Kokiam paminklui „Tautos laisvei“ uždegtumėte žalią šviesą?

Rekonstruojamos Prisikėlimo aikštės akcentas – paminklas „Tautos laisvei“ – vis dar neišrinktas. Pirmines idėjas siūlyti buvo patikėta tik profesionalams – architektams, bet nė viena idėja iš keturių pritarimo nesulaukė. Antrajame konkurso etape atsigręžta į likusią visuomenę – savo idėjas siūlyti galėjo visi norintys šiauliečiai. Šįsyk susidomėjimo sulaukta didesnio – vertinimui pateikta 13 idėjų.

Šiaulių miesto savivaldybės tarybos posėdžių salėje praeitą savaitę vyko architektų konferencija, per kurią buvo iškabinti idėjų eskizai, eksponuoti maketai ir diskutuota, koks paminklas turėtų puošti Prisikėlimo aikštę. Siūlomas idėjas pateikiame jūsų vertinimui.

1. Egidijus Anglickis siūlo į paminklą pažiūrėti novatoriškai, juolab kad Sukilėlių kalnelyje Šiauliuose jau stovi vienas obeliskas. Vietoje paminklo iš akmens siūloma įrengti į dangų nukreiptas trijų spalvų šviesas – geltoną, žalią ir raudoną. Tokios šviesų instaliacijos pasaulinis pavyzdys – Niujorke stovintis memorialas Rugsėjo 11-osios aukoms atminti. Dienos metu šviesos nebūtų ryškiai matomos, tačiau naktį jos gali būti matomos iš labai toli. Ant jau dabar pastatyto pagrindo atsispindėtų datos, kurias norima įamžinti.

2. Architektas Petras Grecevičius aikštėje siūlo įkurdinti „Laisvės saulę“. Tai vertikali, į viršų smailėjanti kolonos forma, „išauganti“ iš Gedimino stulpų ir viršuje užsibaigianti raitelio, skrodžiančio ant žirgo per saulę, figūra. Paminklo pavadinime sukoncentruotą XX a. lietuvių tautos kovų už laisvę turinį siūloma įprasminti siužetiniuose bareljefuose, projektuojamo paminklo keturiose apatinėse plokštumose.

3. Idėją konkursui teikė šiaulietis Vytautas Kriaučiūnas. Pagal jo projektą, paminklo postamente būtų įamžinti tautos laisvės istorijos fragmentai: sentencijos, partizanų ir rezistentų posakiai, žodžiai iš partizanų vado politinio testamento, tremtinių ir išeivių žodžiai, mintys ir eilės. Viršuje puikuotųsi gulbė išskėstais sparnais, kurią apšviestų kolonos viršuje įrengti lazeriniai šviestuvai. Kolonoje būtų įamžintas dar vienas laisvės simbolis – neužmirštuolės. Jų žiedai puoštų kolonos kapitelį. Ant paminklo būtų pavadinimas – „TAUTOS LAISVEI, atskridusiai ant gulbės sparnų, išaugusiai iš neužmirštuolės žiedo, sušildytai širdžių šilumos“.

4. Architektas Remigijus Jurėla siūlo variantus, kurie prasmingai papildytų smailėjantį obeliską. Jis galėtų būti su trispalve viršuje ar su šviestuvu – „žvake“ viršuje ir tūrinėmis kompozicijomis „Dievo akis“ ar „Trejybė“. Obelisko apačioje būtų įamžintos Lietuvai svarbios datos.

5. Architektai Gintautas Tiškus, Kęstutis Antanėlis, Dalius Regelskis siūlo T formos kryžiaus kompoziciją, reiškiančią auką ir prisikėlimą, įprasminančią tris lemtingus bandymus sukurti Lietuvą. Iš skirtingų pusių ši kompozicija atvertų tris reikšmes: trys kryžiai – trejybės simbolis, trys istorinės Lietuvos, triumfo arka – pergalės ir laisvos valstybės simbolis, žalčio ženklas – išminties, gyvybės ir atsinaujinimo simbolis.

6. Broliai skulptoriai Mindaugas ir Gintautas Lukošaičiai šiauliečiams siekia priminti miesto, krašto istoriją ir joje pasižymėjusių kovotojų už Lietuvos laisvę vardus, įprasminti atminimą. Paminklą sudarytų kelios dalys: nerūdijančio plieno obelisko viršūnėje – rutulys su auksu padengta sfera. Veidrodiniame atspindyje matytųsi paminklą supanti Šiaulių panorama, o patį obeliską suptų keturios bronzinės skulptūros. Jose autoriai nori įamžinti keturias iškilias asmenybes, pažyminčias reikšmingus Lietuvos ir Šiaulių regiono kovų už laisvę momentus. Skulptūrinės kompozicijos gali būti papildytos bronziniais reljefiniais pasakojimais.

