Kokios yra žemės mokesčio tarifų mažinimo galimybės?

2018 m. daug emocijų ir pasipiktinimo sukėlė žymiai pakilę žemės ir žemės nuomos mokesčiai už žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Daugelis piliečių, tarp jų ir rajono ūkininkai, motyvuodami mokesčių tarifus reglamentuojančiais aktais, pirmiausia puolė kaltinti Savivaldybės tarybą, svarstyti, ką ji galėjo padaryti ir ko nepadarė, kad mokesčiai nedidėtų.

Vietinio ūkio ir turto valdymo skyriaus vedėjo Roberto Pareigio teigimu, nors žemės mokesčio suma priklauso ir nuo kiekvienos savivaldybės tarybos individualiai nustatytų žemės mokesčio tarifų, tačiau žymiai daugiau jie priklauso nuo Registrų centro nustatytų žemės sklypų mokestinių verčių. Kaip rodo statistika, Savivaldybės taryba nustatė žemės ūkio paskirties žemės sklypų mokesčio tarifus 2015–2018 m. – po 1,6 proc. mokestinės vertės. Be to, pagal Žemės mokesčio įstatymo 9 straipsnio 4 dalį žemės ūkio paskirties žemei, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, nustatant mokestinę vertę, vidutinei rinkos vertei yra taikomas koeficientas 0,35. Taigi, visi nuosavos žemės ūkio paskirties žemės savininkai moka 0,56 proc. mokestį nuo nustatytos rinkos vertės, kuri keičiama kas 5 metai ir buvo pakeista nuo 2018 m. sausio 1 d.

Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypams yra nustatyti nuomos mokesčio tarifai 2015–2018 m. – po 1,5 proc. nuo mokestinės vertės. Taigi, Savivaldybės taryba nepadidino žemės mokesčio tarifo, bet mokesčiai kilo dėl rinkos verčių pokyčio, kuris yra skirtingas atskirose rajono vietose ir priklauso nuo žemės pirkimo ir pardavimo sandoriais užfiksuotų kainų.

2018 m. lapkričio 19 d. Savivaldybė yra gavusi Lietuvos ūkininkų sąjungos Raseinių skyriaus prašymą „Dėl žemės mokesčio tarifo sumažinimo Raseinių rajono žemdirbiams“, kuriuo prašoma tarybos sumažinti nuomojamos valstybinės žemės tarifą 2019 m. iki 0,5 žemės mokesčio tarifo ir sumažinti nuosavos žemės mokesčio tarifą 2019 m. iki 0,5 žemės mokesčio tarifo.

Išnagrinėjus galiojančius teisės aktus (Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymą (6 ir 10 straipsnis), Žemės mokesčio administravimo taisykles (2006 m. birželio 9 d. VMI viršininko įsakymas Nr. VA-55), galima konstatuoti, kad Savivaldybių tarybos konkrečius žemės mokesčio tarifus, galiosiančius tos savivaldybės teritorijoje nuo naujo mokestinio laikotarpio pradžios, turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos. Išimtis galėjo būti taikoma tik nustatant 2018 m. tarifus iki 2017 m. gruodžio 1 d. (pagal taisyklių 41-ą punktą „jei nuo kito mokestinio laikotarpio žemės mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus, tai kitą mokestinį laikotarpį galiosiančius mokestinius tarifus savivaldybių tarybos turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos.“). Šiuo metu keisti 2019 m. tarifus nėra galimybės, nes kito mokestinio laikotarpio (2019 m.) mokesčio tarifai bus taikomi nuo 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusių verčių ir pagal žemės mokesčio įstatymo 10 straipsnio 4 dalį nebus atliekamas naujas masinis vertinimas. Jei tarifai būtų keičiami, tai 2019 m. nepaisant priimto Tarybos sprendimo, būtų taikomas 0,01 proc. tarifas, kas reikštų, kad Savivaldybė praktiškai atsisako išvis žemės mokesčio įmokų. Pagal taisyklių 43-čią punktą „jeigu savivaldybės taryba konkrečius kitą mokestinį laikotarpį galiosiančius žemės mokesčio tarifus nustato arba tikslina nustatytuosius tarifus po einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 d. (atitinkamais atvejais po einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 d.), tai kitą mokestinį laikotarpį toje savivaldybės teritorijoje po birželio 1 d. (atitinkamais atvejais po gruodžio 1 d.) patvirtintieji ar pakeistieji mokesčio tarifai netaikomi. Šiuo atveju taikomas 0,01 procento mokesčio tarifas. Taigi, darytina išvada – panaikinti Raseinių rajono savivaldybės tarybos 2018 m. balandžio 26 d. sprendimą Nr. TS-164 būtų neatsakingas žingsnis, kuris žymiai sumažintų biudžeto pajamas, kas atsilieptų ir finansuojant visų rajono ugdymo ir socialinių įstaigų veiklą.

Siekiant sumažinti mokestinę naštą žemdirbiams, 2019 m. gali būti svarstomas klausimas Savivaldybės taryboje dėl mokesčio lengvatų taikymo žemės ūkio paskirties žemės sklypams, kaip ir dėl lengvatų taikymo 2018 m. (2018 m. lapkričio 19 d. sprendimo projektas TP-427).

Kitokia situacija yra dėl mokesčio tarifų nustatymo Valstybinės žemės nuomininkams ir naudotojams. Nuomininkai, kurie yra sudarę ilgalaikes sutartis, mokestį moka nuo mokestinės vertės, kuri perskaičiuojama kas treji metai nuo sutarties sudarymo. Nuomininkai, kurie yra sudarę trumpalaikes žemės nuomos sutartis, ir valstybinės žemės naudotojai mokestį moka pagal kiekvienais metais Registrų centro masinio vertinimo būdu nustatytas vidutines rinkos vertes.

Palyginus apibendrintus duomenis (įskaitant visas žemės paskirtis, ne tik žemės ūkio paskirties žemės sklypus), koks yra žemės sklypų apmokestinamas plotas ir kiek yra priskaičiuota valstybinės žemės nuomos mokesčio (sklypų plotas 2017 m. – 8320 ha, 2018 m. – 7418 ha, priskaičiuota mokesčio 2017 m. – 307181 Eur, 2018 m. – 314130 Eur), daroma išvada, kad šie mokesčiai pakilo žymiai mažiau, vidutiniškai žemės nuomos mokestis pakilo 14,7 proc.

Siekiant sumažinti mokestinę naštą žemdirbiams, valstybinės žemės nuomininkams ir naudotojams, 2019 m. svarstant klausimą Savivaldybės taryboje dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifų žemės ūkio paskirties žemės sklypams, bus galima atsižvelgti į žemės vidutinės rinkos vertės pokyčius. Taip pat pažymėtina, kad iš Valstybinės mokesčių inspekcijos gauta informacija, kuria rekomenduojama, kad valstybinės žemės nuomos mokesčio tarifai einamajam mokestiniam laikotarpiui būtų nustatyti kasmet iki einamojo laikotarpio birželio 1 d.