Kokias problemas kelia Pakuonio seniūnijos gyventojai?

Pakuonio seniūnija viena iš mažesnių rajone pagal gyventojų skaičių – Pakuonio miestelyje ir 29 kaimuose, beveik dešimties tūkstančių hektarų teritorijoje, 2021 m. gyveno 1637 gyventojai, jų skaičius sumažėjo 26 asmenimis, daugiausia dėl mirštamumo, kuris susijęs ir su COVID-19 pandemijos pasekmėmis.

Pakuonio seniūnija turi miškų ir prieigą prie Nemuno, todėl apylinkių vaizdingumu nenusileidžia kitoms vietovėms, o ištuštėjusias sodybas gana greitai įsigyja iš kitur persikėlę ar iš užsienio sugrįžę asmenys.

Pakuonio seniūnijos seniūno Antano Keturakio teigimu, praėjusiais metais seniūnijoje užpildyta daugiau nei 2020 m. gyvenamosios vietos deklaracijų (90). Tačiau nemažai naujakurių ar tėviškes išsaugojusių miestiečių faktiškai gyvena kitose vietovėse, o į sodybas sugrįžta savaitgaliais pailsėti po darbų ar paatostogauti. Jie lygiai taip pat, kaip ir nuolatiniai gyventojai, nori važiuoti sutvarkytais keliais, matyti nušienautas pakeles, o tam reikia lėšų. Jeigu daugiau gyventojų apsispręstų registruotis seniūnijoje, jai būtų skirta ir daugiau lėšų, už jas būtų galima atlikti daugiau darbų.

Apie tai, kokios yra Pakuonio seniūnijos administracijos finansinės galimybės prižiūrėti seniūnijos kelius, tvarkyti viešąsias erdves, tenkinti kitus vietos gyventojų poreikius, buvo kalbėta gegužės 11 dieną vykusiame seniūnijos ataskaitiniame susirinkime.

2021 metų veiklos pristatyme, dalyvaujant Prienų rajono savivaldybės vadovams, seniūnaičiams, bendruomenių atstovams ir negausiai susirinkusiems gyventojams, buvo aptarti pernai nuveikti darbai ir šiemet laukiantys iššūkiai, atsakyta į žmonėms rūpimus klausimus ir, aišku, pasidžiaugta gyvuojančia saviveikla, prasmingais renginiais, bibliotekų darbu, gražiai savo aplinką besitvarkančiais sodybų šeimininkais, aktyviais gyventojų atstovais ir iniciatyvų nestokojančiomis bendruomenėmis.

Seniūnas pasidžiaugė, kad pernai mažiau išsiųsta raginimų dėl apleistų žemės ūkio paskirties sklypų, nes savininkai geriau prižiūri savo žemę, naikina Sosnovskio barščius. Jo teigimu, mažinant Pakuonio kapinėse susidarančių nerūšiuotų atliekų kiekius, aikštelėje pastatyti rūšiavimo konteineriai, skirti stiklui, plastikui ir popieriui, jau įrengtas įvadas stebėjimo kamerai, todėl seniūnas tikisi, kad kapinių lankytojai taps atsakingesni. Praėjusiais metais panaikinti šeši kolektyvinio naudojimo konteineriai atokesniuose kaimuose, kuriuos daugiausia atliekomis užpildydavo pravažiuojantys žmonės, o gyventojams išdalinti individualūs konteineriai. Taip išspręsta perpildytų konteinerių ištuštinimo, atliekų rūšiavimo problema.

Praėjusiais metais daugiau lėšų skirta žolės pjovimui, krūmų šalinimui nuo kelkraščių mechanizuotu būdu. Šienaujamos Pakuonio kapinės, trys piliakalniai ir jų prieigos, pakelės, kertami avariniai medžiai. Šiemet seniūnijai gavus naują traktoriuką, aplinkos tvarkymo darbai paspartės. Tarp seniūno A.Keturakio paminėtų šių metų darbų – numatyta inicijuoti Ašmintos parko sklypo suformavimo procedūrą, jį išskiriant iš bendro ploto; suremontuoti Seniūnijos administracinio pastato laiptinę; pratęsti trinkelėmis klotą taką Pakuonio kapinėse.

