Kol Kremliuje yra dabartinis režimas, pokyčių santykiuose nebus – Lietuvos premjerė

Neverta tikėtis pokyčių Rusijos ir Baltijos regiono šalių santykiuose, kol Kremliuje yra dabartinis režimas, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė.

Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio (Mateušo Moravieckio) teigimu, santykių su Rusija atšalimo iniciatoriai yra ne kitos šalys, o pati Rusija, vykdanti kaimynams grėsmingą imperialistinę politiką, todėl būtina imtis konkrečių veiksmų, siekiant stiprinti saugumą NATO ir Europos Sąjungos rytiniame flange.   

„Neturime iliuzijų, kad galime tikėtis kokio nors stebuklo ir kokio nors pasikeitimo, kol Kremliuje yra tas režimas, koks yra, kurio tikslai yra ne tik kelti įtampas, bet taip pat kelti įtampas ir tarp mūsų dviejų šalių ir Europos Sąjungoje, kvestionuoti Europos Sąjungos vertybes, tuo pačiu metu Europos Sąjungos šalyse laikant savo aktyvus, gydant savo uošvienes ir mokant savo vaikus, t. y., naudojantis visais tais pasiekimais  (...)  Tai ciniška ir manipuliatyvu“, – sekmadienį per bendrą Lietuvos ir Lenkijos premjerų spaudos konferenciją Vilniuje sakė I. Šimonytė.

„Todėl mūsų užduotis, ypač turint galvoje mūsų geografinę padėtį, – ir patiems save stiprinti, ir vienas kitą, ir demokratinio pasaulio atsaką į visas nedemokratines pastangas“, – pridūrė ji.  

Pasak I. Šimonytės, ne pirmą kartą dėl Rusijos veiksmų įtampa regione stiprėja.

„Taip jau yra, kad ne pirmas kartas, kai juntama padidėjusi įtampa – buvo Sakartvelo, buvo Krymo, buvo kiti epizodai, kai kažkas turėjo iliuzijų. Mes jų visada turėjome turbūt labai mažai. Ir dėl savo istorinės patirties. Ir dėl tų pačių priežasčių turbūt ir mūsų Abiejų Tautų Respublika ir jos Konstitucija negalėjo sužydėti taip, kaip buvo to verta“, – sakė Lietuvos Vyriausybės vadovė.   

M. Morawieckio teigimu, NATO ir kitos euroatalantinės organizacijos yra geras atsakas į Rusijos agresyvius veiksmus. 

„Mūsų stiprus balsas, kuris girdimas Europoje, kitose NATO šalių sostinėse, skamba garsiai, yra girdimas. Esame tikri, kad reikia stiprinti ne tik retoriką, bet ir imtis konkrečių veiksmų, siekiant stiprinti saugumą NATO ir Europos Sąjungos rytiniame flange. Ne mes iniciatoriai santykių (su Rusija – BNS) atšalimo. Bet negalime leisti to, kad būtų pažeidžiamos žmonių teisės, vykdomos agresijos, hibridinės atakos, grasinama smurtu“, – kalbėjo Lenkijos premjeras.  

M. Morawieckio tvirtinimu, Lietuvos ir Lenkijos požiūriai yra labai vieningi, kai kalbama apie grėsmių iš Rytų vertinimą.  

Abu premjerai akcentavo šalių bendradarbiavimą saugumo ir gynybos srityse.

„Gindami savo interesus, gindami savo vertybes, iki šiol intensyviai bendradarbiavome, intensyvūs yra ir kariuomenės atstovų, ir krašto apsaugos ministrų, ir užsienio reikalų ministrų kontaktai. Ir tikrai – ir veiksmus, ir požiūrius deriname.   Tiesą sakant, nelabai ką yra čia derinti, tik kokius nors techninius dalykus, nes požiūris yra identiškas“, – tvirtino I. Šimonytė.

Jis sakė, kad susitikimą su Lenkijos kolega pradėjo ne nuo pandemijos, vakcinacijos ar ekonomikos temų, o saugumo situacijos: „Nuo to kas mus labai vienija, į ką turime absoliučiai identišką požiūrį“. 

M. Morawieckio teigimu, svarstant  kaip reikėtų išlaikyti stabilumą regione, aptarti įvykiai Baltarusijoje, Ukrainoje. 

„Mes remiame baltarusius ir ukrainiečius kovojant dėl jų saugumo“, – pabrėžė Lenkijos premjeras.  

M. Morawieckis Vilniuje lankosi minint Abiejų Tautų Respublikos (ATR) Konstitucijos 230-ąsias metines.

Tai pirmasis jo vizitas Lietuvoje nuo I. Šimonytės vadovaujamos Vyriausybės kadencijos pradžios ir pirmasis Lenkijos premjero vizitas šiais metais, pernai gruodį Lietuvos ir Lenkijos premjerai kalbėjosi telefonu.

1791 metais gegužės 3-iąją priimta ATR Konstitucija buvo pirmasis toks rašytinis dokumentas Europoje.

Lenkijoje gegužės 3-oji yra svarbi valstybinė šventė, tuo metu Lietuvoje ši data minima kukliau, nes Konstitucija, kai kuriais vertinimais, sumažino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės savarankiškumą bendroje valstybėje su Lenkija.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.