Koalicijos partneriai pritartų pelno mokesčio kėlimui, aukštesnei NT kartelei

Seimo valdančiosios koalicijos atstovų darbo grupei priklausantys parlamentarai sako, kad artėjama prie konkretaus sutarimo dėl mokestinių pakeitimų. Pasak parlamentarų, iš esmės sutariama neapmokestinamo nekilnojamojo turto (NT) kartelę nustatyti ties didesne nei 60 tūkst. eurų suma, įtraukti dar vieną, tarpinį gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą, didinti pelno mokestį.

Iš pradžių Finansų ministerija NT kartelę siūlė mažinti nuo 150 tūkst. iki 20 tūkst. eurų Registrų centro nustatomos būsto vertės.

„Tikrai bus didesnė (NT apmokestinimo riba – ELTA), ir ne 20, ir ne 60 tūkst. eurų. (…) Tikrai bus aukštesnė“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė darbo grupei priklausantis „Nemuno aušros“ atstovas Robertas Puchovičius.

„Svarbiausia tai, kad mes apskritai visi koalicijos partneriai, esantys darbo grupėje, iš esmės esame sutarę dėl pagrindinių punktų, tik Finansų ministerija kai kur dar turi paskaičiuoti fiskalinį efektą“, – pridūrė jo frakcijos kolega Dainoras Bradauskas.

Pasak socialdemokrato Algirdo Syso, patikslinti Registrų centro duomenys rodo, kad nuo 2021 metų NT vertė kasmet smarkiai didėjo ir brango virš 90 proc.

„Jeigu 2021 m. 60 proc. būsto kainavo mažiau negu 20 tūkst., šiandien ta vertė jau yra ne 20, (…) o dvigubai daugiau“, – žurnalistams sakė Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas.

„Vyriausybė teikė visus pasiūlymus, kad išlaikyti ir visuotinį (NT – ELTA) mokestį, bet tie, kas turi nedidelius būstus ar vienintelį būstą, kad jie praktiškai nemokėtų arba mokėtų minimaliai“, – kalbėjo jis.

A. Syso teigimu, nedidelį būstą turintys gyventojai galėtų sumokėti 10-15 eurų NT mokesčio per metus.

„Kol kas negalima tiksliai nustatyti, nes yra teoriniai samprotavimai – keturis metus NT vertė didėjo, bet ji fiksuojama kas 5 metus. Tai 2026 m. sausio 1 d. ta fiksacija bus – tada, matyt, 20 tūkst. eurų vertės būsto (…) greičiausiai neliks. Bus gal 45, 60 tūkst., bet reikia palaukti, kai bus pervertinimas“, – nurodė jis.

Pagal siūlymus, skirtingi tarifai būtų taikomi priklausomai nuo nekomercinio NT vertės – 0,2 proc. (nuo 20 tūkst. eurų), 0,5 proc. (nuo 150 iki 300 tūkst. eurų), 1 proc. (nuo 300 tūkst. eurų) arba 2 proc. (nuo 500 tūkst. eurų).

„Kol kas viršutinė (riba – ELTA) lieka“, – apie tarifą brangiausiam turtui kalbėjo A. Sysas.

A. Sysas: svarstoma įvesti tarpinį GPM tarifą, yra sutarimas kelti pelno mokestį

Pagal pirminį mokestinių pakeitimų planą, kurį šiomis savaitėmis aptarinėja iš koalicijos partnerių atstovų sudaryta darbo grupė, siūloma gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą nustatyti pagal pajamų dydį, o ne rūšį. 

Planuojama, kad gyventojų pajamoms siekiant mažiau nei 60 vidutinio darbo užmokesčio (VDU) metinės sumos, jos būtų apmokestinamos 32 proc. GPM tarifu, mažiau šio dydžio – 20 proc. tarifu atskirai darbo, individualios veikloms ir kitoms pajamoms.

A. Sysas neatmetė, kad pajamų dydis bus diferencijuojamas pagal dar vieną 25 proc. tarifą. 

„Yra kalbos apie tai, kad atsirastų tarpinis 25 proc. tarifas ir labai brangiam turtui dar papildomas suminis mokestis 8 proc.“ – kalbėjo parlamentaras.

„GPM pirmiausia didės tiems, kas gauna dideles ir labai dideles pajamas ne tik iš darbo santykių, bet ir kitos pajamos. Tai tos kitos pajamos ir turėtų didžiausią įtaką biudžeto surinkimui“, – pridūrė A. Sysas.

Tuo metu „demokratų“ atstovas Tomas Tomilinas sakė, kad jo frakcija siūlo ir alternatyvius naujų mokesčių variantus – pavyzdžiui, aplinkosauginius taršos mokesčius, kurie iš viso galėtų sunešti apie 55 mln. eurų pajamų.

„Kol kas nepaliesta aplinkosauga iš viso, nėra iš viso jokių pasiūlymų, tai mes laukiame iš abiejų (Finansų ir Aplinkos – ELTA) ministerijų, kokie gali būti pasiūlymai. Tai tikrai ne apie automobilius kalba, kalba apskritai apie taršą kaip tokią – nes Europos Komisija mums nuolat aiškina, kad taršos mokesčiai, aplinkosauginiai mokesčiai yra patys tvariausi“, – žurnalistams tikino T. Tomilinas.

Pelno mokestį siūloma didinti 2 procentiniais punktais: stambioms įmonėms – nuo 16 iki 18 proc., lengvatinį tarifą – nuo 6 iki 8 proc.

Parlamentarai akcentavo, kad šis mokestis didės, tačiau kol kas nėra aišku, kokiu konkrečiai dydžiu.

„Taip, (mokestis bus – ELTA), bet ar vienas, ar du procentai – čia dar patikslinti reikia“, – akcentavo A. Sysas.

Vienas iš siūlymų – ir didinti lengvatinį pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą nuo 9 iki 12 proc. kai kuriems produktams ir paslaugoms. 

Finansuoti gynybai siūloma įvesti saldintų gėrimų mokestį, kuris siektų 7,4 euro už 100 litrų arba 21 eurą už 100 litrų, priklausomai nuo cukraus kiekio. Kitas gynybą finansuoti siūlomas mokestis – 5 proc. tarifas ne gyvybės draudimo įmokoms, kai draudimas nesusijęs su ūkine veikla, o jei susijęs – 10 proc.