Kodėl moterys naktį čepsi?

Pirma valanda nakties ir Natalija tariasi girdinti, kaip nuo vyro knarkimo vibruoja sienos. „Nagi, zuikuti, apsiversk ant šono“, – švelniai prašo ir zuikutis mieguistai apsiverčia, bet triukšmauti nenustoja. Natalija ima pagalvę, antklodę ir keliauja į svetainę – vyro kriokimas ją pasiveja ir ten.

Protą, kūną ir sielą varginančių garsų apsuptyje Natalija griebiasi knygos. Pastaruoju metu skaito ją tol, kol priveikia miegas – tuomet užmigtų net ir traukinių stotyje.

Vis tik knygoje narpliojamas detektyvas dėmesio neprikausto. Mintys kažkur kitur. Natalija „sodinasi“ ant kelių nešiojamąjį kompiuterį ir interneto naršyklėje įrašo du žodžius: „knarkimas“, „santykiai“. Rezultatai nedžiugina: pasirodo, knarkimas veja sutuoktinius į atskirus miegamuosius, o atskiri miegamieji neretai baigiasi skyrybomis.

Natalija nusipurto ir, nešina pagalve, sugrįžta į lovą. Glaudžiasi prie vyro, įtikinėja save, kad nori miego, kad jai visai netrukdo vyro knarkimas, bet ištveria vos keletą minučių.

Vėl eina į svetainę ir lenda į pamėgtą mergaitiškų pokalbių interneto svetainę. Akurat! Knarkiantis vyras – ne jos vienos problema.

Naktiniai pasižnaibymai

„Mano vyras labai garsiai knarkia. Gudrauju, kiek tik leidžia fantazija. Naktį, už nosies nučiupusi, palaikau, ant kito šono verčiu, paausį pakutenu. Kartą bandžiau „hipnotizuoti“ mintimis. Net specialią pagalvę buvau nupirkusi – nepadėjo. Gal kas žino kokių „vaistų“ nuo šitos bėdos?“ – vietoje Natalijos klausimą užduoda Ona.

„Reikia kutenti ne paausį, o šoną – tuomet pats apsivers. Tik kutenkite atsargiai... Kiti vyrai tokį veiksmą traktuoja kaip kvietimą meilės žaidimams. Na, bet juk tai geriau, negu klausytis knarkimo“, – paaiškina Dalia.

„O aš žnaibausi – suveikia žaibu. Pabudęs pyksta, kad miegoti neduodu, žąsimi vadina. Nekreipiu dėmesio – nuo kada vyrai lovoje turi kokių nors teisių?“ – šmaikštauja Erika.

Priaugti kilogramai = knarkimas?

„Man padeda tik vienas dalykas – kai švelniai paverčiu vyrą ant šono. Bet dabar jis priaugo nemažai svorio, nebeapverčiu jo...“ – guodžiasi Lina.

„Turiu tą pačią bėdą – vyras be perstojo knarkia. Kai pagalvoju, anksčiau to nebuvo. Nežinau, ar susiję, bet mano brangusis „koncertuoti“ pradėjo, kai priaugo svorio“, – Linos teoriją vysto Vidmantė.

„Tikrai susiję. Maniškis turėjo skrandžio operaciją, laikėsi dietos, sulyso – knarkimo nebeliko. Dabar viskas grįžo į senas vėžes: alutis, užkandžiavimai prieš miegą, kilogramai ir, aišku, knarkimas“, – rašo Beatričė.

Natalija susimąsto: po vestuvių vyras iš tiesų priaugo beveik 15 kilogramų. Teisybės dėlei reiktų pasakyti, kad priaugo ir ji pati, bet knarkti, rodos, nepradėjo.

