A. Armonaitė: privatūs pokalbiai aiškumo dėl kandidato į Europos Komisiją neįneša

Antradienį konservatorių pirmininkui Gabrieliui Landsbergiui bei Seimo liberalų seniūnui Eugenijui Gentvilui susitikus, kaip patys politikai teigė, aptarti politinių aktualijų, mažųjų koalicijos partnerių Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė ragina kolegas pagaliau imtis sprendimų dėl Lietuvos atstovo Europos Komisijoje (EK). Ministrė pabrėžia – tokie paraštėse vykstantys pokalbiai neduoda nei daugiau aiškumo dėl Vilniaus kandidatūros, nei padeda Lietuvai užsitikrinti svaresnį eurokomisaro portfelį.

„Kas su kuo nori, su tuo susitinka. Bet esmė – ne koaliciniai santykiai. Esmė – geri, pamatuoti sprendimai ir įtakingas, Lietuvos interesus atitinkantis eurokomisaro portfelis bei kompetentingas asmuo, kuris gali atstovauti tiems Lietuvos interesams. Dabar nei vienas, nei kitas kol kas neryškėja. Galima tik tarp eilučių nujausti, kad tai galėtų būti Gabrielius Landsbergis. Bet gal jau užtenka tų interpretacijų ir reikėtų aiškumo. Iš tų visų susitikimų, matyt, to aiškumo nėra daugiau“, – antradienį sakė A. Armonaitė.

Kaip skelbta anksčiau, antradienį priešpiet restorane prie Seimo susitiko vieni koalicijos lyderių G. Landsbergis bei E. Gentvilas. Nors susitikimas vyko viešojoje erdvėje tęsiantis diskusijoms dėl EK posto, politikai tikina konkrečiai apie jokias kandidatūras – įskaitant ir G. Landsbergio – nekalbėję. Liberalų frakcijos Seime seniūnas Eltai patikino, jog diskutuota apie jo kritiką konservatorių viršūnėms.

Tiesa, politikai susitiko neatsitiktinai – E. Gentvilas praėjusią savaitę sulaukė G. Landsbergio kvietimo.

Nors Laisvės partija taip pat yra tarp kritikos konservatoriams negailinčių mažųjų koalicijos partnerių, A. Armonaitė jokio kvietimo pasikalbėti iš G. Landsbergio nesulaukė. Visgi, „laisvietė“ to nesureikšmina ir nemano, kad jos vadovaujama politinė jėga konservatorių lyderio buvo palikta nuošalyje.

„Matote, mes dirbame Vyriausybėje ir tiek su premjere, tiek su užsienio reikalų ministru mes matomės pakankamai dažnai. Aš nežinau, kas kalbama tuose Liberalų sąjūdžio ir konservatorių susitikimuose – tai jų reikalai. Galbūt Tėvynės sąjunga bando išsiaiškinti, ko liberalai norėtų, liberalai gal indikuoja, kokia jų derybinė pozicija mainais už palaikymą. Aš tik spekuliuoju – tai man ne visai būdinga. Bet, matyt, tarp jų vyksta tokie pokalbiai, tegul jie vyksta. Bet visa tai fone, kai jau reikia sprendimų“, – svarstė parlamentarė.

Visgi, kartojo A. Armonaitė, metas eiti konkrečių ir aiškių sprendimų dėl kandidato į eurokomisarus link. Tačiau tokie privatūs pokalbiai, pažymi ji, šia kryptimi neveda.

„Iš to proceso, kaip jis vyksta, aš nematau daug prielaidų, kad jis baigtųsi – nes kažkur paraštėse kažkas šnekasi, o aiškumo daugiau nėra. Yra tik interpretacijos, pokalbiai, apkalbos, kažkokie šešėliai – tai nėra skaidrus politinis procesas“, – apgailestavo ji.

„Nesureikšminčiau vieno susitikimo, nepadaryčiau to visos Lietuvos pirmine aktualija. Visos Lietuvos pirminė aktualija yra svarbiausius Lietuvos interesus atitinkanti pozicija Europos Komisija ir kompetentingi kandidatai, kurie galėtų tas pozicijas užimti. Čia yra esmė, esmių esmė. Man atrodo, tas visas šurum burum, kuris dabar vyksta, nukreipia dėmesį nuo tos esmės“, – apibendrino A. Armonaitė.

ELTA primena, kad Lietuvoja jau kurį laiką tęsiasi diskusijos dėl Lietuvos kandidato į EK. Kol kas neoficialiai kalbama, jog į postą Briuselyje taikosi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Kaip vieną realiausių kandidatų jį įvardijo ir įtakingas leidinys „Politico“.

Tačiau nei ministras, nei premjerė Ingrida Šimonytė, kuri ir pateiks Lietuvos atstovo kandidatūrą, tokios intencijos aiškiai bei viešai neišsakė.

Savo ruožtu prezidentas Gitanas Nausėda, kurio pritarimas yra būtinas deleguojant Lietuvos atstovą į EK, ne kartą leido suprasti, jog G. Landsbergio kandidatūros nebūtų linkęs palaikyti. Jis yra pareiškęs, jog matytų geresnių kandidatų už G. Landsbergį šioms pareigoms eiti.

Ministro galimybėmis tapti eurokomisaru abejojama ir Seime. Tiek opozicijai priklausantys parlamentarai, tiek dalis valdančiųjų viešai yra pasakę, kad tokiai kandidatūrai nepritartų.

Eurokomisaro kandidatūrą teikia Vyriausybė, poziciją suderinus su prezidentu ir Seimu.