Komisija išrinko kandidatą Šiaulių miesto garbės piliečio vardui

Garbės piliečio vardo suteikimo komisija išrinko vieną iš penkių kandidatų, kuris Šiaulių miesto gimtadienio išvakarėse bus teikiamas tvirtinti Šiaulių miesto savivaldybės tarybai, iškilminga inauguracija numatyta tą patį rugsėjo 5 d. vakarą.

Rugpjūčio 22 dieną susirinkusi Garbės piliečio vardo suteikimo komisija priėmė sprendimą dėl naujojo Šiaulių miesto garbės piliečio kandidatūros. Komisijai pirmininkavęs Šiaulių miesto meras Artūras Visockas po posėdžio informavo, kad yra išrinktas kandidatas, kurį bus siūloma tvirtinti rugsėjo 5 dieną vyksiančiame Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdyje.

Komisijos balsai lėmė, kad Šiauliams švenčiant 788-ąjį miesto gimtadienį, Šiaulių miesto garbės piliečio vardą bus siūloma suteikti žinomam advokatui, buvusiam teisėjui, istorinių, kultūros, sporto ir meno knygų autoriui, kraštotyrininkui, fotografui, keliautojui Jonui Nekrašiui.

Garbės piliečio vardo suteikimo komisija svarstė penkias kandidatūras:

Vytautas Gudonis, Lietuvos psichologas, pedagogas, profesorius, socialinių mokslų (psichologija) habilituotas daktaras;
Sania Kerbelis (1963-2024), Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas, kovotojas prieš antisemitizmą;
Jonas Nekrašius, teisininkas, advokatas, buvęs teisėjas, istorinių, kultūros, sporto ir meno knygų autorius, kraštotyrininkas, fotografas, keliautojas;
Raimonda Sližienė, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos fortepijono pedagogė, mokytoja-ekspertė, Šiaulių miesto kultūrinių renginių vedėja;
Alfredas Vilbikas, Lietuvos teisininkas, teisėjas, Šiaulių apygardos teismų istorijos muziejaus vienas iš įkūrėjų.

Jono Nekrašiaus kandidatūrą Šiaulių miesto garbės piliečio vardo suteikimui pateikė Šiaulių LIONS klubas.

Šiaulių miesto savivaldybės taryba Jono Nekrašiaus kandidatūrą turėtų svarstyti rugsėjo 5 dienos posėdyje, tą patį vakarą koncertinėje įstaigoje „Saulė“ planuojama inauguracijos ceremonija.

JONAS NEKRAŠIUS (g. 1949 08 18, Šiauliuose), teisininkas, advokatas, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys, publicistas,  istorinių, kultūros ir meno knygų autorius, kultūros istorikas, kraštotyrininkas, fotografas, keliautojas, J.  Nekrašiaus kontoros advokatas.  Žmona Janina, dukra Giedrė.

Išsilavinimas

1956-65 m. mokėsi Šiaulių 5-oje ir Juliaus Janonio 1-oje vidurinėse mokyklose 

1965-1968 m. mokėsi Šiaulių 13-oje PTM,

1967 m. baigė Šiaulių 2-ają vakarinę vid. m-klą, 

1969-1973 studijavo ir baigė Charkovo (Ukraina) juridinį institutą (dabar Charkovo Jaroslavo Išmintingojo nacionalinis  universitetas). 

Profesinė veikla

1968-1969 m. Kauno autoremonto gamyklos tekintojas,

1973-1974 m. Joniškio žemės ūkio valdybos juriskonsultas, 

1975-1976 m. Molėtų r. liaudies teismo teisėjas-stažuotojas, 

1976-1979 m. Šalčininkų r. liaudies teismo teisėjas, 

1979-1992 m. Pakruojo r. apylinkės teismo pirmininkas, 

1992-2002m. Šiaulių advokatų kontoros advokatas, 

nuo 2002 m. advokato Jono Nekrašiaus kontoros advokatas, 

2003 -2013 m. Šiaulių universiteto Humanitarinio ir Edukologijos fakulteto lektorius. 

Faktai

Dalyvavo ir skaitė pranešimus 35 konferencijose ir forumuose teisės, meno ir knygotyros temomis Lietuvoje ir  užsienyje (Latvijoje, Uzbekijoje).

2000 populiarių straipsnių, žinučių apie teisę, dorovę, antropologiją, knygotyrą, kultūrą, meną,  keliones, įžymius žmones autorius. Paskelbė apie 300 mokslinių straipsnių teisės, antropologijos, istorijos, knygotyros, kultūros  ir meno temomis.

Tarptautinių ekslibrisų konkursų organizatorius, kuratorius, vertinimo komisijų narys.

