Kokios atostogų veiklos naudingiausios vaikams?

Prasidėjusios vaikų vasaros atostogos ne retai tampa galvos skausmu tėvams. Juk daugiau nei du mėnesius teks galvoti įvairias veiklas, kurios ne tik patiktų vaikams, bet ir juos lavintų, augintų jų asmenybes. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė, profesorė, mokslų daktarė Renata Bilbokaitė pataria, kaip suplanuoti vasaros atostogas, kad ne tik visa šeima pailsėtų, bet ir vaikas gautų galimybę kokybiškai pailsėti, augtų kaip asmenybė ir mokslo metus pasitiktų su nauja energija.

Kokia veikla naudingiausia?

Vasaros atostogų metu vertėtų užsiimti įvairaus pobūdžio veiklomis. Profesorės Renatos Bilbokaitės teigimu, itin naudinga būtų vaikams suplanuoti kūrybiškas veiklas, kurios leis patirti geras emocijas, išbandyti naujus dalykus, plėsti savo akiratį.

„Kūrybiška veikla yra įvairiausi žaidimai, kai skatiname vaikus fantazuoti, kurti, perdaryti ir kitaip įveiklinti vaizduotę. Labai svarbu, kad būtų kuo aktyviau įsitraukiama į procesą. Svarbiausias patarimas – keisti aplinką, kad vaikai mokytųsi tai daryti nuo mažų dienų ir suaugę gebėtų priimti pokyčius bei jų nebijotų. Keičiant aplinkas, patarčiau pasinaudoti nemokamomis paslaugomis – daug patirčių galima įgyti lankantis muziejuose, galerijose, bibliotekose, varžybose, koncertuose – ten, kur įėjimas yra nemokamas. Mūsų ir kitos valstybės skatina tas veiklas ir ypač kultūrinei edukacijai skiria labai daug dėmesio, kad visi vaikai turėtų galimybę patirti kultūros dvasią, nes ji svarbi asmenybės formavimuisi, savo tapatybės paieškai ir pasaulio pažinimui“, – sako R. Bilbokaitė.

Šiltuoju metų laiku tiesiog būtina daugiau laiko praleisti gryname ore. Lietuva vasarą gali pasigirti sužaliavusiais miškais, pražydusiomis gėlėmis, įspūdingais upeliais ir ežerais. Veiklos gamtoje yra labai naudingos augančiai asmenybei.

„Gamtoje mes atstatome jėgas, savo balansą, pailsime ir pažįstame aplinką, kurios miestuose lieka vis mažiau. Taigi, buvimas gamtoje net be išankstinio scenarijaus visuomet yra gera ir naudinga atostogų veikla“, – sako Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos direktorė.

Profesorė Renata Bilbokaitė primena, kad kelionės ir išvykos gamtoje nereikalauja didelių išlaidų, jas lengva suplanuoti. Svarbiausia, kad tėvai pasirūpintų tinkama vaikų apranga, kuri leis žaidimais džiaugtis bet kokiu oru. Tai yra labai svarbu, nes mokymas prisitaikyti ir gyventi pilnavertiškai įsitraukiant ugdo laimingą asmenybę.

Šeimos atostogos – kaip suderinti visų norus?

Net ir atostogų laikotarpiu vaikams reikia kokybiško laiko su savo šeima. Tėvų dėmesys ir artumas stiprina ryšį su vaiku, kuris jaučiasi saugus, gali laisvai išreikšti jausmus ir emocijas. Emocinis ir fizinis saugumas, kurį suteikia mylintys tėvai, yra pamatas vaikų emociniam brandumui ir tikslo siekimui ateityje.

„Kokybiškas laikas – visos bendros veiklos su vaiku, kai patiriamas nepertraukiamas tėvų dėmesys. Prie jų priskirčiau bendras tolimas ir artimas keliones, renginių ir muziejų bei įvairių edukacijų lankymą, buvimą gamtoje, sode ar namuose ir kt. Dažniausiai vaikams patinka žaidybinės formos veiklos ir įvairios edukacijos, kurios dabar labai populiarios tiek kelionėse, tiek vietinėse kultūros institucijose. Svarbu išlaikyti balansą, nes vaikai galėtų žaisti visą dieną. Verta atsiminti, kad atostogų metu vaikas neturi derintis tik prie tėvų poreikių, nes tokiu būdu skatiname vaiką per anksti suaugti: idealu kai yra randamas balansas tarp to, ką nori veikti tėvai (pvz., vaikščioti kelias valandas pajūriu) ir vaikai (pvz., žaisti konkretų žaidimą pajūryje)“, – pabrėžia profesorė Renata Bilbokaitė.

Ar nieko neveikti – naudinga?

Dažnai tėvai baiminasi, kad neužtikrins nepertraukiamos veiklų dienotvarkės savo vaikams. Tačiau profesorė Renata Bilbokaitė tikina, kad nieko neveikti, neturėti plano atostogų metu gali būti naudinga. Tai padeda pailsėti nuo įprastos ikimokyklinės ar mokyklinės įstaigos rutinos, papildomų veiklų.

„Rytų išmintis: mokykis nieko neveikti. Daugumai mūsų nieko neveikimas atrodo nepriimtinas, nes tai – lyg laiko švaistymas. Tačiau jis yra būtinas. Atkreipkime dėmesį į gamtos ciklus – medis suauga ir pražįsta, rudenį meta lapus, žiemą tarsi niekas nevyksta – sąstingis. Iš šono žiūrint jis atrodo nereikalingas, bet gamtoje gyvybė pailsi, išsivalo nuo nebereikalingos naštos, seno rūbo ir pavasarį atgimsta bei pradeda naują gyvybės formą. Nieko neveikti reiškia pailsėti ir veikti neplanuojant, spontaniškai, nesilaikant rutinos, kas tuo metu sudomina, daryti tai, ką tuo metu norisi daryti, o ne siekti konkrečių rezultatų“, – sako profesorė Renata Bilbokaitė.

Profesorė pabrėžia, kad nieko neveikti galima kūrybiškai, leidžiant įvairius dalykus atrasti savaime. Suteikus žaidimų ir žaislų įvairovę, vaikas pats neplanuotai pasirinks tai, kas jam tuo metu patinka.

„Labai svarbu, kad vaikas kuo daugiau atrastų neplanuotai – švietime mes tai vadiname savaiminiu mokymusi, kai nėra aiškaus plano, ką ir kaip reikia išmokti ar patirti, tačiau pažinimas įvyksta tarsi netyčia. Pavyzdžiui, užtenka turėti galimybę namuose piešti ar tapyti, naudojant dažus ir skirtingas technikas, tačiau vaiko to nemokant – jei bus poreikis, vaikas pats atras spalvų, technikų ir emocijų išraiškos įvairovę“, – paaiškina profesorė Renata Bilbokaitė.