Seniūnija prižiūri beveik 78 km kelių, iš jų – 6,8 km asfaltuoti. Žvyrkelių greideriavimo darbai pernai išliko tos pačios apimties, kaip ir užpraėjusiais metais. Keliskart daugiau lėšų skirta kelių kapitalinio remonto darbams, iš 198 333 eurų, gautų kelių priežiūrai, vien 167 130 eurų buvo panaudota Dvaro gatvės Daukšiagirės kaime ir privažiavimo prie Pakuonio pagrindinės mokyklos bei aikštyno asfaltavimui. Dėl nepalankių oro sąlygų išaugo žvyravimui, sniego valymui skirtos lėšos.

Gera žinia Dvylikių kaimo gyventojams – seniūnas patvirtino, jog kelininkų technika jau surikiuota Ryto gatvėje, kuri bus kapitaliai suremontuota, kartu įrengiant ir apšvietimą. Asfaltas šiemet bus paklotas ir Seniūnų gatvėje, Pakuonyje. Bus apšviesta Liepų gatvė ir gatvė daugiabučių link Pakuonio miestelyje.

Meras Alvydas Vaicekauskas pasidžiaugė Pakuonyje pajudėjusiais vandentiekio įrengimo darbais, anot jo, projektuojama atšaka, vesianti valymo įrengimų link. Gyventojai norėtų, kad vandentiekio plėtra paliestų visą miestelį, juolab kad po sausringų metų vis dar neatsistato vandens lygis šuliniuose ir vasaromis juose pritrūksta vandens. Kada pakuoniškiai galės naudotis centralizuotai tiekiamu, geros kokybės vandeniu, juolab nuotekų surinkimu, konkrečiai neatsakyta. Pasak mero A.Vaicekausko ir Administracijos direktorės J.Zailskienės, kokiose rajono vietovėse bus tiesiami centralizuoti tinklai, priklausys ir nuo naujuoju laikotarpiu gauto ES finansavimo, ir patvirtintų lėšų panaudojimo taisyklių, ir nuo gyventojų skaičiaus bei jų prisidėjimo prie projektų savo lėšomis, taip pat kitų kriterijų

Seniūnaičiams ir bendruomenių atstovams rūpėjo sužinoti, kada bus įrengtas šaligatvis pagrindinėje Pakuonio gatvėje Pakuonyje, jie atkreipė dėmesį į prastą valstybinio kelio į Piliuoną būklę. Kaip buvo galima suprasti iš Savivaldybės vadovų pasisakymų, šie klausimai gali būti išspręsti tik bendradarbiaujant su Lietuvos automobilių kelių direkcija, kuriai šie objektai priklauso.

Žmonės skundėsi dulkančiais žvyrkeliais ir prašė priminti Vanguose eksploatuojamo karjero savininkams, kad, sunkvežimiais vežant žvyrą, būtų laistomi keliai. Iš jų tikimasi, kad išnaudotas karjeras bus rekultivuotas ir pritaikytas rekreacinėms reikmėms.

Pakuonio ir gretimų kaimų gyventojai teiravosi dėl galimybės išvalyti tvenkinius. Mero teigimu, bendruomenės nariai turi patys apsispręsti, kurio tvenkinio išvalymas jiems svarbesnis – Daukšiagirės ar Dvylikių. Jo nuomone, tvenkinys turi būti naudojamas ne tik priešgaisrinei saugai, bet ir pritaikytas gyventojų poilsiui. Kalbėta ir apie ketinimus išvalyti Kuonią, priminta gyventojų, kurie nelegaliai išleidžia į upelį nuotekas, atsakomybė, svarstytos alternatyvos Sodų gatvėje įrengti nuotekų surinkimą.