Su kelionėmis ir ekspedicijomis pabuvojo  5 pasaulio žemynuose, aplankė 80 valstybių ir tautų. Surengė 30 asmeninių fotografijos, ekslibriso ir laiško meno (angl.  mail art) parodų

Sukūrė 40 filmų kelionių  antropologijos kultūros temomis. Kartu su kūrybine grupe sukūrė dokumentinį filmą „Menininką Gerardą  Bagdonavičių prisimenant“ (2017). 

Tyrimų objektas – antropologija, Lietuvos konstitucija, teisė, spaudotyra ir knygotyra, knygos ženklai ir fotografija. Tyrinėja Lietuvos ir Šiaulių regiono amatus, pramonę ir prekybą, spaudos ir knygos paveldą, knygrišystę, ekslibrisus,  kitus Lietuvos pasaulio šalių knygos ženklus, senąją Lietuvos fotografiją, kiną.

Autorinės knygos

„Keliant teisinę kultūrą“ (1982), „Teismas eina“ (1983), „Priima teisėjas“ (1988), „Žmogus atėjo į teismą“ (1988), „Ex libris. Dailininkas Gerardas Bagdonavičius“ (1998), „Ex libris. Mikalojaus Daukšos „Postilei“ 400“ (1999),  „Minčių namai“ (2003), „Ex libris. Šiaulių universiteto Humanitariniam fakultetui 50 metų““ (sudarytojas, 2008),  „Lietuva knygos ženkluose XVI a. -XXI a. pr“ (2009), ,“Šiaulių berniukų gimnazijos biblioteka – pirmoji valstybinė  biblioteka mieste“ (2011), „Olegas Truchanas – Lietuvos  Australijos legenda“ (2011), „Lietuvos advokatūra: Šiaulių  advokatai (XVII a. - XXI a. pr.)“ (2013), „Nuo knygos iki fotografijos“ (2014), „Protų mūšis: 100 Šiaulių istorijos mįslių“ (2016), „V. D. Brennerio plakečių, medalių ir monetų parodos katalogas“ (2017), „,Šiaulietiška spauda XVI a. - XXI a.  Leidybos, platinimo ir saugojimo įstaigos.“ (2019), „Miesto kodas. Asmeniniai knygos ženklai“ (2019), „Varpų menas Šiauliuose (XV a.- XXI a. pradžia)“ (2021), ,,Šiaulių buriuotojai ir vandens sportas“ (2023), „Sportas  Šiauliuose ir Lietuvoje“ (iki XX a. vidurio). Iliustruotas žinynas (2024), Šiaulių regiono lyderystė: amatai pramonė ir  prekyba XV-XXI a.“ (2024) ir kt,.

Apdovanojimai

Lietuvos kultūros fondo padėka (1990),

Šiaulių apskrities viršininko padėka (1999),

Šiaulių apskrities  viršininko administracijos padėka (2003),

Šiaulių m. sav. administracijos Kultūros skyriaus padėka už tarptautinio ekslibrisų konkurso-parodos „Ex libris. Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetis“ bei parodos „Lietuva knygos  ženkluose“ surengimą Šiaulių dailės galerijoje (2009),

Šiaulių apskrities viršininko garbės ženklas „Už nuopelnus Šiaulių apskričiai“ (2009),

Lietuvos žurnalistų sąjungos ir Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos Mato Šalčiaus premija už knygą  „Olegas Truchanas – Lietuvos ir Australijos legenda“ (2012),

Lietuvos žurnalistų sąjungos padėka už dalyvavimą fotografijų  parodose ir ekspedicijoje (2013),

„Kolumbas LT“ nominacija už Lietuvos garsinimą  svetimuose kraštuose (2014),

Advokatūros garbės ženklas (2014),

Šiaulių miesto mero padėka (2016),

Šiaulių m. sav. administracijos Kultūros sk. vedėjos  padėka už kultūrinės iniciatyvos įprasminimą ir litvako Viktoro Deivido Brenerio atminimo pagerbimą Šiauliuose (2016),

Tarptautinio LIONS klubų prezidento Bob Corlew (JAV) medalis už lyderystę (2017),

Vytauto Gedgaudo premija (2019), 

Šiaulių miesto mero padėka už įvairiapusę ir kryptingą veiklą puoselėjant istorinę ir kultūrinę atmintį,  fotografijos meno sklaidą (2019),

Lietuvos kultūros ministro padėka už Žiemgalos krašto ir Šiaulių miesto istorijos  tyrinėjimus, puoselėjimą ir sklaidą, aktyvią visuomeninę ir kultūrinę veiklą (2019).

Lietuvos Respublikos Seimo pirmininko padėka (2019),

Lietuvos kultūros ministro padėka už dalyvavimą Lietuvos žurnalistų sąjungos organizuotose  ekspedicijose (2022) ir kt.