Kodėl dviratininkas paspruko iš eismo įvykio vietos?

Skaitytojai turėtų prisiminti kiek daugiau nei prieš dvejus metus nutikusį eismo įvykį Širvintų rajone, Kernavės seniūnijoje, kai ties Pakalniškių kaimu susidūrė vilkikas „Mercedes Benz Actros 1841“ ir kombainas „Fortschritt E516B“. Šio eismo įvykio metu įvairius sužalojimus patyrė trys žmonės - vilkiko vairuotojas ir du kombainu važiavę žmonės. Iš karto po eismo įvykio viešojoje erdvėje buvo rašoma, kad nelaimė galėjo įvykti dėl to, kad kombainą įsigijęs ir iš Družų į savo ūkį Elektrėnų savivaldybėje savo eiga transportavęs ūkininkas greičiausiai pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus: atseit, kombainas keliu važiavo be šviesų, nebuvo tinkamai pažymėtas.

Tačiau teismas nustatė kitas šio įvykio aplinkybes. Prieš Naujuosius Širvintų rajono apylinkės teismas išnagrinėjo dėl šio eismo įvykio iškeltą baudžiamąją bylą ir vilkiko vairuotoją iš Estijos Plado K. pripažino kaltu. Vairuotojui skirta 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Jis nurodė, kad 2015 metų gruodžio 16 dieną keliu Vievis-Kernavė-Širvintos maždaug 70-80 km/val. greičiu važiavo iš Vilniaus į Taliną. Buvo tamsu, kelio būklė buvo patenkinama, važiavo įjungęs ilgąsias šviesas, matė priešpriešiais atvažiuojančio automobilio žibintų šviesas ir dviratinką su šviesą atspindinčia liemene, kuris važiavo ta pačia kryptimi. Su atvažiuojančiu automobiliu prasilenkė, o paskui nieko neprisimena, taip pat ir tai, kaip aplenkė dviratininką. Atsipeikėjo, kai kažkas beldėsi į vilkiko duris ir rusiškai paklausė, ar yra gyvų. Paskui sužinojo, kad vilkikas susidūrė su kombainu, kuris važiavo be šviesų - tai jam anglų kalba pasakė beldęs žmogus.

Plado K. neneigė, kad automobilis, su kuriuo jis prasilenkė, galėjo būti su avarinėmis šviesomis. Į priešpriešinę juostą nebuvo išvažiavęs, labiau laikėsi kelio vidurio, nes buvo tamsu ir tose vietose daug žvėrių bėga per kelią. Automobilyje buvo įtaisytas vaizdo registratorius. Už lengvojo automobilio „Opel Vectra“, su kuriuo prasilenkė, jis nematė jokios kliūties ir negalėjo numatyti, kad būtų atvažiavusi kita transporto priemonė. Vienintelė kliūtis, kurią matė, buvo dviratininkas.

Eismo įvykio metu estas patyrė sunkius kūno sužalojimus - lūžo šonkauliai, abiejų kojų kaulai, buvo pradurti plaučiai. Vairuotojas apie tris mėnesius buvo gydomas ligoninėje.

Vilkiko vairuotojo advokatas teisme tvirtino, kad nukentėjusieji, važiuodami techniškai netvarkingu kombainu, įjungtais draudžiamais techniniais žibintais ir nenaudodami reikalaujamų artimųjų šviesų ir gabaritinių šviesų, patys suklaidino vilkiko vairuotoją. Šis nepažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, kadangi pirma kombaino važiavęs automobilis, šviesdamas kaltinamajam į akis, sukūrė akląjį lauką, už kurio tamsoje esantys objektai jau nebebuvo matomi, nes šviesos šaltinis blokuoja vaizdą, sukuria akląją zoną. Kaltinamasis laiku neišvydo dviratininko, o kai išvydo, stengėsi jo išvengti, kirto ištisinę kelio liniją. Kelių eismo taisyklės jam leido apvažiuoti šią kliūtį, o tuo tarpu kelyje buvo kombainas, kurio jis negalėjo matyti. Advokato manymu, lengvojo automobilio vairuotojas klydo nusprendęs įprastu lengvuoju automobiliu lydėti kombainą, važiuodamas pirma pastarojo 8-10 km/val. greičiu su įjungtais standartiniais mirksinčiais avarinės šviesos žibintais. Tokio trukdančio eismui transporto lydėjimo būdo Kelių eismo taisyklės nenumato - taip elgdamasis lengvojo automobilio vairuotojas klaidino kitus eismo dalyvius. Susidūrimui įtakos turėjo ir tai, kad dviratininkas, kurį staigiu manevru kaltinamasis buvo priverstas lenkti tamsiuoju paros metu, važiavo be raudonos spalvos žibinto ar atšvaito ir sudarė sunkiau pastebimą kliūtį. Be to, buvo nustatyta, kad dviratininkas važiavo ne kelkraščiu, o važiuojamąja kelio dalimi, 81 cm atstumu nuo dešinės kelio ženklinimo linijos.

Šių lengvojo automobilio ir dviratininko netinkamo dalyvavimo eisme aplinkybių kompleksas vilkiko vairuotojui sudarė staigią, netikėtą ir iš anksto nepastebimą kliūtį, sukėlusią grėsmę eismo saugumui, todėl vilkiko vairuotojo sprendimas avarinėje situacijoje apvažiuoti kliūtį (net ir kertant siaurą ištisinę liniją, skiriančią priešingų krypčių transporto srautus, bei nutolstant nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto), laikytinas teisėtu. Kombainas nebuvo matomas nei vilkiko vairuotojui, nei bet kuriam kitam eismo dalyviui.

