Kokia turi būti šiuolaikinė mokykla: svarbi ne tik lokacija, bet ir patogios erdvės

Naujausia statistika rodo, kad nors visoje Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklose mokinių mažėja, sostinės regione jų skaičius auga. Daugėjant mokinių, iškyla ne tik iššūkis pagal naujausias tendencijas pritaikyti ugdymo programas, bet ir plėsti mokyklų tinklą. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, mokyklų vidus turi tikti šiuolaikiniam ugdymui, o jų vieta mieste – derėti su miesto gyventojų ritmu.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, sostinės regione bendrojo ugdymo mokyklų mokinių skaičius išaugo nuo 92,6 tūkst. 2014 m. iki beveik 97 tūkst. pernai. Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „Solid Real Advisors“ vyresnysis konsultantas Jonas Danilevičius teigia, kad tai atspindi ir augantis ugdymui tinkamų pastatų trūkumas mieste.

„Mokyklai renkantis pastatą savo veiklai, svarbi jo lokacija, patogus susisiekimas, saugi ir švari aplinka. Svarbi netgi pastato orientacija pagal pasaulio šalis, nes nuo to priklauso ar patalpose pakaks natūralios saulės šviesos. Privalo pakakti ir gryno oro, turi tvyroti tinkamas mikroklimatas. Rasti tokį derinį, kuriame būtų šios sąlygos, netrūktų erdvės lauke ir savininkai sudarytų galimybes ilgalaikei mokyklos veiklai – ganėtinai sunku“, – sako ekspertas.

Jo žodžius patvirtina ir Gedimino miesto mokyklos direktorė Simona Boguckienė, teigianti, kad šiuolaikinė mokykla neįsivaizduojama be patogių ir jaukių erdvių.

„Vaikai visą dieną praleidžia mokykloje, todėl erdvės – poilsio, bendravimo, piešimo, laisvalaikio ir kitos – yra vienas iš svarbių kriterijų renkantis mokyklą. Jos turi būti atviros, demokratiškos ir įvairios – į virtuvėlę bet kada galima nueiti pasiimti obuolį ar atsigerti vandens, o bendrose patalpose turi išsitekti ir jaunesni, ir vyresni moksleiviai“, – įsitikinusi ji.

Būtina kurti namų atmosferą

J. Danilevičius pastebi, kad Vilniaus mieste netrūksta įvairaus pobūdžio mokyklų, tačiau kai kurie bruožai bendri joms visoms.

„Vienos mokyklos renkasi kurtis miesto centre, kitos veikia nuošaliau, įsikuria šalia miško ir dalį pamokų veda lauke. Skiriasi jos ir pagal mokinių amžių, ir skirtingoms disciplinoms tenkantį didesnį dėmesį. Vis dėlto visos nori būti moderniomis, saugiomis, dėmesingomis vaikų poreikiams ir gebėjimams įstaigomis. Jos to siekia skirtingais metodais ir turėdamos skirtingą ugdymo viziją, todėl ir pastatams ar infrastruktūrai keliami poreikiai ne visada sutampa“, – komentuoja konstatuoja „Solid Real Advisors“ vyresnysis konsultantas.

Tam pritaria ir Vilniaus centre įsikūrusios „Apvalaus kvadrato mokyklos“ vadovė Laura Tekorė. Anot jos, tėvams svarbi ne tik pati mokyklos infrastruktūra, bet ir tai, kaip ji išpildys šiuolaikinio ugdymo gaires.

„Nostalgiją keliančią juodą lentą rasite kiekvienoje mūsų mokyklos klasėje, tačiau tėvai visada pasidomės, ar šalia jos yra moderni interaktyvi lenta, ar mokiniai gaus planšetinius kompiuterius, ar išmoks programuoti. Kita vertus, mokinių ugdymas šiandien neapsiriboja klase. Mokyklą supančios žalios erdvės svarbios tiek dūkstantiems pradinukams, tiek besiilsintiems vyresniesiems,“ – apie šiuolaikinės mokyklos infrastruktūrą kalba ji.

L. Tekorė taip pat pabrėžia, kad svarbi ir galimybė kuo dažniau išeiti mokytis per patirtis – už mokyklos teritorijos ribų, todėl renkantis patalpas mokyklai prioritetu tapo miesto centras, kuriame gausu edukacines veiklas ugdymo įstaigoms siūlančių organizacijų.

Ekspertai sutinka, kad mokiniai mokyklose praleidžia didžiąją laiko dalį, todėl jų atmosfera turi priminti namų aplinką – suteikti galimybes veikti, saugumą ir komfortą.

Kelia ir NT projektų kainą, ir problemas

S. Boguckienė pastebi, kad ugdymo vietos lokacija mieste tuo svarbesnė, kuo mažesni vaikai – pavyzdžiui, vežant mažuosius į darželį norisi, kad jis būtų patogioje vietoje, o į renginius atvažiavusiems tėvams netruktų automobilių stovėjimo vietų. Į šį kriterijų atsižvelgiama ir renkantis mokyklą, tačiau atsiranda ir su ugdymo procesais susiję poreikiai. J. Danilevičius sako, kad dažnai reikalavimai mokyklos lokacijai nesiskiria nuo būstui keliamų kriterijų.

„Ugdymo įstaigoms svarbu kurtis švarioje, netriukšmingoje aplinkoje be didelių transporto srautų, gamybinių patalpų, triukšmo šaltinių. Vilniuje šiuos kriterijus atitinka Šnipiškės, Senamiestis, Užupis, Antakalnis, Žvėrynas ir kiti centre bei aplink jį esantys rajonai“, – sako nekilnojamojo turto ekspertas.

Šnipiškėse, A. Juozapavičiaus gatvėje, jau šį rudenį įsikurs ir privati ugdymo įstaiga „Šiaurės licėjus“, kurią „Solid Real Advisors“ konsultavo patalpų paieškos proceso metu. Anot J. Danilevičiaus, yra perspektyvu steigti mokyklas rajonuose, kuriuos tėvai gali patogiai ir lengvai pasiekti prieš ar po darbo – dažniausiai tuose, kur jau dabar yra įsikūrę verslo ar paslaugų centrai. „Šiaurės licėjus“ įsikurs nekilnojamojo turto investiciniam fondui „Lords LB Baltic Fund IV“ priklausančiame pastate Juozapavičiaus gatvėje. Mokyklos plotas sieks daugiau kaip 4000 kv. metrų, joje galės mokytis 500 vaikų.

Kita vertus, mokyklos taip pat gali padidinti ir naujai vystomų nekilnojamojo turto projektų vertę.

„Naujai vystomi daugiabučių namų projektai plečia miesto ribas, o dažnai jie įsikuria ir žaliųjų zonų pašonėje – tai idealios sąlygos ugdymo įstaigoms. Jos gali pakelti būsto kainą, tačiau tam būtinas tinkamas mokyklų planavimas ir įrengimas. Nepritaikius infrastruktūros, piko metu tėvams atvežus mokinius galima spūstis. Svarbu užtikrinti, kad nenukentėtų mokinių saugumas ir visos pusės liktų patenkintos“, – perspėja „Solid Real Advisors“ vyresnysis konsultantas.