Ko verkia abiturientas tyrėjos kabinete?

Jei dar prieš 15 metų policijos suvestinėse mirgėjo pranešimų apie sulaikytus asmenis su švirkštais, rudu skysčiu ar maltomis aguonomis, tai situacija šiandien visiškai pasikeitusi. Kone kasdien pareigūnai sulaiko jaunuolius su „žole“, metamfetaminu, amfetaminu, ekstazio tabletėmis ir daugelio jų gyvenimo planai dūžta į šipulius. „Verkia. Ypač abiturientai“, – sako Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Antrojo veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Otilija Krištopaitytė, kasdien susidurianti su jaunimu, kurių gyvenime tragedija įvyksta ne tik dėl biografijoje atsiradusio įrašo „Teistas“.

Griūva planai ir gyvenimai

– Šiokiadieniais ar ypač savaitgaliais policijos suvestinėse visada būna nurodyta, kad į areštinę uždaryti jaunuoliai, kurie automobiliuose ar kišenėse turėjo narkotinių medžiagų: „žolės“, miltelių, tablečių ir pan. Visų šių sulaikytųjų gyvenimus jau paženklina tragedija?

– Taip. Nes nuo 2017-ųjų metų net už menkiausią kiekį narkotinių medžiagų taikoma tik baudžiamoji atsakomybė, nebe administracinė. Kartu su baudžiamąja atsakomybe skiriamos didelės baudos, baudžiamojo poveikio priemonės. Kartais sulaikytieji įsivaizduoja, kad mažą kiekį narkotinių medžiagų vis dar gali nešiotis. Jie seniau pasiskaičiuodavo, kokį jų kiekį gali nešiotis, pavyzdžiui, kad „žolės“ svoris būtų iki 5 g, nes už tiek baudžiamąją bylą nutraukdavo, likdavo tik administracinė. Gudresnieji išvengdavo atsakomybės, bylos būdavo masiškai nutraukiamos ir jų tikrai nebuvo mažai. O dabar, kai veika kriminalizuota, susidūrę su realiomis bausmėmis, didžioji dalis jaunuolių padaro išvadas.

Žinoma, kai pirmą kartą jaunuolis įkliūva, jei nebuvo anksčiau prasikaltęs, bylą jam galima nutraukti pagal laidavimą ar dėl to, kad yra dar nepilnametis. Bet poveikio priemonę jis vis tiek gauna, pavyzdžiui, nepilnametis įpareigojamas tęsti mokslus, nevartoti narkotinių medžiagų, būti namuose nustatytu metu. Jei pilnametis ir nedirba – įpareigojamas dirbti, registruotis įdarbinimo tarnyboje ir pan. Kartais patys tėvai prašo, nebežinodami, ko griebtis, kad vaikas būtų įpareigotas bendrauti su psichologu. Jei nesilaiko apribojimų, pavyzdžiui, tikrinimo metu būna apsvaigęs ar nurodytu laiku nerandamas namuose, pranešame Probacijos tarnybai. Probacijos tarnyba, vykdant teismo paskirtą bausmę, gali atvažiuoti naktį į jaunuolio namus, patikrinti, ar jis laikosi įpareigojimų. Jei nesilaiko, teismas gali skirti didesnę bausmę.

– Vadinasi, net jei byla nutraukta pagal laidavimą ar pan., jaunuolis dėl narkotikų turėjimo ir vartojimo, net jei jų neplatino, gali susigriauti sau gyvenimą?

– Be abejo. Jei žmogus nori įsidarbinti didesnėje, rimtoje įmonėje, ten visada prašoma pažymos, ar jis nėra teistas. Policijos duomenų bazėje, net jei byla archyve, bus matoma, kad jaunuolis turi įrašą dėl narkotikų. Ar kas nors norės tokį žmogų priimti į darbą? O jei asmuo nusikalsta vėliau, informacija apie teistumą būna pridedama prie bylos ir perduodama į teismą. Tada gresia didesnė bausmė.

„Ypač išsigąsta abiturientai“

– O ar nebūna bylų, kai kompanijoje esantis jaunuolis vartojo narkotikų, pavaišintas draugų? Jis jų neturėjo, neplatino, bet pateko ne į tą draugiją.