Vilkiko vairuotojo gynybai buvo panaudota ir tai, kad kombaino vairuotojas neva aktyviai klaidino kitus eismo dalyvius, nes važiavo įjungęs technologinių žibintų šviesas. Pažeidęs visus šiuos reikalavimus, kombainas apskritai negalėjo dalyvauti kelių eisme, o dalyvaudamas kėlė nuolatinę grėsmę eismo saugumui ir klaidino kitus eismo dalyvius.

Iš visų eismo įvykio dalyvių sunkiausius sužalojimus patyrė kaltinamasis. Eismo įvykio metu taip pat buvo sužalotas kombaino vairuotojas L. J. ir keleivis P. R. Vienam jų lūžo kelio girnelė, kitam sutrenktos galvos smegenys. Pastarieji asmenys taip pat patyrė įvairių žaizdų, nubrozdinimų ir sumušimų.

Tačiau kombainu važiavęs P. R. teigė nematęs jokio dviratininko (ekspertui peržiūrėjus vilkike sumontuotu vaizdo registratoriumi užfiksuotą medžiagą buvo nustatyta, kad dviratininkas vis dėlto buvo), o štai priešais atvažiuojantis vilkikas netikėtai pasuko į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su kombainu, kuris važiavo įjungęs tris veikiančius žibintus, buvo lydimas pirma važiuojančio automobilio. Važiuodami kombainu, jie nuolat sustodavo ir apžiūrėdavo pastarojo techninę būklę.

Beje, bevažiuojant iki susidūrimo momento jau buvo spėjusios sugesti dviejų ar trijų žibintų lemputės, todėl kombaino transportuotojai svarstė artimiausioje degalinėje kombainą palikti. Nebuvo atlikta vairuojamo kombaino techninė apžiūra, jis nebuvo įregistruotas transporto priemonių registre.

Susidūrimo liudytoju tapo R. M., kuris tuo metu buvo autobusų stotelėje ir rūkė. Jis matė, kaip pravažiavo lengvasis automobilis, o paskui jį iš tamsos išniro kombainas, kurio šviesų jis nematė. Šiems pravažiavus, R. M. staiga išgirdo smūgį ir pamatė žiežirbas. Nubėgęs į įvykio vietą, jis pamatė prispaustą žmogų. Matė, kad į kairę pusę nuo avarijos vietos kažkas nubėgo vilkėdamas liemenę.

Tai, kad važiuojantis kombainas buvo sunkiai pastebimas, teisme liudijo ne vienas, pripažino šį faktą ir kombainą įsigijusio ūkininko tėvas, važiavęs pirma. Kai kurie stebėjosi, kad „netvarkingas“ kombainas gali važiuoti keliu tamsiuoju metu. Atsirado liudytojų, kurie kelyje su juo apsilenkė. Vienam važiuojantis kombainas su šviečiančiu žibintu iš toliau pasirodė kaip gatvės apšvietimo stulpas. Žmogus nustebo, nes toje vietoje įrengto kelio apšvietimo nėra.

Vis dėlto teismas nusprendė, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad vilkiko vairuotojas iš Estijos nesilaikė būtinų eismo saugumo reikalavimų. Kelių eismo taisyklės numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui. Jeigu važiuojamoji dalis horizontaliojo ženklinimo linijomis ir (arba) kelio ženklais suskirstyta į eismo juostas, transporto priemonės turi važiuoti šiomis juostomis. Jeigu yra ištisinė horizontaliojo ženklinimo linija (vienguba ar dviguba), skirianti priešingų krypčių eismo juostas, vairuotojas privalo važiuoti dešiniau nuo jos. Pagal 119 punkto reikalavimus, vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. 127 punktas numato, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas. Pagal 128 punktą, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams.

Teismo sprendimu, vilkiko vairuotojas, tamsiu paros metu vairuodamas krovininį automobilį, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, nepasirinko saugaus greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, pamatęs ta pačia kryptimi važiuojantį dviratininką, lenkė jį neleistinai kirsdamas horizontalią siaurą ištisinę liniją, draudžiančią paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir atsitrenkė į priešpriešiais važiavusį kombainą.

Nagrinėjamu atveju, tiek iš kaltinamojo, tiek iš liudytojų parodymų buvo nustatyta, kad kombainą be šviesų lydėjo lengvoji transporto priemonė su avariniais žibintais, kurie teismo nuomone, turėjo atkreipti kaltinamojo dėmesį tamsioje kelio atkarpoje, nors lengvasis automobilis ir lydėjo kombainą nutolęs nuo jo. Kombainas nors ir važiavo be šviesų, tačiau jo kabinoje vis tik degė šviesa. Kaltinamajam pastebėjus dviratininką ir sumažinus greitį, draudžiamoje vietoje nekirtus ištisinės kelio linijos ir neišvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, kombainui važiuojant net ir be šviesų, eismo įvykis nebūtų įvykęs, nors kombaino vairuotojas akivaizdžiai taip pat pažeidė transporto priemonių eksploatavimo taisykles, eksploatuodamas techniškai netvarkingą kombainą.

Lieka atviras klausimas, koks būtų buvęs sprendimas, jei dviratininkas būtų buvęs nustatytas. Kelių eismo taisyklės numato, kad važiuojant keliu tamsiuoju paros metu arba esant blogam matomumui, dviračio priekyje turi degti baltos šviesos žibintas, o dviračio gale - raudonos šviesos žibintas, dviračio vairuotojas privalo dėvėti ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais. Teigiama, kad dviratis buvo be raudono žibinto gale, taigi neatmetama, kad šio vairuotojas taip pat galėtų būti pripažintas sukėlęs eismo įvykį ar padaręs įtaką jam kilti. Pagaliau, dviratininkas galėjo būti ir neblaivus, jei važiavo nutolęs beveik metrą nuo kelkraščio.