Kodėl magistralėje Vilnius–Utena nuspręsta įrengti „2+1“ kelią ir kuo jis bus naudingas eismo dalyviams?

Magistraliniame kelyje Vilnius–Utena vis intensyviau vyksta pavasarį pradėti rekonstravimo darbai. Atsižvelgiant į eismo intensyvumą, šis beveik 43 km ilgio ruožas – nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų (21,5–64,33 km) – bus rekonstruotas į saugų ir modernų 2+1 kategorijos kelią. Važiuojant tokio tipo keliais, sumažėja nesaugių manevrų rizika, pagerėja srautų pralaidumas, palaikomas tolygesnis eismo tempas net ir esant mišriam transporto srautui, kai eismo priemonės juda skirtingu greičiu.

Įgyvendinant magistralės tvarkymo darbus, ardomas senas asfaltas, ruošiamas kelio pagrindas, bus įrengtos „2+1“ eismo juostos. Numatyta, kad eismo juostos keisis maždaug kas 1,5–2,5 kilometro. Pagrindinių (dviejų) eismo juostų plotis bus 3,5 m, o papildomos (+1) – 3,25 m. Siekiant užtikrinti maksimalų saugumą, priešpriešines juostas skirs metaliniai atitvarai. Rekonstruojant kelią, numatyta įrengti 0,50 m pločio kraštines saugos juostas, 2,5 m pločio skiriamąją juostą; kelkraščių plotis sieks 1,5 m.

„Tikiuosi, kad, įgyvendinus šiuos planus, magistralinis kelias Vilnius–Utena vairuotojams taps ir patogesnis ir, svarbiausia, gerokai saugesnis“, – sako susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis.

Sprendimas įrengti besikeičiančias juostas priimtas remiantis automobilių srautų duomenimis. Pavyzdžiui, ruože nuo 16 iki 25 km (iki Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos) per parą pravažiuoja apie 12 tūkst., o nuo 21,5 iki 28,4 km – 7,6 tūkst. automobilių; ruože nuo Molėtų iki Utenos – tik 4,3 tūkst. transporto priemonių per parą.

Anot laikinojo „Via Lietuva“ vadovo Martyno Gedaminsko, „2+1“ kelias Lietuvoje nėra naujiena – tokios kategorijos kelias yra Panevėžio aplinkkelis. Pagal statistiką, šiame ruože avarijų, kuriose žuvo žmonės, sumažėjo net 75 proc., nors vidutinis šiuo keliu važiuojančių automobilių skaičius nuo 2013 m. išaugo beveik du kartus.

„Atsižvelgus į transporto intensyvumą, atlikus transporto srautų modeliavimą į ateitį, buvo pasirinkta šį – beveik 43 km ilgio – magistralinio kelio Vilnius–Utena ruožą rekonstruoti į „2+1“ kelio kategorijos kelią. Baigus darbus, eismas šiuo keliu bus tolygesnis, bus lengviau aplenkti lėtesnes eismo priemones ir, be abejo, važiuoti bus saugiau“, – sakė laikinasis bendrovės vadovas M. Gedaminskas.

Magistralinis kelias Vilnius–Utena buvo nutiestas dar 1979–1985 m. ir yra vienintelis iš betono blokų pastatytas kelias Lietuvoje. Ilgus metus jis kėlė daug problemų vairuotojams: magistralėje nuolat atsirasdavo pravažų, duobių, skilinėdavo blokus jungiančios siūlės, o vasarą, atėjus karštesniems orams, betono plokštės iškildavo – dėl to susidarydavo nemažos spūstys.

„2+1“ kategorijos keliai kitose šalyse – saugus ir lėšas taupantis sprendinys

„2+1“ sistema atsirado Švedijoje paskutiniajame XX amžiaus dešimtmetyje. Tuo metu šalis susidūrė su rimta saugumo problema valstybiniuose keliuose – daug žmonių žūdavo arba būdavo sunkiai sužeidžiami lenkimo metu. Ši problema buvo itin aktuali atokesniuose šalies rajonuose, kur daug mišraus eismo: lengvųjų automobilių, sunkvežimių ir žemės ūkio technikos.

Švedijos inžinieriai turėjo ribotą biudžetą šiai problemai spręsti, tad pasiūlė tuo metu dar nematytą sprendimą: trijų juostų kelią su vidurine, kas kelis kilometrus besikeičiančia juosta. „2+1“ kelio sistema sudaryta iš trijų eismo juostų: po vieną juostą abiem kryptimis ir vienos papildomos lenkimo juostos, kuri periodiškai keičia kryptį kas kelis kilometrus. Viena kryptimi eismas vyksta dviem juostomis (viena skirta važiuoti tiesiai, kita – lenkti), o kita kryptimi – viena juosta. Po kelių kilometrų juosta keičiasi.

Kaip ir Lietuvoje, taip ir Švedijoje, tiesiant pirmuosius „2+1“ kelio kilometrus skeptikų netrūko. Buvo abejojama, ar sprendimas pasiteisins, ar vairuotojai supras, kaip naudotis tokiu keliu. Tačiau duomenys nenuginčijami – mirčių ir sužeidimų „2+1“ keliuose įvyksta net 70 proc. mažiau nei įprastuose, dviejų juostų („1+1“) keliuose. Eismo dalyviams reikėjo šiek tiek laiko priprasti prie neįprastos eismo organizavimo tvarkos, tačiau tinkamas ženklinimas padėjo užkirsti kelią nesusipratimams ir nelaimėms. Šiuo metu „2+1“ sistema Švedijos keliuose yra įprasta.

Trijų juostų sistema ne tik apsaugo eismo dalyvius, bet ir padeda optimizuoti eismo srautus. Švedijos ir kitų šalių praktika rodo, jog tokiu keliu galima važiuoti tolygiau ir saugiau. Taip nutinka dėl to, kad kas kelis kilometrus galima aplenkti lėtesnes transporto priemones, ir jos nestabdo viso eismo srauto. Dėl patogesnio lenkimo tokio pat ilgio atkarpą „2+1“ kelyje pravažiuoja vidutiniškai 15–20 proc. daugiau automobilių nei įprastame „1+1“ kelyje.

Švedijoje „2+1“ keliuose per parą pravažiuoja nuo 8 iki 15 tūkst. transporto priemonių. Tai yra dvigubai daugiau nei šiuo metu rekonstruojamame ruože nuo Nemenčinės–Maišiagalos sankryžos iki Molėtų, todėl eismo srautų pralaidumo situacija kelyje Vilnius–Utena po rekonstravimo keisis iš esmės.

Svarbus ir finansinis aspektas. „2+1“ magistralės statyba kainuoja net 40–70 proc. pigiau nei keturių juostų kelias („2+2“) ir tik 30–50 proc. brangiau nei įprastas dviejų juostų kelias („1+1“).

Įvertinus eismo srautus kelyje Vilnius–Utena, buvo priimtas ne tik lėšas taupantis, bet ir visiems saugiausias sprendinys.

Kol kas Lietuvoje „2+1“ kategorijos keliai yra reti, tačiau Švedijoje jų yra net 2700 km, ir jie sudaro 14 proc. viso valstybinių kelių tinklo. Pastebėję, kad Švedijoje „2+1“ pasiteisino, ją taikyti pradėjo ir Suomija, Lenkija, Vokietija. Kaip ir Švedijoje, eismo saugumo situacija pagerėjo – tokio tipo keliuose statistiškai sumažėja mirčių ir sužeidimų skaičius nuo 60 iki 70 proc.