Ko nežinojote apie sūrį

Žmonija per visą savo egzistavimo laikotarpį smarkiai evoliucionavo. Nuo žiebiančių ugnį su titnagu tapome kuriančiais dirbtinį intelektą ir tyrinėjančiais kosmosą. Tačiau kai kurie dalykai per tūkstančius metų išlaikė stabilumą, ir vienas iš tokių – sūris bei jo vartojimas.

Manoma, jog, prisijaukinę gyvulius, jų pieną žmonės pradėjo vartoti prieš maždaug devynis tūkstančius metų. Vėliau senovės civilizacijose maisto racioną papildė ir kiti pieno produktai. Pavyzdžiui, prieš tūkstančius metų sūris buvo atrastas atsitiktinai. Remiantis viena iš versijų, kaip tai įvyko, teigiama, kad pienas buvo laikomas džiovintuose ėriukų skrandžiuose, o ten esantys fermentai jį tiesiog suraugino, sustandino, ir taip atsirado sūris.

Pasak istorikų, Lietuvos teritorijoje pieną duodančius gyvulius pradėta auginti prieš 4–5 tūkstančius metų, vėliau iš jo pradėti gaminti sūriai, sviestas, varškė ar grietinė. O XIX a. pienininkystė pradėta plėtoti daugelyje dvarų.

Dabar sūris yra neatsiejama žmonių maisto raciono dalis. Įvairūs istoriniai šaltiniai rodo, kad tai nepasikeitė per tūkstantmečius. Šio produkto vartojimo tradicijas ypač puoselėjo senovės romėnai ir graikai. Apie jo svarbą kasdieninėje mityboje byloja ir tai, kad, pavyzdžiui, apie fetos sūrį savo epe „Odisėja“ rašė pats Homeras.

Kad sūris buvo gaminamas prieš kelis tūkstančius metų, leidžia teigti ir pieno riebalų pėdsakai senoviniuose keramikos fragmentuose. O prieš porą dešimtmečių archeologai Kinijoje padarė stulbinantį atradimą – atkasę 3 600 metų senumo kapą, rado mumiją, ant kurios kaklo buvo paslaptinga medžiaga, išdėliota tarsi papuošalas.

Tik šiemet, užbaigus tyrimą, paskelbtas verdiktas – ant mumijos kaklo rastas seniausias pasaulyje iki šiol žinomas sūris. Senovės civilizacijose mirusieji dažnai būdavo laidojami su maistu, tikint, kad jie galės maitintis ir pomirtiniame gyvenime.

Keičiantis epochoms, atsirado ir skirtingų įvairių produktų pateikimo būdų. Pastarąjį dešimtmetį ėmė sparčiai populiarėti vadinamosios „maisto lentos“ – išskirtinis ir gurmaniškai atrodantis maisto patiekimo būdas, kai ant vienos lentos derinami įvairūs produktai, tokie kaip: sūriai, mėsos gaminiai, vaisiai, daržovės ar kiti užkandžiai.

Tiesa, tokią idėją irgi pasiskolinome iš praeities žmonių, nes „maisto lentų“ ištakos siekia dar XV a. Prancūziją. Tačiau pastarąjį dešimtmetį „maisto lentų“ mada vėl įgavo pagreitį jau vien dėl socialinių tinklų įtakos mūsų gyvenimams. Juk svarbu, kad maistas būtų ne tik skanus, bet ir gražiai atrodytų, o sūrio ar mėsos lentos šią funkciją puikiai atlieka.

Ant lentų sūriai, mėsos gaminiai ar kiti produktai, dabar patiekiami tiek restoranuose, tiek ir įvairiuose renginiuose, tikintis, kad kartu tai paskatins ir dalijimosi maistu kultūrą bei bendravimą tarp svečių.