Kodėl Marijampolės kolegija nesilaikė susitarimo dėl mažiausio stojimo balo?

Šiemet beveik visos šalies kolegijos pirmą kartą solidariai taikė sutartą stojamąjį balą: ne mažiau kaip 1,6 balo. Suvedus pagrindinio priėmimo rezultatus pasirodė, kad vienintelė Marijampolės kolegija į valstybės nefinansuojamas vietas pakvietė stojančiųjų, turinčių prastesnius rezultatus. Žemesnį stojamąjį balą taikė ir pora nevalstybinių kolegijų.

Marijampolės kolegija turi savo nuomonę

Gavome Marijampolės kolegijos direktoriaus Vaidoto Viliūno ir direktoriaus pavaduotojos akademinei veiklai Irenos Sviliuvienės pasirašytą išsamų atsakymą: „Nuo 2015 metų Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) ragina aukštąsias mokyklas įsivesti stojamojo balo kartelę. 2017 m. ŠMM nustatė, kad mažiausias stojamasis konkursinis balas stojantiesiems į pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų valstybės finansuojamas studijų vietas ir pretenduojantiems į studijų stipendijas 2017 metais universitetuose yra 3, kolegijose – 1,6 balo. 2015 metais šie rekomenduojami balai buvo: universitetuose – 1 balas, kolegijose – 0,8 balo, o 2016 m. universitetuose – 2 ir kolegijose – 1,2 balo.

Ministerija rekomenduoja aukštosioms mokykloms šią kartelę taikyti ir stojantiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas, t. y. mokantiems už studijas savo lėšomis.

Į ministerijos raginimą įsivesti stojamojo balo kartelę 2015 m. atsiliepė tik trys ketvirtadaliai valstybinių aukštųjų mokyklų, tarp jų ir Marijampolės kolegija. Marijampolės kolegija, laikydamasi ŠMM nurodymų, stojantiesiems į valstybės finansuojamas vietas taiko jos nustatytus balus. Bet įvertinus tendencingą demografinį regiono susitraukimą, didelę jaunimo trauką studijuoti didmiesčiuose, Marijampolės kolegijos taryba pritarė siūlymui minimalų stojamąjį balą mokantiems už studijas 2017 m. kelti nuosekliau ir taikyti 1,0 balą. Kitais metais mokantiems už studijas kolegija taikys aukštesnį stojamąjį balą, bet ir vėl įvertinusi realią situaciją regione.

Reikia atkreipti dėmesį, kad Marijampolės kolegijoje nėra pridedami papildomi kolegijos numatyti balai, kuriais mokamose vietose naudojasi dalis kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų (pvz., Aleksandro Stulginskio, Šiaulių, Mykolo Riomerio, Vytauto Didžiojo universitetai). Pavyzdžiui, stojantysis už įvairius nuopelnus, tokius kaip baigta aukštosios mokyklos partnerė-mokykla, įgytas darbo stažas ir kt., gali ateiti su balu, siekiančiu 3. Tuo tarpu egzaminuose gauti balai, parodantys žinių kokybę, gali sudaryti pusę ar net mažiau bendrojo balo ir nesiekti minimalaus balo. Pridedant tokius papildomus balus, statistika nebeatspindi realios situacijos, sudaromas įspūdis, kad aukštoji mokykla laikosi ŠMM rekomendacijos minimaliam balui stojant ir į valstybės nefinansuojamas vietas. Marijampolės kolegija tokios papildomų balų kaupimo sistemos nekūrė ir nelaikė tikslinga jos turėti, kadangi ji iškreipia realų įvertinimą.

Taip pat balui įtakos turi ir stojančiojo išlaikyti brandos egzaminai, sudarantys konkursinį balą. Štai konkretus pavyzdys iš šių metų stojimo: to paties stojančiojo į technologines ar žemės ūkio studijas balas siekia 1, o jo balas stojant į socialinių mokslų studijas siekia 3. Tokio stojančiojo negalima laikyti nemokša ar beraščiu, kaip kartais nuskamba žiniasklaidoje, abiturientas tik nepasirinko kitos srities stojimo balą sudarančių brandos egzaminų. (...)

Analizuojant ankstesnių metų kolegijos studentų studijų rezultatus, dažniau jos neužbaigia ne tie, kurie įstoja su kuklesniais pažymiais. Labai dažnai jie ima suprasti, kad tai jiems yra viena iš nedaugelio galimybių pasirengti savarankiškai darbinei veiklai. Atitinkamai įdėję daugiau pastangų jie sėkmingai studijuoja, baigia kolegijos programas ir įsilieja į regiono darbo rinką.

Minimali kartelė norintiems studijuoti yra viena iš priemonių siekiant geresnės studijų kokybės. Be jokios abejonės, į studijų kokybės gerinimą turi būti žvelgiama kompleksiškai: didinant minimalų stojamąjį balą lygiagrečiai turi būti stiprinama studijų bazė, keliamos dėstytojų kompetencijos, kuriama kokybiška studijų aplinka ir efektyviai veikianti studijų kokybės užtikrinimo sistema. (...)“

Pernykščiai duomenys buvo geresni

Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) savo tinklapyje skelbia, kad per pagrindinį priėmimą su aukštosiomis mokyklomis sudarytos 19799 studijų sutartys, iš jų 13249 – dėl valstybės finansuojamų vietų ar vietų su studijų stipendijomis.

LAMA BPO atstovė spaudai Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė paaiškino, kad pagrindinis priėmimas vyko dviem etapais. Jam pasibaigus matyti, kad Marijampolės kolegija jau pasirašė studijų sutartis dėl valstybės finansuojamų vietų ir studijų stipendijų su 73 studentais. 2016 m. tokiu laiku buvo pasirašytos 102 sutartys.

Šiemet dėl valstybės nefinansuojamų vietų po pagrindinio priėmimo su Marijampolės kolegija pasirašė studijų sutartis 53 studentai, o 2016 m. buvo pasirašęs 51.

Kaip informavo Marijampolės kolegijos viešųjų ryšių tarnyba, tiesiogiai į kolegiją (institucinis priėmimas) priimta 16 studentų. Taigi iš viso po dviejų priėmimo etapų studijų sutartis šiuo metu pasirašę 142 studentai.

Šie skaičiai dar negalutiniai, nes nuo rugpjūčio 10 d. iki rugpjūčio 16 d. dar vyksta papildomas priėmimas į likusias laisvas studijų vietas.

Ričardo PASILIAUSKO nuotrauka