Komitetai aptarė propagandos įtaką tautinėms mažumoms: tai ypač išryškėjo vakcinacijos metu

Trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos (NSGK) bei Švietimo ir mokslo (ŠMK) komitetai aptarė dezinformacijos ir propagandos poveikio Lietuvoje klausimą. Bendrame komitetų posėdyje aptarta vakcinavimo laikotarpiu ypač išaugusi informacinės erdvės svarba, buvo pristatyti duomenys, kaip rusiškos informacijos kanalai formuoja tautinių mažumų požiūrį.

Vakcinacijos laikotarpiu dar labiau išryškėjo melagienų daroma įtaka

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas komitetų posėdyje atkreipė dėmesį, kad vakcinacijos laikotarpiu ypač išryškėjo, kad Rusijoje sukurtos melagienos daro įtaką Lietuvos gyventojų apsisprendimui skiepytis.

„Pamatėme, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose vakcinacijos lygis buvo tikrai nesiekęs Lietuvos vidurkio ir įvairių žvalgybinių tarnybų viešos ataskaitos aiškiai parodė, kad Rusijoje sukurtos tam tikros melagienos, tam tikri naratyvai daro įtaką ir Lietuvos Respublikos piliečių apsisprendimams“, – komiteto posėdyje teigė L. Kasčiūnas.

„Akivaizdu, kad Rusija pasirinko vakarietiškas vakcinas kaip savo taikinį, ypač „AstraZeneca“ vakcina buvo pasirinktu taikiniu, tai irgi buvo pripažįstama, tai teko išgirsti kalbant ir su britų kolegomis“, – taip pat akcentavo jis.

NGSK komiteto pirmininkas atkreipė dėmesį ir į susidariusią situaciją, kai dalis šalies gyventojų, nenorėdami skiepytis „AstraZeneca“ vakcina, reikalavo rusiškos „Sputnik V“ vakcinos.

„Buvo toks paradoksas: „AstraZeneca“ bloga, duokit „Sputnik V“, nors pagal technologiją šie skiepai yra patys artimiausi vienas kitam“, – atkreipė dėmesį jis.

Teigiamas sovietmečio vertinimas susijęs su žmogaus ekonomine padėtimi, o ne tautybe

Rytų Europos studijų centro (RESC) analitikas Andrius Prochorenka, komitetų posėdyje pristatydamas 2020 m. „Sprinter“ tyrimo duomenis, atkreipė dėmesį, kad demokratijos vertinimas tarp Lietuvos gyventojų vis dar išlieka žemas. Visgi jis atkreipia dėmesį, kad rusiškais informacijos kanalais dažniau remdamiesi asmenys dažniau mano, kad padėtį Lietuvoje galėtų pagerinti Rusija.

„Iš esmės galima matyti, kad, jeigu žmonės naudoja rusiškus informacijos kanalus, tai tokiu atveju jie daug pozityviau vertina Rusijos galimą įtaką Lietuvai, turint omenyje dabartinės situacijos pagerinimą. Galima daryti preliminarią išvadą, kad vis dėlto rusiški informacijos šaltiniai daro įtaką Lietuvos gyventojų apsisprendimui, kas gali pagerinti padėtį Lietuvoje“, – atkreipė dėmesį jis.

Analitikas atkreipė dėmesį, kad tyrimo rezultatai parodė, jog sovietmečio vertinimas nėra glaudžiai susijęs su Lietuvos gyventojų tautybe. Jo teigimu, jis labiau priklauso nuo ekonominės žmonių padėties.

„Teigiamas sovietmečio vertinimas yra labai susijęs su ekonomine žmonių padėtimi. Būtent krizės laikotarpiu buvo padidėjęs sovietmečio vertinimas, daugiau žmonių galvojo, kad sovietmečiu buvo galima gyventi geriau. Jeigu sovietmečio vertinimą pažiūrėtume per tautybę, tai vėlgi pamatytume, kad visi mūsų apklausoje dalyvavę kitų tautų atstovai neturėjo kažkokios aiškios nuomonės dėl sovietmečio“, – sakė jis.

