Kokias psichologines taktikas taiko sukčiai ir kaip jas atpažinti

Daugelis mūsų galvojame, kad jau puikiai žinome telefoninių ar internetinių sukčių taktikas. Tačiau, ekspertai įspėja, kad mes vis tiek nesame šimtu procentu apsaugoti nuo pasidavimo netikėtoms manipuliacijoms mūsų protu ir jausmais. Kokį vaidmenį psichologija vaidina finansinėse apgaulėse, kaip apgavikai pasirenka savo aukas ir kaip nuo jų apsisaugoti, pasakoja psichologas Edvardas Šidlauskas ir „Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas Linas Sadeckas.

Psichologas E. Šidlauskas pasakoja, kad sukčiai naudoja įvairias taktikas, siekdami išgauti iš aukų pinigų.

„Iš esmės, visa psichologija, atsidūrusi piktavalio žmogaus rankose, gali veikti žalingai, tarnauti pasipinigavimui ar kitiems nedoriems tikslams. Egzistuoja ir atskira tamsiosios psichologijos sritis, jungianti galybes metodų, kaip apgauti žmones. Taip pat plačiai taikomos neurolingvistinio programavimo (NLP) technologijos, įtaigos ir hipnozės elementai. Nors technologijos sparčiai kinta, žmonių psichologija išlieka tokia pati, todėl nuolat taikomi tie patys gudravimo būdai su nedidelėmis modifikacijomis“, – pasakoja E. Šidlauskas.

Įprastai sukčiai savo aukas stengiasi apgauti pateikdami informaciją, kuria siekiama mus sudominti, sukelti smalsumą, godulį, tai yra – emociją, kuri priverstų elgtis impulsyviai, neracionaliai. Pavyzdžiui, dar 1951 m. psichologas Solomonas Aschas savo eksperimentais įrodė, kad žmogus gali pasiduoti grupės spaudimui ir sutikti su klaidingu teiginiu tam, jog neišsiskirtų iš kitų. Dėl to dažnai žmogaus elgesį apgavikai gali paveikti tvirtindami, kad „taip daro visi“.

„Be to, kartais apgavikai pritarimą savo siūlymams išgauna pokalbio su auka pradžioje pateikę klausimą ar prašymą, į kurį žmogus neišvengiamai atsakys teigiamai. Keliskart žmogui ištarus „taip“ didėja tikimybė, kad auka taip pat išreikš palankumą apgavikams rūpimu klausimu“, – pasakoja E. Šidlauskas.

Psichologas papildo, kad siekiant pelnyti pasitikėjimą ir manipuliuoti, sukčiams labai svarbu aukos akyse įgyti autoritetą. Dėl to, ypač romantinio sukčiavimo atvejais, sukčiai prisistato ekspertais, garbiais mokslininkais, solidžių institucijų atstovais, pavyzdžiui, kariškiais ar gydytojais. Taigi, žaidžiama stereotipais ir pasitikėjimą keliančių socialinių rolių vaizdiniais siekiant aukai sukurti saugumo, artumo ar pasitikėjimo jausmą.

Kaip sukčiautojai renkasi aukas?

Priklausomai nuo tikslų ir gebėjimų arsenalo apgavikai aukas renkasi pagal tai, kur jie mato daugiausia galimybių gauti pelną.  

„Teko skaityti apie atvejį, kai sukčiai aukas pasirinkdavo iš telefonų knygų pagal senamadiškus vardus, taip tikėdamiesi aptikti senjorus, kurie yra linkę būti mažiau kritiški ar nusimanantys apie vyraujančias apgavystes. Jaunimą rinktis sukčiai yra linkę rečiau dėl įprastai kuklesnių jaunuolių pajamų“, – sako psichologas.

Taip pat apgavikai renkasi aukas pagal įvairias jų psichologines, socialines ar ekonomines silpnybes ir joms pritaiko sukčiavimo kabliuką.

„Vienišas, vyresnis ir gerai uždirbantis vyras bus apgautas žavios moters, prašančios skirti solidžią sumą neaiškiam verslui ir šitaip investuoti į jų bendrą ateitį. O pagyvenusi močiutė veikiausiai atiduos paskutinius pinigus, kad tik išgelbėtų anūką“, – pateikia pavyzdį psichologas.

Įspėjamieji ženklai

E. Šidlauskas teigia, kad sukčiavimo schemą galima atpažinti pagal dažnai jose atsikartojančius dėmenis: sukčiai taikosi į žmogaus pinigus, sukuria skubotumą ir emocinę įtampą, siekia, kad auka nesusivoktų ir nesikreiptų patarimo į aplinkinius. Apgaudinėtojai taip pat žada didelį pelną ar kitokią naudą, bet pasiūlymas dažnai skamba per gerai, kad būtų tiesa.

„Pagrindinis įspėjamasis signalas ir yra tai, kad mūsų paprašo pinigų. Gali būti kalbamasi apie visai ką kitą, tačiau galiausiai paaiškėja, kad pagrindinis bendravimo tikslas yra mūsų finansai. Be to, įprastai skirtinguose apgaulės etapuose pateikiamos žinutės logikos prasme nedera tarpusavyje, mat apgavikas nesitiki, kad auka pradės kritiškai samprotauti. Įvairiais būdais siekiama, kad tai neįvyktų. Pavyzdžiui, siūloma uždirbti pinigų nieko neinvestuojant, bet vėliau paaiškėja, kad toks būdas vis dėlto kainuoja“, – atkreipia dėmesį psichologas.

Kaip apsisaugoti?

„Luminor“ banko Sukčiavimo rizikos valdymo skyriaus vadovas L. Sadeckas pabrėžia, kad apgaulės būdu išviliojamų pinigų kiekis Lietuvoje nuolat auga, o su sukčiavimu susiduria dauguma Lietuvos gyventojų. Patiriami ne tik finansiniai nuostoliai, bet ir psichologinė žala.

„Dėl to labai svarbu nepažįstamose situacijose, kuriose mūsų prašo pinigų, išlaikyti kritinį mąstymą. Šitaip galėsime greičiau pastebėti momentą, kai racionalų protą aptemdo emocija. Užvaldžius neįprastai stipriai reakcijai į gautą finansinį pasiūlymą, geriau trumpam atsitraukti ir įvertinti informaciją iš šalies. Taip bus lengviau nesielgti impulsyviai ir išvengti skaudžių finansinių pasekmių“, – sako L. Sadeckas.

Jis prideda, kad įtarus susidūrimą su sukčiumi geriausia nepasimesti ir laikytis principo „atsarga gėdos nedaro“.

„Prieš priimant finansiškai svarbius sprendimus reikėtų pasitarti su specialistu, pavyzdžiui, su kelias skirtingais bankų konsultantais. Jei vis dėlto nutiko taip, kad nukentėjote nuo sukčių, nedelsiant kreipkitės į savo banko specialistą ir policiją“, – sako banko ekspertas.