Verslas | 6 MIN.
Pirmą šių metų ketvirtį Klaipėdos uoste krauta beveik 8 milijonai tonų krovinių. Lyginant šį kiekį su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu – šiemet fiksuojama 18 procentų mažesnė krova, kurią daugiausia lemia sankcijų veikiamas trąšų segmentas. Neskaičiuojant 1,7 mln. tonų šiemet mažiau krautų trąšų kiekio, Klaipėdos uoste pirmą 2023 m. pirmą ketvirtį praradimai siektų mažiau nei 1 proc. arba 58 tūkst. tonų krovinių, pranešime žiniasklaidai skelbia Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
„Situacija nėra tokia, kuri leistų pesimistiškai žvelgti į ateitį ir galvoti, kad ji nepasikeis. Klaipėdos uostas daug nuveikė, kad šiandien galėtume džiaugtis augančios konteinerių krovos rezultatu. Ką tik uoste baigtas laivybos kanalo gilinimas yra dar viena gera žinia konteinerinėms laivybos linijoms, kurios iš tolimų regionų į Lietuvą atgabena konteinerius okeaniniais laivais. Investicijos į didesnius kanalo gylius kartu atveria galimybes didiesiems laivams būti pilniau pakrautiems. Visa tai kartu veikia krovos Klaipėdos uoste augimą“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Pranešime nurodoma, kad daugiausia pirmą šių metų ketvirtį, lyginant jį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, augo žemės ūkio produktų, grūdų krova. Jų krauta beveik 0,5 mln. tonų arba 50 proc. daugiau, nei praėjusių metų pirmą ketvirtį. Suskystintų gamtinių dujų krova buvo didesnė 0,35 mln. tonų – šio segmento krovinių krauta beveik 1,5 karto daugiau. Taip pat daugiau krauta statybinių medžiagų, medienos, augalinių riebalų ir aliejų, šaldytų krovinių. 29 proc. augo keleivių skaičius keltuose – jų per pirmą ketvirtį plaukė 42 tūkst.
Neskaitant trąšų, daugiausiai pirmą šių metų ketvirtį, palyginus jį su tuo pačiu laikotarpiu pernai, krito naftos produktų krova (–0,4 mln. tonų arba –26 proc.), ir keltais gabenamų transporto priemonių (–0,3 mln. tonų arba –19 proc.), skelbia jūrų uosto direkcija.
2023 m. sausį–kovą konteinerių (TEU) krauta 22 procentais daugiau, nei tuo pačiu laikotarpiu pernai, tačiau stebima tendencija, kad laivais gabenamų tuščių konteinerių skaičius auga, o pilnų mažėja, kadangi konteinerių krova, skaičiuojant tonomis, mažėja. Geopolitinė situacija, sankcijos, mažėjantys vietos verslininkų eksportavimo mastai, taip pat pamažu besitraukiantis vartojimas, su tuo susijęs mažesnis importas – visa tai atsispindi tiek bendrai krovos statistikoje, tiek konteinerių segmente, informuojama pranešime.
Palyginti krovinių konteineriuose krovą su kitais Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais, tegiama pranešime, Klaipėdos uoste jų prieaugis, skaičiuojant TEU, šiemet buvo didžiausias – beveik 48 tūkst. konteinerių (TEU).
Sėkmingai Klaipėdos uoste veikia konteinerių paskirstymo veikla – tai yra, kai okeaniniais laivais-konteinervežiais Klaipėdos uostą pasiekę konteineriai vėliau perkraunami į mažesnius laivus ir paskirstomi po kitus uostus, nurodoma jūrų uosto direkcijos. Tokiu būdu gabenami konteineriai šių metų sausio–kovo mėnesių Klaipėdos uosto krovos statistikoje sudarė 7 procentais daugiau nei tą patį laikotarpį pernai.
2023 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, pasikeitė svarbiausių Klaipėdos uosto tiesioginės laivybos parnerių sąrašas. Į pirmąją vietą iš trečios išsiveržė Lenkija (924 tūkst. tonų). Toliau svarbiausių prekybos partnerių penketukas rikiuojasi taip: antroje vietoje – Švedija (901 tūkst. tonų), trečioje – Vokietija (886 tūkst. tonų), ketvirtoje – Nyderlandai (572 tūkst. tonų), penktoje – Norvegija (462 tūkst. tonų), skelbia direkcija.
Ukrainos krovinių kiekis, gabenamas per Klaipėdos uostą, po truputį auga, skaičiuojama Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos. Metinis srautas sudaro apie 0,5 mln. tonų. Pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausia gabenta naftos produktų ir šaldytų maisto produktų. Didesnė dalis šio srauto vyksta automobiliais.
Bendra Rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų krova pirmą šių metų ketvirtį sumažėjo 1 proc. – tai yra 790 tūkst. tonų mažiau, nei 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu. Nors bendras regiono rezultatas nerodo ženklaus pokyčio, vertinant kiekvieno uosto rezultatą atskirai, matomi dideli skirtumai.
Klaipėdos uostas, žvelgiant į 2023 m. I ketvirčio krovos statistiką ir palyginus ją su aplinkiniais Baltijos jūros rytinės pakrantės uostais, išlieka įsitvirtinęs 4-oje vietoje.
Didžiausias kritimas (-3 mln. tonų arba -24 proc.) fiksuojamas Sankt Peterburgo uoste, kuris nukentėjo dėl konteinerių krovos susitraukimo beveik 70 proc. Konteinerių krova krito po pernai didžiausių laivybos kompanijų priimto sprendimo nebeplaukti į Rusijos uostus dėl karo Ukrainoje ir sankcijų.
Didžiausias augimas – taip pat Rusijos uostuose. Ust Lugos uostas krovą didino 6,6 mln. tonų arba 25 proc. Augimą lėmė didesnė anglių krova (+5,5 mln. tonų) ir reikšmingas trąšų krovos augimas (+1,1 mln. tonų). Taip pat ženkliai augo Primorsko uostas (+2,1 mln. tonų arba 14 proc.), kuris specializuojasi žalios naftos ir naftos produktų krovoje.
Rygos uoste, kurio bendrą krovos rezultatą 2022 m. išgelbėjo papildomi 4 mln. tonų anglių krovinio, pirmąjį šių metų ketvirtį augimo kreivė persivertė į priešingą pusę.
Rygoje fiksuotas 0,5 mln. tonų arba 9 proc. krovos sumažėjimas, kurį lėmė anglies, medienos, chemijos ir naftos produktų, metalo rūdų krovinio praradimai.
Talino uosto krovos rezultatai ir toliau neigiami. Pirmą ketvirtį krova sumažėjo 1,5 mln. tonų arba 31 proc., daugiausiai įtakos turėjo skystų krovinių praradimai (-1,2 mln. tonų arba -70 proc.), nurodoma Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pranešime žiniasklaidai.
etaplius TV
0
