„Knygiaus“ kelionė į Vaižganto gimtinę

Lietuvos Respublikos Seimas 2019-uosius paskelbė Vaižganto metais. Juk būtent šių metų rudenį bus minimos lietuvių literatūros klasiko, tautos švietėjo, blaivybės puoselėtojo, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimimo 150-osios metinės.

Minint tokį iškilų jubiliejų, be jokios abejonės, norima sugrįžti į rašytojo pradžių pradžią, į jo gyvenimo ištakas, prisiminti jo vaikystę. Vaižganto vaikystės ir ankstyvos jaunystės pėdsakus iki šių dienų išsaugojo jo gimtasis Malaišių kaimas, esantis Anykščių rajono Svėdasų seniūnijos pakraštyje ir Kunigiškių pradinė mokykla, kur mokėsi rašytojas.

Viešosios bibliotekos knygų klubo „Knygius" nariai jau nuo pavasario planavo šią išvyką. Vėl iš naujo skaitėme Vaižganto kūrybą, diskutavome ir labai norėjome pavaikščioti rašytojo vaikystės takais. Artėjant rašytojo gimtadieniui būrelis knygų mylėtojų išvyko į Svėdasus. Ten mūsų jau laukė Kupiškio viešosios bibliotekos kraštotyros ir edukacijos skyriaus vedėja, svėdasiškė Lina Matiukaitė, kuri mielai sutiko pabūti mūsų kelionės gide. Pirmoji išvykos stotelė – Kunigiškių kaime buvusi pradinė mokykla, statyta po 1863 metų, tik vėliau restauruota. Čia mus pasitiko kraštotyrininkas Vytautas Bagdonas, kuris mums papasakojo apie žinomus žmones, kurie mokėsi šioje mokykloje. Čia 1879–1881 m. mokėsi rašytojas kanauninkas Juozas Tumas-Vaižgantas. Muziejuje įrengtos kelios ekspozicijos: senovinių kaimo buities daiktų, prieškario mokyklos klasės, personalinės, pristatančios garsius Svėdasų krašto žmones. Vienoje iš senosios mokyklos klasių atidengta atminimo lenta žymiausiems šios mokyklos mokytojams ir mokiniams. Apžiūrėję ekspozicijas ir pasidžiaugę gražiu muziejaus kiemeliu vykome į Malaišių kaimą, kur gimė Juozas Tumas-Vaižgantas. Jauki liepų alėja veda į rašytojo gimtąją sodybą. Vaižganto kūryboje neretai galima užtikti gimtojo sodžiaus pavadinimą, apie Svėdasų kraštą, Malaišius bei tėviškės žmones visuomet atsiliepiama tiktai pačiais gražiausiais žodžiais. O kūrybiniame cikle „Iš atsiminimų" rašytojas pabrėžė: „Aš čia gyvenau gamtos padavimų įspūdžiais ir taikių žmonių meile. Tie veiksniai sudarė mano sielą, jais ir tegaliu save išaiškinti. Mano raštų tipai, vietų vardai, aprašymai ir padavimai iš čia semti, ne pramanyti..." Lina papasakojo apie Vaižganto gimtąją vietą, paminklo atsiradimą, apžiūrėjome menininkų sukurtas skulptūras. Vietoje medinės aplūžusios tvoros pagal kraštiečio, dabar jau šviesios atminties architekto Broniaus Kazlausko projektą, buvo išmūryta iš Malaišių laukų surinktų akmenų tvora, sumontuotos ir metalinės tvoros konstrukcijos. Rašytojo biustas pakeltas ant originalaus juodo granito postamento. Pastaraisiais metais Vaižganto tėviškė gerokai pasikeitė, išgražėjo, pasipildė ir meniniais akcentais. Čia iškilo svėdasiškio menininko Aleksandro Tarabildos sukurtos medžio skulptūros, įprasminančios Vaižganto apysakos „Dėdės ir dėdienės" veikėjus. Smagu buvo pasivaikščioti gatvinio kaimo keliuku, pamatyti senoviškus pastatus, pabūti senų medžių pavėsyje. O paskui jau sukome į pačius Svėdasus, kur miestelio centre pastatytas paminklas rašytojui, kanauninkui Juozui Tumui-Vaižgantui. Lina papasakojo apie miestelio istoriją, apžiūrėjome Svėdasų bažnyčią, labai gražią koplyčią ir varpinę. Sužinojome, kad nuo 1574 m. jau minimas ir Svėdasų miestelio vardas. Nuo XVI a. jo augimą lėmė geri keliai tarp kitų aukštaitijos vietovių, kryžiavęsi ties Svėdasais. Pasivaikščiojome po miestelio centrą. B. Buivydaitės aikštės centre pastatytas paminklas – akmeninė skulptūrinė kompozicija už Lietuvos laisvę žuvusiems Svėdasų krašto kovotojams.

Svėdasų miestelis apsuptas gražių ežerų. Prie vieno iš jų ir pasuko mūsų būrelis. Mini piknikas, sugalvotas klubo vadovės Editos ir puikus ežero vaizdas – buvo smagi kelionės pabaiga. Labai esame dėkingos Linai už įdomią ekskursiją ir puikiai praleistą laiką. Pasidalinusios įspūdžiais, pabendravusios, grįžome namo. Nekantriai lauksime „Knygiaus" susitikimo rugsėjo mėnesį, kur vėl aptarinėsime perskaitytas knygas, apžvelgsime naujienas, sužinosime vis ką nors nauja ir, žinoma, bendrausime.

Rita Senvaitienė, Lankytojų aptarnavimo skyriaus vyresn. bibliotekininkė