– Narkotikų bylose retai kada būna vienas asmuo. Jie visi būna kompanijose, susibūrimuose. Daug yra vartojančiųjų, jie kompanijose pasidalija. Jei rastas paketėlis automobilyje, visi važiavusieji dažniausiai būna sulaikomi. Mes juk patikriname jų bendravimą, iš to matosi, kaip jaunuoliai tariasi, dėl ko susitinka. Žinutės būna koduotos, bet, analizuojant tekstą, aišku, kad kalbama apie narkotikus.

– Ar veikos kriminalizavimas turėjo įtakos narkotinių medžiagų disponavimo sumažėjimui?

– Tikrai taip. Administracinės bylos būdavo nutraukiamos, o sąvokos „baudžiamoji byla“ daugelis labai bijo. Buvo pasimokiusiųjų. Dirbu su sulaikytaisiais nuo pat veikos kriminalizavimo, bendrauju su jais nuo pat sulaikymo iki bylos baigimo bei atidavimo teismui. Iš pirmo pokalbio matosi, ar jaunuolis padarys išvadas, ar ne. Iš išgyvenimų, baimės, kaip reaguos tėvai, matosi, kad susivoks.

– Vaikai verkia kabinete?

– Verkia. Ne tik vaikai. Ypač išsigąsta abiturientai. Jei jie kuria planus vykti mokytis į užsienį, supranta, kad to padaryti nebegalės. Kartais galbūt tenka apsispręsti ir dėl kitos profesijos studijų, nes, turint įrašą „Teistas“, išsvajoto darbo nebegaus.

Kartais straipsnis dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis išauga į straipsnį ir dėl narkotinių medžiagų platinimo. Daug tokių. Jei sulaikoma jaunuolių grupelė, vienas iš jų dažniausiai platina. Aišku, gaila jaunuolių, bet yra kaip yra. Realiomis laisvės atėmimo bausmėmis baudžiami tie, kurie ne pirmą kartą sulaikomi, turi kriminalinę praeitį, yra bausti administracine tvarka. Kartais, pasitarus su prokuroru, siūloma jaunuoliui pasirinkti tarp arešto ir baudos. Dažnas pasirenka areštą, nes baudos nemažos – būna ir daugiau nei 1 000 Eur.

Aktyvumo metas – rugsėjis

– O šiuo metu pasitaiko, kai sulaikomi asmenys su intraveniniais narkotikais?

– Nesusidūriau. Karta pasikeitė. Daug kas mirė. Prieš dvejus metus bendravau su vienu asmeniu, kuris gydosi priklausomybių centre ir paaiškino, kad jo kelias prasidėjo nuo marihuanos. Dabartinis jaunimas gal bijo dūrio skausmo. Dabar pirmoje vietoje yra narkotikai – kanapės – bei psichotropinės medžiagos: ekstazis ir amfetaminas. Jaunimas įsivaizduoja, kad šios medžiagos yra nekaltos, bet nuo jų narkomano gyvenimas ir prasideda. Kai jaunimo paklausiu, kodėl pradėjo vartoti, jie atsako: „Juk alkoholio nevartoju.“ Jaunimas įsivaizduoja, kad tai geriau nei alkoholis. Kai pasakau, kad nuo marihuanos priklausomybė išsivysto greičiau, jie nepripažįsta. Net 250 kartų priklausomybė „žolei“ išsivysto greičiau nei alkoholiui. Kitą kartą vartojant norisi didesnio kiekio, įprastas nebesuteikia tokio poveikio kaip pirmą kartą.

– Tėvai gali pastebėti, kad vaikas vartoja narkotikų?

– Vaikas tampa apatiškas, mieguistas, labai nori valgyti, jį troškina, išsiplečia vyzdžiai. Net oda papilkėja, nuo žmogaus sklinda specifinis kvapas. Tėvai gali vaistinėse nusipirkti įvairių rūšių testų ir ištirti vaikų šlapimą dėl kelių rūšių narkotikų. Narkotikai išsilaiko organizme iki keturių savaičių. Tėvai vaiką gali nusivežti į ligoninę ir ten atlikti testą.

Rugsėjį, kai vaikai grįžta į mokyklas, ir prieš visokias šventes būna sulaikoma daugiausia jaunuolių dėl narkotikų vartojimo. Vasarą jie būna išsisklaidę.

