Klimato kaitos problemas spręs švariosios energetikos inovacijomis

„Viena didžiausių mūsų laikų galimybių kovojant su klimato kaita – pereiti prie mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos. Kaip už klimato politiką ir energetiką atsakingo Komisijos nario, tikslas – paspartinti perėjimą prie švarios energijos nustatant tinkamą teisinę, politinę ir finansinę sistemą, kuri apimtų bendradarbiavimą švarios energijos technologijų srityje įgyvendinant novatorišką Strateginį energetikos technologijų (SET) planą“, - rašo Europos Komisijos narys Miguelis Ariasas Canete.

Perėjimas prie švarios energijos Europoje jau gerokai įsibėgėjęs. Stiprindami savo priemones ir politiką padarėme didelę pažangą. Europos Parlamentas ir ES vyriausybės susitarė dėl naujų plataus užmojo 2030 m. energijos vartojimo efektyvumo (ne mažiau kaip 32,5 proc.) ir atsinaujinančiųjų energijos išteklių (ne mažiau kaip 32 proc.) tikslų.

Be to, ES vyriausybės turės pateikti savo 2021–2030 m. nacionalinius energetikos ir klimato sričių veiksmų planus ir tai daryti ne atskirai, bet juos derindamos tarpusavyje, kad kartu kuo efektyviau pasiektumėme bendrus tikslus. Tai yra tikroji Europos pridėtinė vertė. Ir 21-ajam amžiui tinkamas teisės aktų rinkinys.

Įgyvendinant šiuos įsipareigojimus lemiamą vaidmenį atliks technologiniai pokyčiai, o sėkmei užtikrinti reikalingos didelės investicijos. Todėl vis labiau pabrėžiame ES finansų, kaip privačiojo finansavimo sverto, naudojimą. Vienas iš ryškiausių pavyzdžių – Investicijų planas Europai, pagal kurį daug efektyviau gaunama viešųjų investicijų grąža. Be kita ko, jis suteikė didelį postūmį atsinaujinančiųjų energijos išteklių projektams.

Žinoma, dosnus ES finansavimas ir toliau yra naudingas švarios energijos technologijų moksliniams tyrimams. Siekdami pažangos, pasiūlėme plataus užmojo bendrąją mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Europos horizontas“, pagal kurią sieksime teikti paramą perėjimo prie švarios energijos lyderiams. Mums pasiūlius atitinkamą išlaidų tikslą padidinti iki 25 proc., išlaidoms klimato srityje, įskaitant paramą perėjimui prie švarios energijos, ES biudžete bus skiriamas dar neregėtas dėmesys.

Tačiau technologinius uždavinius galime įveikti tik bendradarbiaudami. Mano požiūriu, rezultatų švarios energijos mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje siekti reikia panašiai kaip ir viso perėjimo prie švarios energijos srityje: koordinuodami veiksmus galime daug greičiau paskatinti inovacijas ir skleisti geriausią patirtį nei tuo atveju, jei valstybės narės veiksmų imtųsi atskirai.

Pagal Strateginį energetikos technologijų (SET) planą siekiant, kad švarios energijos vizija taptų realybe, suburiamos valstybės, pramonė ir mokslinių tyrimų institutai ir sutelkiamos viešosios ir privačiosios investicijos. Integruotasis SET planas atspindi naująją su energetika susijusių mokslinių tyrimų ir inovacijų Europos darbotvarkę, apimančią visą energetikos sistemą: pagal jį Europai suteikiama pirmaujanti pozicija plėtojant kitos kartos mažo anglies dioksido kiekio energetikos technologijas, kuriant darbo vietas, skatinant ekonomikos augimą ir siekiant naudos visiems.

Dabar, kai vienas iš svarbiausių SET plano etapų baigtas, patvirtinti jo įgyvendinimo planai, atėjo svarbus momentas. Šiuose planuose siūlomi viešosiomis ir privačiosiomis investicijomis remiami kiekvienai technologijų sričiai parengti konkretūs veiksmai. Iš viso esama 14 veiklos sričių, iš kurių kiekvienoje numatyta daug perspektyvių projektų. Įsipareigojimai pagal šias veiksmų gaires yra įspūdingi: SET plano šalims ar kiekviename iš šių veiksmų dalyvaujantiems pramonės sektoriams prisiėmus įsipareigojimus, išviso šiose gairėse įsipareigota skirti 20 mlrd. eur. Šios lėšos turi būti investuojamos į konkrečią bendradarbiaujant vykdomą veiklą, kuri papildytų šalių ar pramonės sektoriaus savarankiškai vykdomus mokslinių tyrimų ir inovacijų veiksmus.

Pavyzdžiui, neseniai patvirtinto SET plano įgyvendinimo vandenynų energijos srityje plano tikslas – sutelkti 1,2 mlrd. EUR, kad būtų galima sukurti komerciškai perspektyvią bangų ir potvynių pramonę, kuri iki 2050 m. patenkintų 10 proc. Europos Sąjungos (ES) elektros paklausos.

Pagal kitą įgyvendinimo planą bus užtikrinamas Europos konkurencingumas pasaulinėje baterijų rinkoje ir bus remiami mūsų planai elektromobilumo ir energijos kaupimo srityse. Pasiekus mūsų tikslus sukurti naujos kartos ličio jonų baterijas, skirtas elektromobilumui, elektra varomos transporto priemonės bus naudojamos dukart daugiau, tačiau sąnaudos liks tokios pat kaip dabar. Be to, išplėtojus reikiamas medžiagas ir suprojektavus elementus, Europoje būtų sukurti dideli gamybos pajėgumai.

Dabar kaip niekada kovai su klimato kaita reikalingos kolektyvinės pastangos. Kovojant su klimato kaita perėjimas prie švarios energijos yra ta sritis, kurioje itin akivaizdus poreikis bendradarbiauti daugiau, o ne mažiau. Mūsų bendradarbiavimas pagal SET planą yra geras pavyzdys, kaip ES veikia geriausiai, glaudžiai bendradarbiaudama tarpvalstybiniu mastu, kad galėtumėme sparčiau pereiti prie konkurencingos ir klestinčios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos, skatindami inovacijas ir technologinę pažangą.