Kompozitorius iš uostamiesčio savęs ieško Joniškyje

Išgirdus žodį „kompozitorius“ prieš akis iškyla garbanoti Mocarto ir Bacho portretai iš muzikos vadovėlių. Kompozitorius – be galo rimtas, net truputį rūstus, o svarbiausia – be galo talentingas asmuo. Tokį gana stereotipinį kompozitoriaus portretą mums suformavo mokykliniai vadovėliai ir enciklopedijos. Tačiau apsilankius Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokykloje, kur koncertmeisteriu, mokytoju dirba klaipėdietis kompozitorius Mykolas Treščenkinas (29 m.), vadovėliniai portretai greitai išgaruoja iš atminties. Jaunas ir talentingas vyras po darbo šoka Joniškio kultūros centro liaudiškų šokių ansamblyje „Ratilis“, dalyvauja roko grupės „M.E.S“ veikloje ir iš gimtosios Klaipėdos dviračiu pasiekia Biržus.

Įsitraukė į Joniškio kultūrinį gyvenimą

Iš uostamiesčio kilęs jaunasis kompozitorius pernai netikėtai atrado Joniškį. Baigęs akademinės kompozicijos magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vyras ieškojo koncertmeisterio darbo ir jį surado mūsų mieste, Algimanto Raudonikio meno mokykloje. Jauniesiems joniškiečiams klaipėdietis dėsto solfedį, muzikos istoriją, dirba koncertmeisteriu, kuria klasikinę ir bažnytinę muziką. Trumpai tariant, pilnas darbo krūvis ir galimybės tobulėti Joniškyje jaunam specialistui buvo suteiktos. Visai neseniai, tik nuo rugsėjo mėnesio M. Treščenkinas apsigyveno Joniškyje ir jau spėjo įsilieti į kultūrinį miesto gyvenimą, sakydamas, kad įdomu išbandyti save naujame amplua. Sužinojęs, kad Joniškio kultūros centre yra nemažai mėgėjų meno kolektyvų, Mykolas pasirinko liaudiškų šokių ansamblį „Ratilis“. „Noriu šokti. Kažkada esu šokęs legendiniame šokių ansamblyje „Žuvėdra“, tai toks savirealizacijos būdas man nėra naujiena“, – sako klaipėdietis.

Puikias vokalines ir muzikines galimybes demonstruojantis naujasis Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos mokytojas savo kolegų neliko nepastebėtas. Prie roko grupės „M.E.S“ kolektyvo jį prisijungti pakvietė grupės vadovas, tos pačios meno mokyklos mokytojas Žydris Žalakis. Ilgai nedvejojęs Mykolas kartu su kitais joniškiečiais užgrojo klasikinį roką ir, kaip pats sako, rokas jam yra įdomus, bet kartu ir visiškai svetimas muzikos stilius. „Įdomu save išbandyti, groti visai kitokią muziką negu aš esu įpratęs. Aš – klasikas, bet niekada nesakau „ne“ nepabandęs“, – atvirauja mokytojas.

Pasirinkimo laisvė

Mykolo kaip būsimo kompozitoriaus kelias prasidėjo Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokykloje. Ten vaikinas įgijo fortepijono pagrindus. Vėliau Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijoje studijavo vokalą. Kitas žingsnis – sugrįžimas į Klaipėdą, kur studijos buvo tęsiamos Klaipėdos universiteto Menų akademijoje. Rankose laikydamas bakalauro diplomą, M. Treščenkinas nesustojo. Pernai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė  akademinės kompozicijos magistro studijas. Studijos ir kultūrinė veikla buvo nuolatiniai jaunojo kompozitoriaus palydovai. Choro artisto ir solisto vaidmenyje Mykolas yra pasirodęs daugiau kaip dešimtyje teatro spektaklių, tokių kaip G. Kuprevičiaus „Veronika“, P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“, Johano Štrauso operetė „Šikšnosparnis“ ir daugelyje kitų.

