KLASCO planai nemažinti taršos miestui yra nepriimtini

Geležies rūdos krovą Klaipėdos miesto centre į gretimas krantines planuojanti perkelti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) turi atlikti pilną poveikio aplinkai vertinimą (PAV). Pateikta informacija atrankai Klaipėdos miesto savivaldybei kelia nerimą, kad tarša nebus eliminuota, nes ruošiant dokumentą nėra atsižvelgta nei į galiojantį detalųjį planą, nei į miesto bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrųjų planų sprendinius.

Tokią išvadą Klaipėdos miesto savivaldybė pateikė Aplinkos apsaugos agentūrai (toliau – AAA), išnagrinėjusi UAB „Nomine Consult“ parengtą AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos – geležies rūdos (IOP) krovos proceso ir sandėliavimo KLASCO nuomojamoje teritorijoje prie krantinių Nr. 10 ir 11, esančių Naujojo Uosto g. 23, informaciją atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo.

„Mes vertiname ne žodžius, ne viešųjų ryšių žavesį, o veiksmus. Deja, pateikti dokumentai optimizmo, kad bus atsižvelgta į teisėtus klaipėdiečių lūkesčius gyventi neteršiamoje aplinkoje, neprideda“, – sako Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis. – „Akivaizdu, kad lakaus krovinio patraukimas „truputį į šoną“ problemos iš esmės neišspręs, o kai kuriais atžvilgiais gal ją net pagilins.“

Klaipėdos savivaldybė pažymėjo, kad miesto centrinės dalies gyventojų skundai dėl oro taršos kietosiomis dalelėmis grindžiami didele tikimybe, kad šios taršos šaltinis yra birių produktų krova uosto teritorijoje, kurioje veikia KLASCO. Pastaroji visada neigė tokius kaltinimus. Kad įmonės pozicija nepasikeitė, atspindi ir pateiktas dokumentas.

KLASCO PAV atrankoje nurodomas geležies rūdos sandėliavimo būdas (atvirose aikštelėse), krovos procesui numatomos naudoti technologijos (atviru būdu) bei numatomos oro taršos mažinimo priemonės (vandens patrankos) ne tik kad neatitinka galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, bet „kelia labai pagrįstų abejonių dėl jų efektyvumo ir pakankamumo“, nes toks sandėliavimo būdas, technologija ir apsaugos priemonės ne pirmus metus taikomos prie dabar įmonės eksploatuojamų krantinių Nr. 7 – 9.

Informacijoje atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo nurodyta, kad nuo 2019–02–08 iki 2019–10–30 iš viso vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos teritorijoje adresu N. Uosto g. 23 buvo viršyta 7 kartus. Negana to, planuojami 9 nauji atvirose aikštelėje sandėliuojami oro taršos šaltiniai, kurių metinė tarša į aplinkos orą kietosiomis dalelėmis sudaro beveik 900 kg/m. Pažymėtina, kad PAV atrankoje naujų priemonių taršai į aplinkos orą mažinti KLASCO nenumato.

Planuojant ūkinės veiklos perkėlimą į naujas krantines, esančias greta dabartinės vietos, neatsižvelgta į KLASCO nuomojamo uosto žemės sklypo Naujoji Uosto g. 23 detaliojo plano sprendinius. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad birūs kroviniai turi būti sandėliuojami/perkraunami uždaru būdu (sandėliai, uždaros talpos, izoliuoti nuo išorės transporteriai, hermetiški vamzdynai ir pan.), taip pat nurodytas krovos technologijų su efektyviomis oro taršos priemonėmis (t. y. dulkių surinkimo sistemos su filtrais, ciklonais, valymo įrenginiais ir pan.) naudojimas, be to, ir PAV atrankos saugos duomenų lape kaip tinkamiausias nurodytas uždarų sistemų naudojimas.

Be to, geležies rūdos krovos/sandėliavimo galimybė detaliojo plano sprendiniuose išvis nenumatyta.

Pateiktoje informacijoje atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo nėra atsižvelgta ir į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrojo plano sprendinius. Šiame dokumente nurodyta, kad uosto veiklos intensyvinimas esamose teritorijose turėtų apimti ne tik intensyvesnį teritorijos užstatymą krovinių sukaupimui ir saugojimui skirtais pastatais, bet ir inovatyvių sprendinių diegimą, kurie leistų maksimaliai išnaudoti teritorijas bei susisiekimo infrastruktūros pajėgumus, sukeliant mažiausią poveikį aplinkai bei žmonių sveikatai.

AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ planuojamos ūkinės veiklos informacijoje atrankai dėl poveikio aplinkai vertinimo nėra atsižvelgta ir į Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendinius, kur aiškinamojo rašto 6.4.11 ir 6.12 papunkčiuose nurodyta, kad birių ir naftos krovinių iškrovimo darbai turi būti vykdomi naudojant tik tokio tipo technologijas, kurios sumažina lakiųjų medžiagų patekimą į aplinką iki minimumo ir nesukelia diskomforto gyventojams, o miesto centrinėje dalyje taikyti griežtesnius taršos normatyvus uosto krovos veiklai.

Klaipėdos savivaldybės specialistai atkreipė dėmesį, kad siekiant tinkamai įvertinti KLASCO veiklos keliamą triukšmą, yra reikalinga atlikti suminį ūkinės veiklos akustinio triukšmo sklaidos modeliavimą – ne tik nurodyti stacionarių akustinio triukšmo sklaidos matematinio modeliavimo rezultatus.