Klaipėdos universiteto tikslai ir iššūkiai naujiems studijų metams

Daugeliui švietimo įstaigų rugsėjis yra naujo etapo pradžia, atskaitos taškas, kai susidėliojami tikslai, iššūkiai ir darbai. Klaipėdos universitetas (KU) naujus akademinius metus pradeda optimistiškai: į universiteto auditorijas suplūs daugiau kaip 900 pirmakursių, universitetas kuria ambicingus planus, kaip stiprinti aukštąjį mokslą Vakarų Lietuvos regione. Be to, šiais akademiniais metais už KU vairo stos nauja valdžia – rugsėjo 18 dieną baigiasi KU Rektoriaus rinkimų konkurso prašymų teikimas.

„Šią vasarą atlikome nemažai strategiškai svarbių darbų: Menų akademija perduota Lietuvos muzikos ir teatro akademijai; Socialinių mokslų bei Humanitarinių ir ugdymo mokslo fakultetai tapo Socialinių ir humanitarinių mokslų fakultetu; pasirašytos strateginės partnerystės sutartys su dviem Nyderlandų universitetais: Eindhoveno technologijos ir Hanzos taikomųjų mokslų; Žemės ūkio ministerija KU Jūros tyrimų institutui perdavė Jūrinės žuvininkystės laboratoriją Kopgalyje“, – atliktus darbus vardijo laikinai Klaipėdos universiteto pareigas einantis prof. dr. Artūras Razbadauskas.

KU 2018–2019 metų veiklos optimizavimo priemonių plano įgyvendinimas

Klaipėdos miesto meras ir KU Tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas dėkoja laikinajai KU valdžiai: rektoriui ir prorektorėms už suvaldytą situaciją bei pateisintus lūkesčius: „Artimiausi KU Tarybos darbai – rektoriaus rinkimai, tikiu, kad viskas vyks sklandžiai. Džiaugiuosi, kad universitetas žengia tikslingus žingsnius ir rodo, jog tvirtai stovi ant kojų. Tačiau atsipūsti negalima – netolimoje ateityje laukia daug darbų. Svarbu, kad KU veiklos optimizavimo priemonių planu patikėjo Vyriausybė, ir tai yra mums postūmis veikti.“

Universitetas yra užsibrėžęs išgryninti Inovacijų ekosistemos, kurią sudaro tarpusavyje sąveikaujančios Klaipėdos aukštosios mokyklos, Klaipėdos miesto ir regiono savivalda bei verslas, uostas, mechanizmus. Tam parengtas KU veiklos priemonių optimizavimo planas 2018–2019 metams, kuriam gegužės 30 dieną pritarė LR Vyriausybė, užtikrindama Klaipėdos universiteto savarankiškumą.

Vienas iš inovacijų ekosistemos įgyvendinimo darbų – universitetinio darželio Botanikos sode, kuriame praktikuosis KU studentai, studijuojantys Vaikystės pedagogikos ir kitas pedagogikos studijų programas, steigimas. Be to, planuojama: universitetinės gimnazijos ir universitetinių klasių steigimas Klaipėdos mieste bei Vakarų Lietuvos regione; ŠMM iniciatyva steigiamas gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, matematikos tyrimų ir eksperimentinės veiklos atviros prieigos (STEAM) centras moksleiviams. Taip KU sieks apimti visą vaiko raidos ciklą – nuo vaikystės iki įstojimo į universitetą bei sudaryti palankias sąlygas bendradarbiauti švietimo sistemos įstaigoms Vakarų Lietuvos regione.

KU studijuos 900 pirmakursių

Pasibaigus 2018 metų priėmimui, į Klaipėdos universitetą įstojo 849 studentai. Užsienio studentų priėmimas vis dar vyksta. Šiuo metu apie 80 užsieniečių laukia vizų. Studentų priėmimo skaičiai yra geresni nei tikėtasi. Nepaisant griežtesnių minimalių stojimo į universitetus reikalavimų ir demografinės Lietuvos situacijos, į KU šiais metais įstojo vos šimtu mažiau studentų negu 2017-aisiais. Studijų sutartis jau pasirašė 849 būsimieji pirmakursiai: 306 bakalaurai, 335 magistrantai ir 208 kitų – papildomų, sutrumpintų ar profesinių studijų studentai. Nuo spalio 1-osios studijas turėtų pradėti ir 17 pirmo kurso doktorantų.

