Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras siekia būti atviresniu ir patogesniu žmonėms su negalia

Kultūra turi būti prieinama kiekvienam, todėl džiaugiamasi galimybe pasidalinti sprendimais, kurie užtikrina patogų ir orų apsilankymą teatre visiems žiūrovams. Spaudos konferencijoje-diskusijoje Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras (KVMT) pristatė iniciatyvas, skirtas žmonėms su negalia. Joje dalyvavo Klaipėdos miesto žmones su negalia vienijančių organizacijų atstovai, aktyviai teikę pastabas ir pasiūlymus, kaip dar geriau pritaikyti teatrą įvairių poreikių turintiems lankytojams.

Gyventojai kviečiami diskutuoti

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Goda Giedraitytė džiaugiasi, kad teatro iniciatyvos, skirtos žmonėms su negalia, sulaukia didelio susidomėjimo: „Norime ne tik pristatyti mūsų teatre veikiančias naujoves, padedančias žmonėms su negalia, bet ir išgirsti šios bendruomenės atstovų pastabas bei pasiūlymus, siekiant gerinti mūsų paslaugas. Norime, kad mūsų teatras būtų patogus kiekvienam, nes tikime, jog visi žiūrovai turi teisę oriai ir patogiai lankytis spektakliuose. Kviečiame visus patirti kultūros teikiamą džiaugsmą ir sielos pilnatvę. Žmones su negalia vienijančių organizacijų atstovus kviečiame dialogui – esame pasiruošę įsiklausyti į jų pasiūlymus ir, kiek įmanoma, juos įgyvendinti. Moderniame teatre įdiegtos technologijos jau šiandien pasiruošusios padėti. Stengsimės neatsilikti nuo pokyčių ir tobulėti kartu.“

Gelbsti modernios technologijos ir nuolaidos

KVMT Žiūrovų aptarnavimo skyriaus vedėja Rūta Slovikienė akcentavo, kad teatras naujame pastate veikia tik metus, tad žmonės su įvairiomis negaliomis jį dar tik atranda. Dažniausiai skundžiamasi informacijos trūkumu, todėl teatras siekia viešinti naujojo pastato privalumus ir galimybes.

Silpnaregiams orientuotis teatre padeda mobilioji programėlė „RightHear“, veikianti panašiai kaip GPS įranga, informuojanti vartotoją apie tai, kas yra aplink jį. Šiuo metu programėlė su vartotoju kalba tik angliškai, tačiau jau kitą savaitę ji pradės veikti ir lietuvių kalba.

Siekdamas užtikrinti patogų bendravimą su žiūrovais, turinčiais klausos negalią, teatras bilietų kasoje įdiegė specialią įrangą: akių lygyje pritvirtintas ekranas leidžia matyti kokybišką vaizdą ir girdėti atsakymus iš nuotoliniu būdu prisijungusio gestų kalbos vertėjo. Tokiu būdu klausos negalią turintys žmonės gali patogiai komunikuoti su kasininku. Klausos aparatus naudojantys lankytojai bilietų kasoje turėtų įjungti T arba indukcinės kilpos režimą, kad aparatas priimtų tik magnetinį lauką, kuriuo perduodamas garso signalas be pašalinių garsų.

Judėjimo negalią turintys žmonės gali iš anksto įsigyti specialias vietas salėje, iš kurių patogu stebėti spektaklį sėdint neįgaliojo vežimėlyje.

„Taikome plačią nuolaidų sistemą: 100 % nuolaida judėjimo negalią turintiems asmenims, kurie naudojasi neįgaliųjų vežimėliu, ir juos lydintiems asmeniniams asistentams; taip pat visiems kitiems neįgaliuosius lydintiems asmeniniams asistentams; 100 % nuolaida vaikams su negalia; 70 % nuolaida visiems neįgaliesiems – likus valandai iki renginio pradžios ir pateikus galiojantį pažymėjimą; 50 % – asmenims, kuriems nustatytas 0–25 % darbingumo lygis; 30 % – asmenims, kuriems nustatytas 30–55 % darbingumo lygis; 15 % nuolaida POLA kortelės turėtojui“, – pasakojo R. Slovikienė.

Kurtieji ir neprigirdintieji džiaugiasi titrais

Klaipėdos kurčiųjų centro vadovas Julius Buinickas kurtiesiems ir silpniau girdintiems skirtas technologijas išbandė praktiškai. „Pirmą kartą teko ilgiau laukti, kol atsilieps gestų kalbos vertėja, tačiau suradome sprendimą, kad tai vyktų greičiau. Klausos aparatus naudojantys žmonės pradžioje turi kreiptis į juos aptarnaujantį, klausos aparatais prekiaujantį saloną, kad būtų įdiegta reikiama programėlė, o atvykę į teatro bilietų kasą turi nustatyti T arba indukcinės prijungimo ritės režimą. Reikėtų klausos aparatus aptarnaujančius centrus įspėti, kad klientams reikia įdiegti šią programėlę. Jau nusipirkau bilietus naudodamasis nuotolinio vertėjo pagalba ir laukiu vizito į teatrą. Labiau džiaugiuosi, kad salės „Jūra“ kėdžių atlošuose yra ekranai, kuriuose transliuojami titrai. Tai man, kaip sunkiau girdinčiam, leis iš tiesų mėgautis spektakliais, nes negirdžiu, ką dainuoja solistai, tačiau mielai perskaitysiu“, – sakė J. Buinickas.

Neįgaliųjų lūkesčiai

Anot Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos filialo vadovo Mindaugo Triušio, visiškai nematantys žmonės į renginius dažniausiai vaikšto su lydinčiais asmenimis, tad ir modernių technologijų, padedančių orientuotis naujoje erdvėje, jiems neprireikia. Tačiau silpnaregiams „naujoje erdvėje padedanti orientuotis garsinė programėlė – puiki pagalba. Svarbu, kad viena ir ta pačia programėle būtų galima naudotis visose miesto kultūros įstaigose, kad tai veiktų kaip sistema. Kad nereikėtų mokytis skirtingų programėlių valdymo skirtingose institucijose. Teiksime tokį pasiūlymą miesto savivaldybės atstovams. Teatro vidaus ir lauko dizainas atrodo labai gražiai, tačiau vientisos spalvos gali suklaidinti sunkiau matančius, ypač senjorus. Noriu priminti, kad įspėjančios juostos būna ne tik geltonos spalvos – galima pasirinkti prie dizaino labiausiai tinkančią spalvą ir įspėti žmones apie laiptų pakopas ir pan.“, – tikino M. Triušys.

Viena iš kitų dažniau minimų neįgaliesiems kylančių problemų, kad teatro spektakliai populiarūs ir į juos sunku gauti bilietų. Vis dėlto Klaipėdos miesto neįgaliųjų draugijos vadovas Vladas Alsys akcentavo, kad neįgaliesiems reikėtų dar didesnių nuolaidų bilietams, nes mažas pajamas gaunantiems bilietų kainos išlieka per didelės. Šį pasiūlymą palaikė ir miesto sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Klaipėdos viltis“ vadovė Janina Tulabienė. Klaipėdos apskrities išsėtine skleroze sergančiųjų ligonių draugijos vadovė Neringa Venckienė džiaugėsi, kad bilietai į žmonėms su judėjimo negalia skirtas vietas greitai dingsta, tačiau paragino teatro darbuotojus dėmesingiau kontroliuoti, kad šių vietų neužimtų asmenys, kuriems jos neskirtos.