Merginos neatsilieka – vartoja stipresnių narkotikų

– O būna, kad jaunuoliai būna apgaunami – įsigyja pluoštinės kanapės ir ją rūko?

– Būna. Kai konfiskuojame narkotines medžiagas, siunčiame tyrimams, kad ištirtų grynąją narkotinės medžiagos masę. Grynosios masės gali būti mažai, tada įtarimai būna kitokie. Jei pardavinėjama pluoštinė kanapė, ją platinantis žmogus taip pat gali būti baudžiamas už narkotikų platinimą.

Tie, kurie platina, narkotikus maišo su daug kuo, purškia su „Kobra“, kad būtų sunkesnė, deda žiurkių nuodų, į amfetaminą pila skalbimo miltelių, miltų. Kanapes sumaišo su arbata, kad būtų didesnis kiekis. Kai narkotikai būna supurkšti, kažkur išmirkyti, jaunuoliui, vartojančiam tokių medžiagų, gali baigtis liūdnai.

– Ar narkotikų taip lengva nusipirkti?

– Kompanijose vieni iš kitų sužino, kur jų galima įsigyti, kai kurie net auginasi ir patys – filmų prisižiūri. Kai kurie asmenys į klausimą, kodėl vartoja narkotikų, taip pat atsako, kad norėjo pritapti prie kompanijos, tik pabandyti ar vietoje alkoholio. Bet būna, pasako, kad norėjo užsimiršti, nes namuose turi problemų, nesiseka mokykloje ir pan. 7–10 Eur kainuoja viena narkotikų dozė, jaunuoliai susimeta dienpinigius ir nusiperka.

– Dažniau vartoja vaikinai ar merginos?

– Merginos neatsilieka, tik jos vartoja stipresnių narkotikų, o ne rūko marihuaną. Diskotekose vartodamos ekstazio tablečių, gauna energijos, todėl gali linksmintis visą naktį. Vartoja (ko negalima daryti) su alkoholiu, patiria haliucinacijų, patenka į bėdas...

– O kaip reaguoja sulaikytų vaikų tėvai?

– Visa vaiko aplinka būna sukrėsta. Verkia ir tėvai, dažnai skambina. Mokytojai taip pat sunerimsta, kai sužino apie įvykį, paprašius nepilnamečių charakteristikų. Šeimas taip pat ima lankyti vaiko teisių gynėjai, o pačiam vaikui būna sukrėtimas visam gyvenimui. Tėvams, kai sužino, kad vaikas vartoja, reiktų ne barti jį, bet ramiai pasikalbėti, dėl kokių priežasčių jis pradėjo vartoti narkotikų. Gal vaikui kažko trūksta šeimoje ir jis taip save ramina? O bendraujant su vaiku ramiai, jis bus atviresnis.

– O pareigūnai įsijungia į slaptas feisbuko grupes, kad atskleistų platinančiuosius narkotikų?

– Viską darome. Rengiame neviešus patruliavimus, reidus, stebime socialinius tinklus. Būna sulaikymų atsitiktinių, būna planuotų. Ten, kur buriasi jaunimas, ten ir įtarimas.

Jaunuoliai su narkotikais sulaikomi kone kasdien

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, neturint tikslo jų platinti, Šiaulių apskrityje 2018 m. buvo pradėta 140 ikiteisminių tyrimų.

2019 m. – 219, iš jų Šiauliuose ir Šiaulių rajone 2018 m. – 96, 2019 m. – 161.

Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti, Šiaulių apskrityje 2018 m. buvo pradėti 38 ikiteisminiai tyrimai.

2019 m. – 26, iš jų Šiauliuose ir Šiaulių rajone 2018 m. – 32, 2019 m. – 18.

Dėl narkotinių medžiagų platinimo nepilnamečiams Šiaulių apskrityje 2018 m. buvo pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai, 2019 m. – 4, iš jų Šiauliuose ir Šiaulių rajone 2018 m. – 6, 2019 m. – 2.

2018 m. Šiaulių apskrityje nustatyti 188 asmenys, įtariami įvykdę nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu: iš jų 179 vyrai, 9 moterys, 27 nepilnamečiai asmenys.

2019 m. Šiaulių apskrityje nustatyti 253 asmenys, įtariami įvykdę nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu: iš jų 239 vyrai, 14 moterų, 32 nepilnamečiai asmenys.