KU prorektorės prof. dr. Letos Dromantienės teigimu, KU prognozuotas 40 procentų mažesnis stojimo rezultatas negu praėjusiais metais: „Šiais metais į KU bakalauro studijas įstojo 9,4 procento mažiau studentų. Stojančiųjų skaičiaus mažėjimas yra bendra Lietuvos tendencija, todėl šių metų Klaipėdos universiteto priėmimo skaičiai išties džiugina.“ Prorektorė paminėjo, kad KU sumažino studijų programų skaičių, sustambino jas pagal kryptis, siekiant geresnės studijų kokybės atsisakyta silpnų studijų programų. „Tiesa, šiais metais daug triukšmo kilo dėl uždaromų studijų programų, kurias vėliau, Konstitucinio teismo sprendimu, galėjome vėl atidaryti. Džiaugiamės, kad į KU įstojo motyvuoti studentai: į valstybės finansuojamas vietas stojo studentai, kurių vidutinis balas – 6,31, kai Lietuvoje nustatytas minimalus praeinamas balas 3,6.“

Beje, šiais metais KU priėmė kur kas daugiau studentų į magistrantūros studijas, lyginant su praėjusiais metais: pernai – 270, šiemet – daugiau kaip 350 magistrantūros studentų. „Klaipėdos universitete mokslas ir moksliniai tyrimai yra vieni svarbiausių prioritetų: daugiau kaip 50 proc. lėšų surenkame iš mokslinės veiklos. Didelę pridėtinę vertę suteikia naujas Jūros tyrimų institutas, tikime, kad aktyviai pradės veikti ir Kopgalio laboratorija“, – kalbėjo prof. dr. A. Razbadauskas.

Ieškos infrastruktūros panaudojimo galimybių

Prof. dr. A. Razbadausko teigimu, universitetas ieško galimybių parduoti nereikalingą infrastruktūrą ir pinigus investuoti į naują infrastruktūrą ar esamos tvarkymą: „Parengėme investicinį projektą, į kurį įtrauktas buvęs Socialinių mokslų fakulteto pastatas Minijos gatvėje, Tęstinių studijų instituto pastatas Sportininkų gatvėje bei Jūros technologijų ir gamtos mokslų fakulteto pastatas Bijūnų gatvėje. Planą pateikėme Švietimo ir mokslo ministerijai, reikia Vyriausybės pritarimo. Universiteto miestelyje turi atsirasti moderni biblioteka ir studijoms būtinos erdvės studentams – studijų laboratorijos.“

Atlikęs struktūrinę pertvarką ir sujungęs Socialinių mokslų fakultetą su Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakultetu, KU sutaupė 20 administracijos etatų. Šiuo metu universitete kartu su dėstytojais dirba 820 darbuotojų. „Sieksime kelti darbuotojų atlyginimus, kad dirbantys žmonės gautų konkurencingus atlyginimus. Kol kas atlyginimai buvo pakelti tik dėstytojams“, – teigė laikinai rektoriaus pareigas einantis A. Razbadauskas.

„Šiuo metu laikinoji universiteto vadovybės komanda atlieka būtinus darbus, atsižvelgdama į kylančius iššūkius. Nors kol kas tvyro laikinumo atmosfera, atliekami darbai nukreipti į ilgalaikę perspektyvą. Tikiu, kad po KU Rektoriaus rinkimų, išsirinkus nuolatinę vadovybę, atsiras daugiau moralinio pasitikėjimo ir Klaipėdos universitetas pagaliau įveiks šį nelengvą laikotarpį“, – kalbėjo KU Tarybos pirmininkas Vytautas Grubliauskas.