Natalijos svarstymus pertraukia Ramunė: „Man svarbiausia spėti užmigti, iki kol prasideda vyro knarkimo seansas. O tada jau dzin – nieko nebegirdžiu. Jeigu nesuspėju, būna šakės: ir apversti bandau, ir alkūne aptrankau, o kai jau visai nervai nebelaiko, išeinu miegoti į kitą kambarį. Bet senokai bebuvau išėjusi – gal imu priprasti?“

„Maniškis irgi knarkia. Jeigu užmiegu pirma, viskas gerai, jeigu jis pirmas, tuomet košmaras. Mano draugės vyras pasidarė nosies pertvaros operaciją ir dabar knarkia tik gulėdamas ant nugaros. Man tai būtų idealus variantas. Šiuo metu vyras tvarkosi dantis – pagaliau priverčiau, o kitas žingsnis bus vizitas pas gydytoją dėl nosies pertvaros. Viršsvoris, mano manymu, tikrai turi didelę įtaką knarkimui, nes anksčiau, kol buvo plonas, vyras taip neknarkdavo“, – komentuoja Brigita.

Programoje: ir knarkimas, ir dainos, ir pokalbiai

Natalija padaro pauzę – šniukštinėja, ar daug kainuoja sporto klubo abonementas. Galėtų sportuoti drauge su vyru: galbūt jis mažiau knarktų, o ji pati, gavusi fizinio krūvio, lengvai ir greitai užmigtų. Nebereikėtų naktimis blaškytis iš miegamojo į svetainę ir atgal.

Sumanymas Natalijai atrodo išties neblogas, bet dėl viso pikto nusprendžia iki galo perskaityti mergaitišką diskusiją – galbūt ras daugiau patarimų?

„Aš labai norėčiau, kad mano vyras tik knarktų, bet jis dar ir dainuoja! Ir taip garsiai, kad aš iškart iš miegų pabundu. Vieną kartą įrašiau tą jo dainavimą į telefoną. Kai ryte daviau paklausyti, nepatikėjo, kad turi tokį „talentą“, – skundžiasi Veronika.

„Na, pas mus tokios problemos nėra – mano vyras miega tyliai ir ramiai kaip kūdikis. Užtat kai prisimenu namus, verkti norisi – taip gaila mamos. Mano tėtė knarkia ir tas knarkimas toks siaubingas, kad kai grįždavome su broliuku iš šokių, trečiame aukšte jau girdėdavome. O gyvenome penktame! Neįsivaizduoju, kaip mamai šalia reikėdavo miegoti, jo knarkimas dar ir su pokalbių intarpais būdavo... Esu girdėjusi, kad jeigu vyras knarkia, reikia pašvilpauti, bet ar tai veikia, nežinau“, – pasakoja Sigita.

„Aš ne švilpiu, o čepsiu. Veikia. Tik gali būti, kad vienas visą naktį bandys knarkti, o kitas visą naktį čepsės. Kadangi su vyru miegame atokiai, labai padeda į jį paleista pagalvė ar koks kitas stambesnis daiktas – pavyzdžiui, vaikų žaislai, aišku, minkšti“, – patarimus dalija Jurga.

„Kad reikia čepsėti, girdėjau ir aš. Galvojau, nesąmonė, tad atlikau eksperimentą. Mano seneliai knarkia ir knarkia taip, kad kaimo trobelės stogas kilnojasi. Kai atvažiuodavau pas juos pasisvečiuoti, negalėdavau užmigti. Ėmiausi čepsėjimo. Vieną minutę prie vienos lovelės pritūpusi pačepsėjau – nutilo, prie kitos – irgi nutilo. Kai dabar mano būsimas vyras užknarkia, aš tik „čiap čiap čiap“ ir miegam toliau“, – pasakoja Dovilė.

„Vyras tai vyras. Ale ką daryti, kai šuo knarkia? Miega jis virtuvėje, bet kai užknarkia, tai kaip du vyrus sudėjus. Juokingiausia, kad šuo – nykštukinė taksė...“ – rašo Vaiva ir diskusija nusidažo besijuokiančiais jaustukais.

Nusijuokia ir Natalija – naktis kaži ko nebeatrodo tokia niūri. Vėl grįžta į miegamąjį, kur palaimingai knarkia vyras. Patogiai įsitaiso, apkabina jo plačią nugarą ir pradeda: „Čiap čiap čiap...“ Nežinia, ar dėl čepsėjimo, ar dėl to, kad laikrodis rodo trečią valandą nakties, Natalija staiga pasijunta tarsi banguojančiame laive ir nieko nebegirdi. Prieš užmigdama, dar spėja pagalvoti, kad rytojaus vakarą su vyru greičiausiai leis sporto klube.