Ko tikėtis iš gruodžio 1 dieną darbą pradedančios naujos sudėties EK?

Strasbūre trečiadienį Europos Parlamentui (EP) patvirtinus Ursulos von der Leyen vadovaujamą naująją Europos Komisiją (EK), ši savo darbą oficialiai pradės gruodžio 1 dieną.

Rusijos karui Ukrainoje tęsiantis beveik trejus metus, vis dar tvyrant įtampai Artimuosiuose Rytuose, prastėjant konkurencijos padėčiai ir esant sudėtingai politinei aplinkai, naujoji EK komanda turės nemažai iššūkių. 

Žemiau apžvelgiame keletą svarbiausių klausimų, kuriems sprendimus EK turės surasti per pirmąsias 100 darbo dienų. 

D. Trumpo sugrįžimas

Briuselio analitinio centro „Bruegel“ atstovas Simone Tagliapietra pažymėjo, kad 66-erių U. von der Leyen savo kadenciją vėl pradės kovodama su išorinėmis aplinkybėmis, kurių ES tiesiogiai nekontroliuoja. 

Netrukus po to, kai 2019 metais ji pradėjo eiti savo pirmąją kadenciją, po kelių mėnesių pasaulį sukaustė COVID-19 pandemija. Šį kartą Briuselis su nerimu laukia Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus. 

EK turės greitai parengti nuoseklius prekybos ir gynybos planus, kad sušvelnintų galimų D. Trumpo sprendimų poveikį Europos Sąjungai (ES).

Išrinktasis JAV prezidentas jau pagrasino, kad pritaikys muitus ir, kaip spėjama, mažiau dėmesio skirs Europos saugumo klausimui.

Pasak S. Tagliapietros, siekdama sustiprinti savo gynybą ir išvengti prekybos konfliktų, EK gali nuspręsti pirkti daugiau karinės įrangos ir gamtinių dujų iš JAV. 

Bendrijos ekonomikos konkurencijos didinimas

U. von der Leyen teigė, kad savo antrosios kadencijos metu daugiausiai dėmesio skirs ES ekonomikos konkurencingumo didinimui. Anot jos, taip bus stengiamasi išvengti „lėto nuosmukio agonijos“. 

Trečiadienį EP ji sakė, kad pirmoji svarbi institucijos iniciatyva bus „konkurencingumo kompasas“. Ji pridūrė, kad juo bus grindžiama visa naujosios sudėties EK strategija. 

Be didėjančios Kinijos konkurencijos, ES taip pat susiduria su tokiomis problemomis kaip mažėjantis našumas, lėtas ekonomikos augimas, didėjančios energijos sąnaudos ir mažos investicijos. 

Siekdama šio tikslo, ES skatins spartesnes inovacijas ir investicijas į švarią energiją, kad visoje Bendrijoje sumažėtų energijos kainos, sakė EK pirmininkė. 

Biurokratijos mažinimas, taupymas ir investicinių sąjungų steigimas taip pat yra svarbūs būsimos EK darbotvarkės klausimai. Įsteigtos sąjungos turėtų padėti įmonėms gauti kapitalo, reikalingo moksliniams tyrimams ir inovacijoms finansuoti. 

Nauja žemės ūkio ir maisto vizija

Vienas iš pirmųjų klausimų, kuriuos EK turės spręsti, yra prieštaringai vertinamas prekybos susitarimas su Pietų Amerikos „Mercosur“ bloku.

Ūkininkai visame bloke kyla prieš šį susitarimą, baimindamiesi, kad jų produktus nukonkuruos pigesnės prekės iš mažiau reguliuojamų Pietų Amerikos šalių.

Kitą mėnesį Montevidėjuje vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime ES ketina baigti rengti paktą su Brazilija, Argentina, Paragvajumi ir Urugvajumi.

Tačiau Prancūzija ir jos bendramintės tikisi, jog paktas, kuriuo siekiama sukurti didžiausią pasaulyje laisvosios prekybos zoną, žlugs. 

U. von der Leyen taip pat žada išdėstyti naują žemės ūkio ir maisto viziją, kuri, pasak jos, turėtų užtikrinti šio sektoriaus konkurencingumą ir tvarumą. 

Anksčiau šiais metais ūkininkai su traktoriais ne kartą trikdė eismą Briuselio gatvėse, taip reikšdami pasipiktinimą, be kitų dalykų, pigiu importu ir aplinkosaugos taisyklių jiems keliama našta.

ES gynybos stiprinimas

Nuo tada, kai 2022 metų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, ES savo gynybos stiprinimą laiko vienu svarbiausių prioritetų. 

EK teigimu, pastaraisiais dešimtmečiais Europos išlaidos gynybai buvo per mažos ir nenuoseklios. 

„Neturime laiko gaišti veltui“, – trečiadienį sakė EK pirmininkė. 

Ji pažymėjo, jog Rusija gynybai skiria iki 9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o ES – 1,9 procento. 

Jos vertinimu, per ateinantį dešimtmetį ES į gynybą turėtų investuoti 500 mlrd. eurų.

Buvusi Estijos premjerė Kaja Kallas (Kaja Kalas) perims vyriausiojo bloko diplomato pareigas, o Lietuvos atstovas Andrius Kubilius užims naują Gynybos ir kosmoso komisaro postą, kad rūpintųsi ES ginklavimusi. Šie griežti Rusijos kritikai per pirmąsias 100 EK darbo dienų įpareigoti parengti Europos gynybos veiksmų planą.

Tačiau pasiūlymas sukurti bendrą skolinimo sistemą dar nėra visiems priimtinas. Panaši sistema buvo sukurta siekiant finansiškai padėti ES valstybėms narėms atsigauti po COVID-19 pandemijos. 

Migracija 

Skelbiama, kad šiemet 43 proc. sumažėjo neteisėtų sienos kirtimų į Europos Sąjungą atvejų. Pernai šis skaičius buvo didžiausias per pastarąjį dešimtmetį. 

Tačiau migracija tebėra vienas svarbiausių EK darbotvarkės klausimų. 

Spalio mėnesį ES vadovai paragino kuo greičiau priimti naujus teisės aktus, kuriais būtų padidintas ir paspartintas nelegalių migrantų išsiuntimas iš bloko, o EK – rasti naujų kovos su nelegalia migracija būdų. 

U. von der Leynen žada kuo greičiau rasti šios problemos sprendimą.