| Naujausi | Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | Specialiosios rubrikos | +Projektai |  etaplius TV |
Tai yra Etaplius.lt skaitytojo nuomonė, už kurios turinį redakcija neatsako.
Man tada buvo trys meteliai ir dešimt mėnesių. Ir aš labai gerai prisimenu tas dienas, kurios tada mane smarkiai sukrėtė. Smarkiai verkė Joniškevičienės šeimos nariai, verkė mano tėvai, kadangi gyveno pas ją ant kambario.
Mat pasklido kalba, kad viso Mekių kaimo gyventojai bus sunaikinti artimiausiame pušynėlyje subadant durtuvais. Prisimenu, tėvas norėjo nuvažiuoti dviračiu į Bazilionų miestelį, bet prie Deglės upelio stovėję čiakistai ir keli lietuviai komunistai privertė važiuoti atgal ir laukti ryto. Jam gryžus visi dar labiau pradėjo verkti ir verkdami giedoti suklupę ant kelių prieš Jėzaus širdies paveikslą. Žinoma, verkiau ir aš. Begiedant atėjo kaimynė Kalinienė ir pamačius visus verkiančius pradėjo raminti. Ji sakė, kad visi liksime nes Adolfas Hitleris rytą anksti duos Stalinui smūgį.
Po tokių žodžių visi apsiramino ir išsiverkę nuėjo miegoti, viską pavedę Dievo valiai. Anksti ryte tėvai pastebėjo, kad nuo Šiaulių pusės plaukė kažkokie juodi debesys, panašūs į dūmus. Už keliolikos minučių smarkiai trenkdamas duris lyg viesulas įlekė į kambarį jaunuolis, netolimas kaimynas, ir visiems pranešė, kad galinga A. Hitlerio aviacija supiškino raudonųjų lėktuvus Zoknių aerodrome, o taip pat subombordavo kuro bazę.
Tai išgirdę pradėjo visi verkti iš džiaugsmo. Taigi, birželio 22 prasidėjo karas, o sekančią dieną įvyko sukilimas. Lietuva tapo laisva. Žinoma, vieni džiaugėsi, kiti verkė. Nes buvo pradėta rinkti komunistus ir kitus tautos išdavikus. Buvo suimtas ir Bilotas Bronius kaip komunistas. Taigi, prasidėjo masinio žudymo laikotarpis.
Pradėjo žudyti brolis brolį.
0 1 0 0 1 0
1 1
0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 1
0 0 1 0 0 0 0 2 10 0 0 0 0 3 0 0 0 3 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 1 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0 0
