriausybė kalinių skaičių kalėjime ir administracinėse areštinėse laiko valstybės paslaptimi, Laogai tyrimų fondo vertinimu, Laogai sistemą šiuo metu sudaro daugiau nei tūkstantis kalinimo įstaigų, kuriose kalinama milijonai asmenų. Manoma, kad nuo pat įkūrimo Laogai sistemoje kalėjo daugiau kaip 50 mln. žmonių. 2013 m. Kinija paskelbė reformuosianti šią sistemą, tačiau kaip būtent tai bus atlikta – nenurodė. 2017 m. Arizonos gyventoja, nusipirkusi rankinę garsiojoje „Wall-Mart“ parduotuvėje, jo viduje rado raštelį, kuriame pasakojama apie klaikias priverstinio darbo sąlygas vadinamosiose stovyklose ir nežmonišką pareigūnų elgesį su nuteistaisiais. Beveik neabejojama, kad raštelis atkeliavo iš vis dar gyvos Laogai sistemos tipo stovyklos.

– Organų išpjovimo praktika Kinijoje pradėta taikyti praėjusio amžiaus 9-ajame dešimtmetyje. Tuomet „donorai“ buvo žmonės, nuteisti mirties bausme, o recipientai – Kinijos piliečiai. 1984 m. Valstybės saugumo ministerija pabandė sureguliuoti šį procesą. Vidaus potvarkyje ji pabrėžė, kad tokių organų panaudojimas turi „likti griežtoje paslaptyje“. Šis potvarkis neatšauktas iki šiol.

– Praėjusio amžiaus paskutiniajame dešimtmetyje, Komunistų partijos paskaičiavimais, nuo 70 iki 100 mln. kinų pradėjo užsiiminėti meditacine Falun Gong praktika. 2001 m. šio sąjūdžio nariams pirmą kartą buvo pradėta išpjauti organus. Dalis jų buvo parduodama užsienio pacientams už aukštą kainą. Po 2001 m. organų persodinimo operacijų skaičius Kinijoje smarkiai išaugo. Iki 2008 m. organai buvo išpjauti 65 tūkst. Falun Gong pasekėjų ir 2­­–4 tūkst. uigūrų, tibetiečių ir krikščionių. Nė vienas iš „donorų“ neišgyveno, nes pardavimui jiems buvo išpjauti visi gyvybiškai svarbūs organai.

– 2015 m. vasarą, per vadinamąjį 709 susidorojimą, Kinijos žvalgybos agentūros areštavo kelis šimtus žmogaus teisių gynėjų visoje šalyje. Tai buvo paprasti advokatai ­­– net ne disidentai. Kai kuriems kaltinamiesiems paskirtos iki septynerių metų kalėjimo bausmės už „ardomąją veiklą“. Dalis asmenų gavo lygtines bausmes, tačiau iki šiol yra nuolat sekami. Iškiliam Kinijos žmogaus teisių advokatui Wang Quanzhangui teismas skyrė puspenktų metų nelaisvės už ardomąją veiklą. Jo šešiametis sūnus Pekino įsakymu buvo išmestas iš mokyklos be teisės patekti į bet kurią kitą šalies ugdymo įstaigą.

– Kinijos pilietis, išėjęs į gatvę, vilkėdamas marškinėlius su užrašu „Xitler“ (Xi Jinpingas + Hitleris), netrukus dingo be žinios. Po kurio laiko tapo aišku, kad jis nuteistas kalėti už tą pačią „ardomąją veiklą“. Prie jo nebuvo prileisti advokatai.

– Kitas pilietis, Van Mejo, surengęs asmeninį protestą, reikalavo Xi Jinpingo atsistatydinimo ir Kinijos demokratizacijos. Netrukus po suėmimo jis žuvo paslaptingomis aplinkybėmis.

– 2015 m. Kinijos žmogaus teisių stebėjimo svetainės redaktorius buvo sulaikytas įtariant jį prieš valdžią nukreipta ardomąja veikla. Liu Feiyue skelbė straipsnius apie disidentų ir aktyvistų sulaikymą Kinijoje ir yra vienas iš nedaugelio pagrindinėje šalies teritorijoje gyvenančių ir tai darančių žmonių. Jo svetainėje buvo reiškiami įtarimai, kad Kinija šimtus ramybės drumstėjų uždarė psichiatrijos ligoninėse, nes jiems neva reikia gydymo. Taip pat fiksuojami protestai, žemės konfiskavimo atvejai, sulaikymai neįspėjus ir kiti įtariami žmogaus teisių pažeidimai, kuriuos paprastai ignoruoja Kinijos valstybinė žiniasklaida.

