KOMENTARAS: Žmo­gus žmo­gui – kaukė

Ant­ra­dienį nuo ko­ro­na­vi­ru­so su­keltų komp­li­ka­cijų mirė 23 lie­tu­viai. Maž­daug tiek kas­met mir­da­vo nuo gri­po. Čia – per dieną. Ry­toj ir po­ryt turbūt ir­gi ge­riau ne­bus. Ka­ran­ti­nas pra­tęstas iki gruod­žio 17-osios, ir tai tik­rai ne pa­bai­ga.

Šv. Kalėdos šviečiasi su kauke. Žmogus žmogui dabar – kaukė. Bet čia geriausiu atveju. Blogesnis atvejis, kai žmogus žmogui – virusas. Slankioja po turgų, krautuves ir gatvėmis su kauke po pagurkliu. Kam išvis tada kaukė?

Ach, taip – dėl policijos. Prieš policininką užsitrauks.

Gydytojai ir slaugytojos krenta kaip lapai. Vietų reanimacijos palatose – ant pirštų. Koronavirusiniai jau ir koridoriuose guldomi. Bet tūkstančiai lietuvių moja ranka – baikos tai. Vienam valdžia kažko sudurniavo. Kitam, nutaisiusiam paslaptingą veidą, susirodo, kad tai pasaulio blogiečiai susimokė mus, vargšus, be kelnių paleisti.

Mąstau apie tuos, katrie sako: ai, išpūstas reikalas, tas pats gripas, o daktarai šiaip sau COVID-19 diagnozes rašinėja. Piktesnis sušnypščia, kad ne šiaip sau – už pinigus.

Kas turi nutikti suaugusiam, vaikus gražiai auklėjančiam žmogui, kad jis imtų neigti realų pavojų? Baimė blokavo protą? Žmogus gyvena saugiam burbule – nieko nenori girdėti apie tai, kas jam nepatinka? Gal kieno pasamdytas tokius blėnius skleisti?

Kas turi atsitikti, kad šiaip jau racionalus žmogus į gydytojų ir valdžios argumentus ir prašymus: „Žmonės, būkite žmonės, neleiskit virusui plisti ir žudyti“, karštakošiškai atrėžtų: „Nepažįstu nė vieno, sergančio koronavirusu“?

Kas verčia protingą žmogų – ne kokį mišiugeną brautis į ligonines ir kaip laukiniam stūgauti: „Kodėl nedega šviesos? Kas jus finansuoja? Kodėl vietoj ligonių manekenai suguldyti?“ Kodėl dusinate žmones kaukėmis?

Net Seimo narys antai iš aukštos tribūnos triūbija, kad koronavirusas yra pasaulinės mafijos sugalvotas. Užuot pasidžiaugęs, kad tuoj bus pagaminti skiepai, leisiantys nebebijoti to prakeikto viruso, kuris jau pavogė iš mūsų šv. Velykas ir dar pavogs šv. Kalėdas, dar pagąsdina žmones šiukštu nesiskiepyti: „Skiepydamiesi tapsite eksperimentiniais triušiais.“

Mirtis savo dalgiu bando atvesti mus į protą, bet su protu, matyt, jau taip, kaip kaime sakydavo, – jeigu durnas, tai ant ilgam.

Ne visi, bet vis dėlto kiek daug žmonių vis dar eilėse krautuvėse – kūnas į kūną. Viską čiupinėja. Tik paprašyk tokio užsidėti kaukę ar laikytis 2 metrų atstumo, pasiųs ten, kur nesmagu būtų eiti.

Kaip rasti raktą į tokio žmogaus širdį? Ką pasakyti neviernam Tamošiui, aistringai aiškinančiam, kad tuo virusu neįmanoma patikėti, kad žmogus atsipeikėtų ir įjungtų savo savisaugos jausmą?

Bandau aiškinti, kad koronavirusas nėra Dievas. Taigi, tai nėra tikėjimo klausimas. Koronaviruso egzistavimas ir pavojumi patikrinamas empiriškai – ligoninėse, kapinėse, krematoriume.

Mąstau: jei netikėčiau koronaviruso pavojumi, vien iš smalsumo nueičiau į senelių pansionatą, į kurį įsisukęs COVID, ar į Klaipėdos „Caritas“, kur susirgo visos slaugytojos, ir pasiprašyčiau pasavanoriauti. Be skafandro ir kaukių. To, kuriuo netikiu, nėra, taigi, jis negali susargdinti?

Gal užsukčiau į vienas kitas nuo COVID-19 mirusio žmogaus laidotuves. Prie gedulingų pietų stalo paaiškinčiau velionio artimiesiems, kad tas virusas ne toks jau ir pavojingas.

Kaži ar išneščiau po to sveiką kailį?

Tas, kuris netiki koronavirusu ir jo mirtinu pavojumi, neis nei į senelių pensionatą, nei į laidotuves, nevažiuos į Kėdainius stebėti eismo šalia krematoriumo. Tų, kuriems „viskas aišku“, kurie tiki sąmokslo teorijomis, įtikinti nepavyktų net pačiam Dievui. Jam perskėlus dangų, neviernas Tamošius sakytų, kad čia mafijos nupirkti specialieiji efektai.

Laimėti karą, o COVID-19 pandemija yra žmonijos karas su koronavirusu, tuo sunkiau, kuo daugiau išdavikų tarp tavo karininkų. Sprendžiant iš kliedesių viešojoje erdvėje, koronavirusas turi daug sąjungininkų. Vadinasi, karas užtruks ilgiau, nei turėtų. Adventas bus ilgas kaip niekada.