Buvusiam Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro, EuropaChorAkademie (vokiečių mišrus choras) chorų artistui, Vilniaus mokytojų namų vyrų choro „Vytis“ vadovui, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos choro iliustratoriui teko ragauti scenos montuotojo, apsaugos darbuotojo duonos. „Dirbdamas apsaugos darbuotoju, turėjau galimybę užsidirbti studijoms Klaipėdos universitete, o montuodamas dekoracijas visiems naujai statomiems spektakliams, stebėdavau aktorių darbą iš šalies. Tai buvo įdomi pažintis su teatro menu, aktoryste. Visas šias patirtis labai vertinu“, - atvirauja M. Treščenkinas.

Vyras dėl savo talento ir didžiulės atsakomybės dirbant bet kokį darbą visada turėjo pasirinkimo laisvę. Dirbdamas Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, jis ieškojo koncertmeisterio darbo. Norėjosi naujos patirties. Išsiuntęs savo gyvenimo aprašymą į keleto miestų meno mokyklas, tarp kurių buvo ir Joniškis, Mykolas vieną dieną sulaukė Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos direktoriaus Vitolio Žuko skambučio. Susitikimas su minėtos mokyklos vadovu ir Mykolas apsisprendžia dirbti mieste, kuriame niekada neteko lankytis. Kaip sako klaipėdietis, Joniškis yra patogus miestas gyventi ir dirbti. Viskas šalia, susisiekimas geras, nėra didelių žmonių susibūrimų, sutaupoma daug brangaus laiko. Viename iš Lietuvos didmiesčių gimusiam ir kurį laiką Lietuvos sostinėje gyvenusiam vyrui dar reikia adaptuotis prie naujos gyvenamosios vietos. „Joniškis – nauja patirtis. Kur aš tik nebuvau. Dar iki šiol turbūt savęs ieškau“, - retoriškai klausia pašnekovas.

Vaikystėje norėjo būti baleto šokėju arba gimnastu

Kompozitorius prisipažįsta, kad kultūra jam nėra svetima nuo vaikystės. Jau tuo metu Mykolas svajojo užaugęs būti baleto šokėju arba gimnastu. Paklaustas, kodėl būtent ateities perspektyvoje matė save minėtų profesijų atstovų vaidmenyse, kai tuo metu daugelis berniukų svajojo būti policininkais, lakūnais ar ugniagesiais gelbėtojais, vyras atsakė, kad jo mama Reda Striškaitė visą savo gyvenimą sukosi ir dabar dar tebesisuka kultūroje. Profesionalios choreografės ir atlikėjos „arkliukas“ – džiazas ir šokis. Nors moteris mažai kam žinoma Lietuvoje, tačiau jos vardas kai kurių užsienio šalių, ypač Jungtinių Arabų Emyratų ir Skandinavijos šalių melomanams, jau girdėtas. Ne kartą R. Striškaitė yra dalyvavusi Lietuvos televizijos muzikiniuose projektuose, o dabar aktyviai koncertuoja su įvairiomis uostamiesčio grupėmis ir dirba choreografijos mokytoja.

Mykolo tėtis Sergėjus Treščenkinas – bardas, kažkada dirbęs Klaipėdos muzikiniame teatre choro artistu. Šiuo metu jo profesinė veikla glaudžiai susieta su muzika. Jis dirba su specialių poreikių vaikais Klaipėdoje. Tad, visiškai nestebina, kad ir Mykolas pasuko tuo pačiu kultūros keliu, kuriuo žengia ir jo tėvai. Tik svajonė būti baleto šokėju arba gimnastu taip ir neišsipildė, nes žavėjimasis muzika buvo stipresnis už šokio žavesį.

