Kodėl Birštone B. Sruogos gatvėje būtina atlikti želdyno kirtimus?

Informuojame, jog B. Sruogos gatvėje medžių juostą sudaro labai sutankėję mažalapės liepos, išlikę nuo to tada, kai buvo panaikintas Birštono girininkijos medelynas, o ten auginti ir palikti medeliai tapo miesto želdiniais.

Dėl mažų pasodinimo atstumų medynas šiuo metu yra pernelyg sutankėjęs – jame augantiems medžiams visai nebeliko erdvės tinkamai augti ir vystytis. Šiuo metu situacija tokia, kai medžiai:

esant labai didelei konkurencijai, dėl šviesos neproporcingai stiebiasi aukštyn (į šviesą), todėl išauga aukšti, jie nebetenka būdingo stabilumo. Tokių medžių atsparumas vėjovartoms, vėjolaužoms, snieglaužoms, sniegvartoms ir kitiems nepalankiems aplinkos veiksniams yra labai susilpnėjęs;

esant labai dideliam tankumui, negali suformuoti rūšiai būdingų lajų. Lajos yra labai suspaustos, visai neturi erdvės tinkamam vystymuisi, todėl jose dauguma šakų auga, sudarydamos smailų kampą su kamienu – medis darosi panašus į šluotą. Tokie suaugimai užprogramuoja žaizdų susidarymą ant kamieno ir pagrindinių šakų, o tai, savo ruožtu, sudaro puikias sąlygas medžiams apsikrėsti tokiu grybiniu susirgimu kaip kamieninis puvinys, kuriam mažalapė liepa yra visiškai neatspari. Po šio užkrato paprastai seka antrinė ,,infekcija“ ir medžius apninka paprastoji alksniabudė (Schizophyllum commune Fr.). Medis, net nepasiekęs brandaus amžiaus, nepagydomai suserga. O tokių susirgimų pataisyti jau nebeįmanoma – medis tampa pavojingas aplinkai. Tokiais atvejais lieka vienintelis gydymo būdas – medžio išpjovimas.

Labai sutankėjusiame medyne, vykstant stipriai vidurūšinei ir tarprūšinei konkurencijai, sparčiai džiūsta ne tik šakos, bet ir patys medžiai, kurių augimo tempai sulėtėja dėl stelbimo ir labai glaudaus šaknų sistemų persipynimo. Jei atkreiptume dėmesį, pamatytume, kad tokiame medyne nuolat lūžta ir krenta sausų, apmirusių šakų dalys, kadangi medžiams ima trūkti ne tik šviesos, bet ir maisto medžiagų bei vandens.

Kadangi Gamtos dėsniai visur veikia vienodai ir viskas aplinkui tiems dėsniams paklūsta, aišku, kad jokiomis žmogaus pastangomis, jokiomis aplinkybėmis, šiame plote taip tankiai suaugintų medžių niekaip nepavyks išsaugoti. Net nepavyks išlaikyti bent jau esamos padėties ir esamo medžių skaičiaus – medžių padėtis sulig kiekvienais metais tik blogės, nes konkurencija, taip persipynus greta augančių medžių šakoms ir šaknims, tik didės. Vadinasi, didės ir čia augančių medžių stresas.

Tokiomis sąlygomis augantis medynas niekada nebus sveikas, ir niekada neatitiks miestų želdynams keliamų reikalavimų – jo paskirtis taps visiškai nebeaiški, nes jis visą laiką bus blogos sanitarinės būklės dėl nuolat mirštančių ir džiūstančių medžių trupančiomis šakomis ir lūžtančiais kamienais, be to, esant blogai sanitarinei būklei, visas medynas tampa nebeatsparus įvairioms ligoms ir kenkėjams – jame gali staiga atsirasti dideli įvairių sukėlėjų židiniai.

Toks želdynas nebetenka tvarumo – t.y. nusilpsta, o vėliau ir visai nunyksta jų estetinės, rekreacinės, apsauginės ir kitos funkcijos, o tai visai netinka miesto aplinkoje.

Gamtos dėsniai ir statistika:
Ar visi žinome, kad viename hektare paprastai būna 5000–6000 jaunų medelių. Iš jų dėl vidurūšinės ir tarprūšinės konkurencijos brandų amžių pasiekia maždaug 200–250 vnt., vadinasi, išlikimo ar išgyvenimo tikimybė yra tik 3–4 proc. – visi kiti žūsta konkurencinėje kovoje ir tai yra nulemta iš anksto – 96–97 procentams medelių nėra jokių galimybių išgyventi. Turime suprasti, kad miestų želdynai nėra Natura 2000 teritorijos, nėra kertinės miško buveinės, kur sutankėję medynai paliekami savaiminiam išsiretinimui.

Miestų želdynams keliami visai kitokie reikalavimai, todėl norint turėti ir išlaikyti tvarius, sveikus ir estetiškus želdinius, atitinkančius savo paskirtį, juos reikia nuolat tvarkyti ir prižiūrėti, o želdynų priežiūros sudedamoji dalis yra ir želdinių grupių ugdymas, retinimas ir einamieji kirtimai.

Nesprendžiant šio klausimo iš esmės, jau visai netolimoje ateityje sulauktume tokios medžių ir medyno būklės, kai jis nebetenkintų net minimalių miesto ir jo gyventojų poreikių. Tuomet tektų priimti sprendimą dėl visiško visų medžių išpjovimo. Kad taip nenutiktų, medynas šiuo metu yra retinamas, atliekant jo amžiaus grupę atitinkančius einamuosius kirtimus ir vykdant kirtimų taisyklių nuostatą, kad ,,…savininkai ir valdytojai privalo vykdyti būtinus jaunuolynų ugdymo kirtimus“.