Visgi A. Prochorenka pabrėžė, kad pastaruoju metu teigiamas sovietmečio vertinimas yra sumažėjęs.

„Jeigu vertintume kelių pastarųjų metų perspektyvą, šiuo metu vertinimas svyruoja – apie 21 proc. žmonių mano, kad sovietmečiu buvo geriau gyventi, negu yra dabar. Jeigu vertintume iš kelerių metų perspektyvos, tai galime matyti, kad ši kreivė žmonių, kurie teigiamai vertino sovietmetį, šiuo metu plokštėja ir stabilizuojasi“, – sakė jis.

Analitikas akcentavo, kad, pavyzdžiui, 2004 metais teigiamai sovietmetį vertino maždaug 44 proc. šalies gyventojų.

A. Prochorenka atkreipia dėmesį, kad rusiškos informacijos kanalų vartojimas daro įtaką ir vertinant Rusijos keliamą grėsmę bei Baltarusijoje esančią Astravo atominę elektrinę.

„Jeigu žmonės nevartoja (rusiškos informacijų kanalų – ELTA), tai jie labai aiškiai sako, kad Rusija kelia grėsmę Rytų Europos valstybėms, tačiau, jeigu žmonės vartoja rusiškus žiniasklaidos kanalus, tai tokiu atveju galima pamatyti, kad vėl kreivė yra daug tolygesnė ir netgi išsiskiria toje vietoje, kai žmonės sako, kad nesutinka, jog Rusija kelia grėsmę Rytų Europos valstybėms“, – sakė jis, akcentuodamas, kad labai panaši situacija yra ir su Astravo atominės elektrinės vertinimu.

Kultūros ministras: dedamos pastangos norimo rezultato neatneša

Savo ruožtu komitetų posėdyje dalyvavęs kultūros ministras Simonas Kairys pripažino, kad dezinformacijos ir propagandos poveikio problema yra plati, todėl jai spręsti, pasak jo, yra reikalinga ne vienos ministerijos ir Seimo komitetų sinergiją. Ministras pripažino, kad ši problema ypač išryškėjo tautinių mažumų tankiau gyvenamuose regionuose vykdant vakcinaciją.

„Būtent ta situacija dėl vakcinacijos ir parodo, kad mes galvojame, kad daug darome dalykų, kurie susiję su tautinėmis mažumomis, jų integravimu, bet visgi vėl susiduriame su faktu, kad tos pastangos to rezultato, kurį mes norėtume pasiekti, nelabai atneša“, – pripažino jis.

Komitetų posėdyje S. Kairys taip pat pristatė Susisiekimo ministerijos užsakytą tyrimą, kurio duomenys atskleidžia tai, kad lenkų tautinės mažumos labiau linksta žiūrėti rusiškus televizijos kanalus.

„Aš turiu Susisiekimo ministerijos užsakytą tyrimą, nes būtent telecentras šešis lenkiškus kanalus transliuoja toje Lietuvos teritorijoje, apie kurią mes kalbame, ir čia tiesiog yra tokie paprasti du klausimai apie lenkiškų kanalų žiūrimumą procentais. Ir jeigu klausimas buvo, ar jūs žiūrite bent vieną iš lenkiškų kanalų, kurių yra šeši pasiekiami, tai 46 proc. atsako, kad taip, ne – 23 proc., o kad labai retai – 31 proc.“, – teigė S. Kairys.

„Bet įdomiau yra tai, kad paklausus, „kodėl jūs nežiūrite lenkiškų kanalų?“, dominuojantis atsakymas, beveik 40 proc., kad dažniausiai žiūrime kanalus rusų kalba, ir tik po to yra atsakymai, kad neįdomus yra siūlomų kanalų turinys“, – pridūrė jis.

Todė,l ministro teigimu, labai svarbu ne tik galimybė tautinėms mažumoms suteikti alternatyvą, bet ir pasirūpinti, kad rodomų kanalų turinys būtų įdomus.

ELTA