– 2018 m. mergina, savo „Facebook“ paskyroje išplatinusi vaizdo įrašą, kuriame dažais aplieja Xi Jinpingo plakatą, netrukus dingo be žinios. Paskutinis jos įrašas socialiniame tinkle buvo toks: „Prie durų manęs laukia uniformuoti žmonės. Aš ketinu persirengti ir išeiti pas juos. Aš nepadariau jokių nusikaltimų. Kalti tik tie, kurie mane įskaudino.“ Vėliau paaiškėjo, kad ji buvo prievarta nugabenta į psichiatrijos ligoninę.

Po merginos dingimo jos tėvas pats surengė keletą tiesioginių transliacijų internete, siekdamas informuoti visuomenę apie šį įvykį. Policiją sulaikė vyrą vienos jų metu – tiesioginiame eteryje.

– 2019 m. Kinijos Komunistų partijos įsakymu imtos deginti bibliotekų knygos, kurių turinys prieštarauja komunistinei ideologijai.

1,5 mln. uigūrų ­­– vienos musulmonų mažumos atstovų, gyvenančių autonominiame Sindziango regione, ­­– laikomi vadinamosiose perauklėjimo stovyklose. Uigūrai yra etninių tiurkų bendruomenė Vidurio Azijoje, praktikuojanti islamą nuo X amžiaus. Taikant totalitarinę kontrolę ir šiuolaikines technologijas, regione masiškai nepaisoma žmogaus teisių.

Uigūrai Kinijai kelia rimtą ir sunkiai sprendžiamą problemą. Jie yra sunkiai pasiduodantys Kinijos valstybės subjektai, regionas įsikūręs Kinijos prezidentui Xi Jinpingui itin svarbaus projekto „Viena juosta – vienas kelias“ kelyje, o didesnė priespauda tik skatina aktyvesnį pasipriešinimą.

Internete pasirodė vaizdo medžiaga, kurioje tūkstančiai uigūrų laikomi surakintomis rankomis ir užrištomis akimis.

Uigūrų persekiojimas

Kinams gresia laisvės atėmimas vien už tai, kad nuomoja kambarius uigūrams už Sindziango regiono ribų.

Kinija vykdo sistemingą uigūrų genocidą, todėl moterys, esančios koncentracijos stovyklose, patiria prievartinius abortus ir sterilizaciją. Taip pat vykdomi masiniai uigūrų šeimų atskyrimai bei grobimai.

Kultūrinis uigūrų genocidas liudininko akimis: „Pirmiausia jie uždraudė vaikams mokytis Korano, tada ­­– vaikščioti į mečetes. O po to jie įvedė draudimą švęsti ramadaną, auginti barzdą. Uždraudė duoti musulmoniškus vardus naujagimiams. Iš mūsų buvo paimti pasai ir liepta skųsti vieniems kitus. Niekuo dėti uigūrai žudomi, o jų organai išpjaunami.“

Kinijos valdžia naikina kapines, kuriose buvo palaidota daugybė uigūrų kartų, ir vietoje jų stato žaidimų bei automobilių stovėjimo aikšteles.

Kinijos delegacija JT skelbia, kad vyriausybė dalį Sindziango gyventojų siunčia į „profesinius“ kursus – kad pažabotų ekstremizmą. O šiaip Sindziange esą vyrauja „harmonija, visapusiška pagarba ir solidarumas“.

2019 m. spalio 24 d. Europos Parlamento (EP) pirmininkas ir frakcijų lyderiai nutarė skirti šių metų Sacharovo premiją iki gyvos galvos kalinamam Kinijos uigūrų tautinės mažumos teisių aktyvistui Ilhamui Tohti. „Nepaisant to, kad jis palaiko nuosaikumą ir susitaikymą, I. Tohti buvo nuteistas kalėti iki gyvos galvos po parodomojo teismo proceso 2014 m. Skirdami jam šią premiją raginame Kinijos vyriausybę išleisti I. Tohti į laisvę ir gerbti mažumų teises“, – paskelbdamas šių metų Sacharovo premijos laureatą kalbėjo EP pirmininkas Davidas Sassoli.

Alfa.lt