Groti vargonais išmoko savarankiškai

Savaitgaliais M. Treščenkinas dirba Pakruojo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Ten jis groja vargonais ir per mėnesį subūrė keletą kolektyvų – jaunimo ir Sumos chorus. Meilę vargonams ir klasikinei muzikai tuometiniam keturiolikmečiui Mykolui įskiepijo šviesios atminties profesorius, vargonininkas Gediminas Purlys, vadovavęs Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčios Sumos chorui, kuriame 10 metų giedojo ir Mykolas. Paauglį tuomet labai sužavėjo profesoriaus grojimo technika. Groti vargonais M. Treščenkinas mokėsi savarankiškai. Vargonininko darbo ieškojo Joniškio ir Žagarės miestuose, tačiau kol kas nerado. Mykolas yra sukūręs nemažai muzikinių kūrinių bažnyčių chorams. Lyg tyčia, nei vienas jo sukurtas kūrinys neskamba gimtosios Klaipėdos bažnyčiose, tačiau juos mielai atlieka Vilniaus, Elektrėnų, Biržų ir kitų miestų bažnyčių chorai.

Paklaustas, kaip gimsta muzikos kūriniai, vyras iš karto atsako: ,,Nežinau, sunku pasakyti“. Minutėlę pagalvojęs priduria: „Jie gimsta nuo pirmo takto. Jei turiu taktą, vadinasi, turiu jau ir visą muzikinį kūrinį“. Mykolas prisipažįsta, kad iš kūrybos šiais laikais pragyventi neįmanoma. Anot jo, jeigu jau kuri, tai pirmiausia kuri sau, o jeigu Tavo muzikos dar kažkas klausosi ir jai pritaikęs žodžius atlieka, vadinasi nėra taip blogai.

Galėčiau dirbti už dyką

„Jei Joniškyje atsirastų žmonių, norinčių ir galinčių dainuoti chore arba kokiame nors muzikiniame ansamblyje klasikinio stiliaus dainas, aš mielai suburčiau meno kolektyvus ir net su jais galėčiau dirbti dykai“, - sako Mykolas. Klasikinė muzika ir jos atlikimas - kompozitoriaus pomėgis ir burti bendraminčius kultūrinei veiklai, anot jo, tai ne darbas, o malonumas. Turėdamas laisvo laiko, M. Treščenkinas dalyvauja įvairiuose konkursuose. Vienas jų, kur jaunąjį kompozitorių net kelis metus iš eilės lydėjo sėkmė – Lietuvos nacionalinio kultūros centro skelbiamas konkursas, skirtas reprezentuoti Lietuvą. 2019 metais jis užėmė I ir II, o šiemet – III vietą minėtam konkursui pateikęs muzikinius, bažnyčiose atlikti pritaikytus kūrinius. Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokyklos mokytojui labiausiai patinka klausytis Bacho, šių laikų kompozitorių Olivier Messiaen, Krzysztof Penderecki kūrybos.

Kol Joniškyje nėra galimybės nemokamai dirbti su meno mėgėjų kolektyvais ir vadovauti chorui arba ansambliui, atliekančiam klasikinius kūrinius, Mykolas leidžiasi į keliones po Lietuvą dviračiu.  „Kartą iš Klaipėdos numyniau dviračiu į Biržų rajoną, kur gyvena mano senelis. Ten prabėgo visos mano vaikystės vasaros. Esu važinėjęs po Ignalinos kraštą, ten gėrėjaus nuostabia gamta, ežerais. Joniškyje pasigendu vandens telkinių, kalnuoto kraštovaizdžio. Per tą laiką, kiek gyvenu Joniškyje, esu šiek tiek apžiūrėjęs rajoną. Man labiausiai patiko Tyrelio pelkės pažintinis takas“, - įspūdžiais dalijasi kompozitorius. Pastaruoju metu keliones dviračiu keičia kelionės automobiliu.

Tad, jeigu norite dalyvauti choro ar kito muzikinio ansamblio veikloje ir atlikti klasikinius kūrinius, būtinai prisiminkite, kad Joniškio Algimanto Raudonikio meno mokykloje dirba mokytojas M. Treščenkinas, kuris giliai širdyje puoselėja tokį pat norą, kaip ir Jūs. Suvienijus jėgas, galbūt lūkesčiai išsipildys.