Buvo išsakytas susirūpinimas dėl to, kad Pakuonyje neužgestų kultūros židinys. Seniūnaičiai pabrėžė, kad pusė etato kultūros darbuotojui su atitinkamu atlygiu daro šią darbo vietą nepatrauklia, juolab kad dalį atlyginimo „suvalgo“ kelionės išlaidos. Meras pripažino, kad etatų skaičius priklauso nuo kultūros sričiai skiriamų lėšų, anot jo, šis klausimas aktualus ne tik Pakuonio laisvalaikio salei. Pasak jo, viena iš išeičių – šią problemą spręsti kompleksiškai kartu su Išlaužo laisvalaikio sale, kur taip pat trūksta etato.

Daugybę žmonių kasmet sukviesdavo Pakuonio miestelyje rengiama Žolinės šventė. Prie šios tradicijos puoselėjimo, šventėms ir laisvalaikiui tinkamos erdvės sukūrimo aktyviai prisidėjo ne tik seniūnija, seniūnaitijų ir bendruomenių atstovai, bet ir penkiolika metų Pakuonio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų parapijoje tarnaujantis klebonas Rimas Pilypaitis. Pakuoniškiai apgailestavo, kad bažnyčios ir klebonijos pastatus atnaujinęs, nuoširdų ryšį su vietos gyventojais ir jaunimu sugebėjęs užmegzti klebonas netrukus atsisveikins su tikinčiųjų bendruomene ir persikels dirbti į Šlienavos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapiją. Pagal Vilkaviškio vyskupo paskyrimą Pakuonio parapiją ir Piliuonos koplyčią aptarnaus kun. Arūnas Simonavičius, dirbantis Skriaudžių Šv. Lauryno parapijos klebonu.
Susirinkime su gyventojais buvo paliesti ir kiti klausimai. Esant įtemptai tarptautinei situacijai, gyventojai susirūpinę civiline sauga. Jie teiravosi ir dėl garsinės sirenos, perspėjančios apie ekstremalias situacijas, ir dėl slėptuvių miestelyje įrengimo. Pasak gyventojų atstovo, vyresnio amžiaus, neįgaliems žmonėms yra aktualu, kad kuo daugiau sveikatos priežiūros paslaugų (pavyzdžiui, skiepijimas, vaistų suleidimas, lašinių statymas), būtų suteikiama felčeriniame punkte, ir jiems nereikėtų važinėti į Prienus. Ne visi žmonės dėl savo neįgalumo ar pasirinkto gyvenimo būdo gali pasirūpinti asmens higiena, kitais poreikiais, todėl kilo diskusija dėl jų socializacijos, socialinių paslaugų suteikimo.

Deja, kaip sakė Prienų rajono savivaldybės tarybos sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė Rita Keturakienė, medicinos punktų Lietuvoje mažėja dėl nedidelio paslaugų poreikio, jų darbą keičia sveikatos priežiūros įstaigose įsteigtos mobilios medikų komandos, kurios pacientus, turinčius didelių specialiųjų poreikių, lanko namuose. Meras pristatė socialinio taksi idėją. Jo teigimu, rajone atsiradus šiai pavėžėjimo paslaugai, tam tikrų grupių gyventojai galės išsikviesti taksi, vykdami pas gydytojus ar kitais reikalais.
Gerai, kad seniūnijoje yra žmonių, kuriems rūpi ne tik nuosavas kiemas, bet ir tai, kas vyksta už tvoros, kurie neretai kelia viešumon valdžiai ir visuomenei nepatogius klausimus. Daugelis problemų sužinoma būtent gyventojų dėka. Sveikintinas ir dalies Prienų rajono savivaldybės tarybos narių noras lankytis visose seniūnijose, kad pajustų gyvenimo jose pulsą, gyventojų nuotaikas ir prireikus galėtų balsuoti už vieną ar kitą sprendimą.

Vienok, ataskaitiniame susirinkime daugiausia kalbėta apie Pakuonio perspektyvas, tačiau seniūnija – tai ne vien miestelis, bet ir 29 kaimai, kurių gyvenamajai aplinkai taip pat reikia dėmesio ir lėšų.
Dalė Lazauskienė