Kol šei­mos gy­dy­to­ja kon­sul­ta­vo te­le­fo­nu, vėžys išp­li­to

On­ko­lo­gai su­ne­rimę – kol ša­lis ko­vo­ja su ko­ro­na­vi­ru­so pan­de­mi­ja, daugė­ja už­leis­to vėžio at­vejų. To­kius li­go­nius gy­dy­ti ne tik sun­ku bei bran­gu, bet ir re­zul­ta­tai ne to­kie, ko­kių norė­tu­me.

Nustatė vėlai

Simui prieš mėnesį sukako 48-eri. Tačiau šventė nebuvo linksma – prieš gimtadienį jam nustatytas išplitęs prostatos vėžys su meta-
stazėmis kauluose. Jau antrą mėnesį jis gydosi Nacionaliniame vėžio institute (NVI).

Pirmieji nugaros skausmai užklupo prieš praėjusias Kalėdas, vėl pasikartojo vasarį ir ėmė stiprėti. Birželį įkyrus skausmas plisdavo net į koją. Tada vyras kreipėsi į šeimos gydytoją, ši jį konsultavo telefonu – išklausinėjo, kas, kaip, ir skyrė nuskausminamųjų, tačiau vaistai nepadėjo. Tuomet nusiuntė padaryti rentgeno nuotrauką, bet ir ji nieko labai blogo neparodė. Tada gydytoja nusiuntė pas neurologą. Jis skyrė kompiuterinę tomografiją. Šį tyrimą atlikęs specialistas išvadoje parašė, kad Simui yra stuburo slankstelio išvarža ir kyla įtarimas, kad gali būti MTS. Neurologas, su kuriuo konsultavosi vyras, kalbėjo tik apie stuburą, kas tas MTS, neužsiminė, tik patarė kreiptis į šeimos gydytoją. Simas su gydytoja vėl tarėsi dėl nuotolinės konsultacijos, tačiau gydytoja numatytu laiku nepaskambino.

Neištvėręs nežinios, Simas pasiguodė savo giminaitei gydytojai. Ji, peržiūrėjusi vyro ligos duomenis ir pamačiusi įrašą MTS, paragino Simą kuo greičiau persirašyti į jos polikliniką ir skyrė prostatos specifinio antigeno (PSA) tyrimą. Jai sukėlė nerimą kolegos įtarimas, kad Simą gali kankinti metastazės – išplitęs vėžys (sutrumpintai – MTS). Kai buvo gautas PSA tyrimo rezultatas, Simas turėjo kuo skubiau vykti į Nacionalinį vėžio institutą. Buvo liepos pabaiga. Onkologai atliko prostatos biopsiją. Ji parodė, kad vyras serga IV stadijos agresyviu prostatos vėžiu, kuris išplitęs į kaulus bei aplinkinius organus. 48-erių vyrui, kuris turi žmoną ir dešimtmetę dukterį, tai buvo skaudus smūgis.

Simui onkologai skyrė gydymą hormonų terapija, o neseniai – ir ankstyvąją chemoterapiją. Neseniai buvo įrodyta, kad toks gydymas pratęsia gyvenimą.

„Pastarąjį mėnesį gyvenu lyg ne savo gyvenimą – viskas apsivertė aukštyn kojom. Bet svarbiausia – nepasiduoti. Tikiu medicina ir patarčiau visiems vyrams tikrintis reguliariai“, – sako Simas ir pajuokauja: „Kai papasakojau, kas man nutiko, savo vaikystės draugui, jis tuoj pat nulėkė atlikti PSA testo.“

Daugėja užleistų atvejų

„Vyrai turėtų kuo skubiau kreiptis į gydytojus, jeigu jiems skauda nugarą, jeigu sutrikęs šlapinimasis, šie simptomai praneša apie užleistą vėžį“, – teigia NVI Onkourologijos skyriaus vedėjas dr. Albertas Ulys.

Pasak gydytojo, kai kuriems vyrams prostatos vėžys gali vystytis metų metais, nesukeldamas ryškesnių simptomų, tačiau kiti, kaip Simas, suserga agresyviu vėžiu, kuris plinta labai greitai. „Virusas ar ne, šie žmonės negali laukti“, – tvirtina specialistas.

NVI onkologai aptiko nemalonią tendenciją: nuo 2012 m. per metus šalyje buvo nustatoma apie šimtas IV stadijos prostatos vėžio atvejų, tačiau vien per pastarąsias penkias savaites net dešimčiai vyrų nustatė tokį vėžį.

Agresyvus vėžys išplinta per 4–6 mėnesius ir specialistai, gydydami sudėtingais ir labai brangiais metodais, ligoniui gali pažadėti tik pratęsti gyvenimą, o ne išgydyti.

Sumažėjo tris kartus

Prostatos vėžys yra viena dažniausių vyrų onkologinių ligų pasaulyje ir viena iš pagrindinių vyrų mirties nuo vėžio priežasčių. Lietuvoje kasmet prostatos vėžiu suserga apie 2 500 vyrų, miršta apie 500–600.

Kad ši liga būtų nustatyta anksti, mūsų šalyje veikia prostatos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, kuri skirta vyrams nuo 50 iki 70 m. ir vyrams nuo 45 metų, jei jų tėvai ar broliai sirgo priešinės liaukos vėžiu. Jiems periodiškai gali būti atliekamas kraujo tyrimas, parodantis prostatos specifinio antigeno (PSA) kiekį kraujyje. Jei jis viršija normą, šeimos gydytojas išduoda siuntimą konsultuotis pas urologą, o šis prireikus atlieka tam tikrą tyrimą – priešinės liaukos biopsiją.

„Diagnostinių prostatos biopsijų pagal prostatos vėžio diagnostikos programą apimtys sumažėjo 50 proc., programoje dalyvavusių pacientų, siųstų konsultuotis pas specialistą, skaičius susitraukė 3 kartus. Baiminamės, kad ims daugėti ligonių su užleista liga“, – teigia laikinoji Nacionalinio vėžio instituto direktorė prof. Sonata Jarmalaitė.

Nors Lietuvoje karantino metu daugelio gydymo įstaigų veikla buvo apribota, NVI dirbo visą laiką, tik gydytojai pertvarkė darbą, išskirstė ir apribojo pacientų srautus, išmoko dirbti, saugodamiesi patys ir saugodami savo pacientus nuo COVID-19. Ir dabar pacientai į NVI patenka pro karantino postus, tiksliai nustatytu laiku, dėvi apsaugines kaukes, hospitalizuojami po neigiamo COVID-19 testo atsakymo.

„Manyčiau, kad verta išgryninti prioritetus ir daugiau dėmesio skirti onkologinėmis, širdies, kitomis lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams. Būtina sukurti sąlygas paslaugas teikti saugiai ir neberiboti pacientų galimybių laiku pradėti gydytis“, – teigia prof. S. Jarmalaitė.

Reklama