Klaudija: „Kova dėl svajonės bus labai sunki“

2019-uosius, kurie šiaulietei sportininkei neabejotinai bus didžiausio iššūkio metai, Klaudija Tvaronavičiūtė sutiko artimųjų rate. Tačiau Lietuvos moterų taekwondo rinktinės lyderė negalėjo sau leisti atsipalaiduoti ir gyventi švenčių ritmų. Sportininkė kasdien skubėjo į treniruotes, kad geriau pasiruoštų alinančioms sezono kovoms.

Iškart po Naujųjų metų sutiktuvių Klaudijai vėl teko krautis lagaminą, nes išvyksta į beveik trijų savaičių treniruočių stovyklą Vokietijoje. Lietuvos teakwondo federacijos ir rėmėjų pastangomis susitarta, kad apie 2020 m. Tokijo olimpines žaidynes svajonančiai sportininkei ruoštis padės gyva legenda vadinamas vokietis treneris Markusas Kohloeffelis. Bendradarbiavimo sutartį pasirašęs specialistas sutiko perspektyviąją lietuvę prieš Kalėdas įsileisti ne tik į bendrąsias treniruotes, bet ir dirbo asmeniškai.

Prieš kelionę į Vokietiją – pokalbis su Klaudija apie praėjusius metus, atradimus, pergales, pralaimėjimus, lūkesčius ir svajones.

– Kokie jums buvo tie 2018-ieji? – paklausėme treniruočių stovykloje ir 20-ąjį gimtadienį paminėsiančios sportininkės.

– Tai buvo labai įsimintini metai, nes pavasarį baigiau Šiaulių sporto gimnaziją ir nusprendžiau eiti profesionalios sportininkės keliu. Dabar su manimi dirba net penki specialistai – treneris, fizinio rengimo ir mitybos specialistai, kineziterapeutas, gydytojas, todėl galiu susitelkti vienam tikslui – kuo geriau pasiruošti kiekvienai kovai. Džiaugiuosi, kad nebereikia blaškytis tarp sporto ir mokslo, nes tuo pat metu vienodai gerai neįmanoma ir sportuoti, ir mokytis.

Be to, jaučiu, kad per tuos metus gerokai sutvirtėjau ir fiziškai, ir psichologiškai – pažengiau pirmyn.

– Per pastaruosius metus buvo visko – ir pergalių, ir apmaudžių pralaimėjimų. Kas buvo maloniausia?

– Maloniausias buvo jausmas, kad mane pastebėjo, ėmė vertinti. Anksčiau tiek dėmesio nesulaukdavau. O dabar buvau nominuota „Fair Play“ apdovanojimui, keletą kartų asmeniškai sveikinta Šiaulių miesto mero. Tas parodytas dėmesys dar labiau motyvuoja sukąsti dantis ir eiti pirmyn.

– Gavote ypač sportininkų vertinamą apdovanojimą už kilnų poelgį, bet jis gali pakišti koją. Ar nebijote, kad kelią į Tokijo olimpines žaidynes gali užkirsti turnyre Paryžiuje kroatei Nikitai Glasnovič padovanoti keli reitingo taškai?

– Viską darysiu, kad taip nenutiktų – turiu metus viską ištaisyti, pasivyti varžoves. Man daugiau žalos padarė treniruočių stovykloje Norvegijoje patirta trauma, dėl kurios privalėjau praleisti kelis turnyrus. Taškų praradau ir dėl brandos egzaminų – taip pat negalėjau važiuoti į varžybas.

Dvikova su N.Glasnovič man buvo svarbi, nes norėjau patikrinti jėgas su viena geriausių pasaulio kovotojų. Pralaimėjau vos vienu tašku, bet pajaučiau, kad esu teisingame kelyje – kovojome lygiai. Labai naudinga psichologiškai buvo ir tame pačiame turnyre pasiekta pergalė prieš Taivano rinktinės lyderę Chia-ling Lo – įveikusi šią įspūdingų fizinių duomenų kovotoją, supratau, kad galiu kautis su kiekviena varžove.

– Visą karjerą esate trenerio Romualdo Montvido auklėtinė, o dabar važinėjate į vokiečio M.Kohloeffelio rengiamas stovyklas. Tai reiškia, kad keičiate trenerį?

– Ne, treneris lieka tas pats – į varžybas važiuosiu lydima R.Montvido, o M.Kohloeffelis talkins tik per treniruotes. Beje, į treniruotėse dalyvauja ir treneris R.Montvidas. Šioje stovykloje bus Šiaulių sporto gimnazijos auklėtinė radviliškietė Augustė Kvederaitė.

Beje, treneris M.Kohloeffelis yra treniravęs ir Lietuvos taekwondo federacijos generalinį sekretorių Žymantą Bražiūną. Jo pastangomis buvau priimta pasimokyti iš šio specialisto, o Lietuvos taekwondo federacija išsprendė visus finansinius reikalus.

Beje, šis specialistas treniruoja ir Latvijos taekwondo žvaigždes seseris Inesę ir Jolantą Tarvydas.

– Ką naujo išmokote Vokietijoje per pirmąją stovyklą prieš Kalėdas?

– Pirmoji stovyklos dalis buvo bendra – kartu treniravosi nemaža grupė sportininkų iš Afrikos. Buvo labai sunku, nes dažnai teko kovoti su vaikinais. Jaučiausi, kaip kariuomenėje.

Per individualias treniruotes likome tik keli. Per pratybas sužinojau labai daug smulkmenų, į kurias anksčiau nekreipdavau dėmesio. Žinoma, sunku pakeisti judesius, įpročius, bet pamažu judu į priekį, jaučiu, kaip keičiuosi.

– Jau aiškus varžybų kalendorius? Kur pirmiausia vyksite 2019-aisiais?

– Iki sausio 20-osios treniruosiuosi Vokietijoje, o po to trumpam sugrįšiu į Šiaulius. Kovos prasidės vasarį – esame su treneriu R.Montvidu, federacijos vadovais suplanavę kelis turnyrus. Pirmasis vasario 1-3 d. vyks Dubajuje, bet neaišku, ar vyksiu į jį, nes kol kas užsiregistravo per mažai dalyvių. Iš karto po to esame suplanavę skristi į G-2 turnyrą Turkijoje, o vasario 21-23 d. – dalyvauti G-2 turnyre Egipte.

Manau, metai bus labai sunkūs, nes daugybė sportininkių dalyvaus reitingo taškų rinkimo maratone. Jaučiuosi sustiprėjusi, todėl tikiu, kad išsikovosiu teisę važiuoti į Tokiją. Tai svarbu ne vien man, bet ir Lietuvos taekwondo federacijai, man vardinį raktą treniruotis davusiai Šiaulių sporto gimnazijai, rėmėjams.

– Sportininkės karjera yra palyginti trumpa. Negaila, kad dėl galimybės profesionaliai sportuoti teko aukoti studijas?

– Esu įsitikinusi, kad tai – tik laikina. Turiu svajonių profesiją, bandysiu siekti ir jos. Kada tai įvyks, dar nežinia – gal įstoti bandysiu jau šią vasarą. Kol kas dar nieko nėra aiškaus, todėl šią svajonę pasilaikysiu sau.