7. Architektai Vytenis Rudokas ir Algis Vyšniūnas subrandino idėją, kuriai sukūrė net tris variantus. 1. Obeliskas „Mano vardas – Lietuva“ su skulptūra. Siūlomas švelnios, jaunos merginos motyvas kaip alternatyva tiesmukiškoms militarinėms traktuotėms (kariui su šautuvu ir pan.). Pagrindinis siūlymas – jis turėtų turėti monumentalią skulptūrą, kuri „išauga“ kartu su obelisku. Mergina simbolizuotų Lietuvą. 2. Obeliskas su valstybiniais ženklais ir heraldiniais simboliais. Siūloma obeliską „Gedimino stulpai“ „išauginti“ iš Gedimino stulpų, viršuje panaudojant Vyčio kryžiaus motyvą. 3. Obeliskas kaip dizaino kūrinys / inžinerinis statinys. Projektinis pasiūlymas „Laisvės spindulys“, kuriame akcentuojamos obelisko paauksuotos briaunos.

8. Inžinierius Romualdas Urbanavičius aikštėje siūlo uždegti „Prisikėlimo šviesą“. Ant obelisko būtų įamžinti trys laikotarpiai: šviesos-brandos vartai, tamsos-kančios vartai ir laisvės-atsakomybės vartai. Paminklą puoštų viršuje įkurdinta varinė angelo skulptūra.

9. Dizainerio Timotiejaus Norvilos idėjos esmė – kalavijas, išmargintas tautiniais Lietuvos raštais. Anot autoriaus, plati kalavijo reikšmė labai tinkama plėtojamai laisvės temai: tai stiprybė, nepriklausomybė, jėga ir atkovota laisvė. Pats kalavijas puikiai tinka kaip centrinis simbolis, o iki šiol – ir mažai kur panaudotas. Jo siluetas gerai įsimenantis, aiškus ir nesupainiojamas. Ceremonijų ir švenčių metu fone švytintis gigantiškas kardas suteikia apeigoms didingumo. Tautinis raštas ant kalavijo ašmens – tai ir tautos simbolinė išraiška. Tauta susivienijusi tampa stipri kaip kalavijo ašmuo.

10. Skulptorius Tadas Vosylius siūlo suvyti šalies istoriją į pergamentą – obeliską. Pagrindinis idėjos autoriaus tikslas – sudėti svarbius istorinius faktus, Lietuvos šviesius žmones, kurie kovojo už šalį nebūtinai su ginklu rankoje: tai galėtų būti ir muzikinio kūrinio penklinė, ir poezijos kūrinys, istorinis dokumentas, žemėlapis, Vasario 16-osios aktas ar slaptas partizano laiškas mamai. Popieriaus briaunos – tai siluetai tam tikrų atpažįstamų vaizdų, kurie persipina su graviūromis ir tekstais. Obeliską taip pat siūloma apšviesti, kad jis naktį matytųsi iš labai toli.

11. Vilius Puronas obeliskui siūlo Fenikso įvaizdį. Esminė idėja – miestas Feniksas, tiek kartų griautas ir atstatytas, degęs ir iš pelenų pakilęs. Joks kitas Lietuvos miestas tokios tragiškos lemties taip giliai nepajuto. Skulptoriaus manymu, Feniksas yra tinkamiausias prisikėlimo sinonimas, miesto išraiška per visą jo istorijos versmę.

12. Inžinierius Algirdas Ulčinas obeliską regi keturkampės formos. Jo viršuje būtų dvi rankas simbolizuojanti skulptūra: viena ranka laužo spygliuotos vielos užtvarą (geležinę uždangą ar okupaciją), o kita ranka virš užtvaros paleidžia tris karvelius (Lietuvą, Latviją ir Estiją). Skirtingose obelisko pusėse siūloma įamžinti Lietuvai svarbių deklaracijų, aktų tekstus, signatarų ir partizanų signatarų bareljefus, Sąjūdžio ženklą.

13. Laimonas Bogušas, Algis Vyšniūnas siūlo pritaikyti skulptoriaus Jono Jogėlos idėją. Siūloma miško ir medžių metafora, kurie lietuviams visada turėjo didelę reikšmę. Krašto miškingumas lietuvius apsaugodavo nuo slavų ir kryžiuočių antpuolių, o prieglobstį jame pokariu rasdavo partizanai, praminti „miško broliais“. Tad obeliskas susietų mišką, kalavijo ir kryžiaus simbolius į vieną visumą.

Visus darbus vertins kviestiniai ekspertai, o dabar iš visuomenės laukiama grįžtamojo ryšio – pastabų, vertinimo.
Atsiliepimus siųsti el. paštu: ruta@rprojektai.lt.
Idėjų apibendrinimas ir vystytino sprendinio rekomendacijos įvyks rugsėjo 26 d. 16 val. baigiamojo renginio metu Šiaulių savivaldybės tarybos salėje.