Klaipėdos teismas turi iš naujo nagrinėti mamos ir dukters žūties bylą

Klaipėdos apygardos teismas turi iš naujo nagrinėti beveik prieš trejus metus tvenkinyje Klaipėdos rajone žuvusios jaunos moters ir jos dukters bylą.

Taip antradienį galutinai nusprendė Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

„Teismų išvados dėl eismo įvykio metu automobilį vairavusio asmens nenustatymo ir dėl to kaltinamojo išteisinimo nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu bei byloje surinktų įrodymų kaip visumos įvertinimu“, – paskelbė LAT.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija nurodė, kad situacijoje, kai iš esmės nėra eismo įvykio liudytojų, ypatingą reikšmę įgyja duomenys, surinkti įvykio vietos bei automobilio apžiūrų metu, taip pat teismo ekspertų, kurie analizuoja automobilyje buvusių asmenų patirtų sužalojimų pobūdį, sėdynių padėtį, plaukų, drabužių fragmentus ant sėdynių ir pan., išvados, kurios gali padėti teismui nustatyti, kas eismo įvykio metu sėdėjo prie vairo.

Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad ekspertų išvados gali būti tiek kategoriškos, tiek ir tikėtinos, o jų patikimumą lemia išvadų aiškumas, išsamumas, pagrindimas, taikytų tyrimo metodų patikimumas ir pan. Teismo daromos išvados gali būti grindžiamos ir tikėtinomis ekspertų išvadomis, jeigu šios išvados gali būti patvirtintos ir kitais byloje esančiais įrodymais.

ELTA primena, kad tragiška avarija įvyko 2022 metų birželio 26-osios naktį.

Apie 1 val. automobilis BMW įvažiavo į tvenkinį, žuvo 24 metų moteris ir 4 metų jos dukra, o jos sugyventinis Aivaras Šleinius liko gyvas.

Vyrui buvo pateikti kaltinimai, kad būdamas neblaivus – nustatytas 2,41 promilės girtumas – Klaipėdos rajone, vairuodamas automobilį BMW, elgdamasis neatsargiai, pasirinkdamas važiavimo greitį, neatsižvelgė į kelio būklę, meteorologines sąlygas, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio į ten esantį vandens telkinį. 

Dviejų instancijų teismai vyrą išteisino, nes esą nebuvo įrodyta, kad jis padarė nusikaltimą: niekas nematė, kaip esą vyras vairavo automobilį neblaivus, o vyriškis tvirtino, kad mašiną vairavo žuvusi gyvenimo draugė. Tuo metu jos šeima ir prokuratūra tokiais aiškinimais stebėjosi – jauna moteris nevartojo alkoholio, neturėjo tikslo taip skubėti ir viršyti greitį, kad įlėktų į tvenkinį.

Tačiau vyras buvo nuteistas už iki avarijos įvykdytus nusikaltimus – 2022 metų balandžio 18-osios vakarą, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir narkotinių medžiagų (3,10 promilės etilo alkoholio ir narkotinės medžiagos – kokainas ir kanabinoidai) sugadino svetimą turtą. 

A. Šleinius nuteistas ir už tai, kad statybiniu įrankiu daužė Klaipėdoje namo laiptinėje esančio buto šarvuotas duris, jas sugadino. Jis padarė nukentėjusiajam 392 eurų turtinę žalą. Vyras taip pat buvo nubaustas už neteisėtą narkotinės medžiagos laikymą – džinsų kišenėje pareigūnai rado 0,541 gramo kokaino. Už šiuos nusikaltimus jam buvo skirta 4,3 tūkst. eurų bauda.

Per avariją žuvusios moters ir jos dukters artimieji nesutinka, kad A. Šleinius būtų nuteistas tik už šiuos nusikaltimus – jie mano, kad tragišką avariją sukėlė būtent jis.

Nukentėjusieji mano, kad anksčiau bylą nagrinėję teismai pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, išteisinamąjį nuosprendį grindė vienas kitam prieštaraujančiais duomenimis, nesusiejo jų į vieną grandinę, nepagrįstai atmetė ekspertų ir liudytojų paaiškinimus, nesivadovavo netiesioginiais įrodymais, pernelyg sureikšmino principą, jog visos abejonės yra kaltinamojo naudai.

Nukentėjusiuosius ir jų atstovus palaikė ir prokuratūra. Jos manymu, Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimai nulėmė nepagrįstą išteisinimą, teismai nepagrįstai nevertino netiesioginių įrodymų, ignoravo objektyvias aplinkybes, nesugebėjo įrodymų susieti į vieningą įrodymų grandinę, todėl byla turi būti perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. 

Kai byla buvo nagrinėjama Klaipėdos apygardos teisme, prokuratūros apeliaciniame skunde buvo teigiama, jog iš karto po įvykio A. Šleinius sakė, kad, automobiliui krentant į vandenį, jis bandė atidaryti langus, bet sugedo elektronika ir jam kitų langų atidaryti nepavyko.

Pasak prokuratūros, byloje yra nustatyta, kad visų automobilio langų stiklai gali būti atidaromi tik sėdint vairuotojo sėdynėje, o sėdint kitose sėdynėse galima atidaryti savo langą, tuo tarpu iš vandens ištraukus automobilį BMW, buvo atidarytas vairuotojo durelių stiklas, kurį galima atidaryti tik sėdint vairuotojo vietoje. 

Be to, prokuroro nuomone, A. Šleinius negalėjo išlįsti pro priekinį įdužusį lango stiklą, nes nebuvo sužalotas, nors lįsdamas pro langą būtų susipjaustęs į šukes. Anot prokuroro, visa tai patvirtina, kad A. Šleinius sėdėjo prie automobilio vairo.  

LAT teismo teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, kad šioje byloje buvo atlikta kompleksinė teismo ekspertizė, jos metu ekspertai, įvertinę automobilio stogo priekinio krašto dešinės pusės deformaciją bei žuvusiai kaltinamojo sugyventinei nustatytus sužalojimus galvos srityje ir tai, kad kaltinamasis eismo įvykio metu jokių galvos sužalojimų nepatyrė, padarė tikėtiną išvadą, jog eismo įvykio metu kaltinamojo sugyventinė buvo automobilio priekyje dešinėje pusėje, t. y. keleivio vietoje. 

Nors teismai nusprendė, kad tokia ekspertų išvada yra tik tikėtina, o kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog eismo įvykio metu automobilį vairavo kaltinamasis, kasacinio teismo teisėjų kolegija tokiai teismų išvadai nepritarė ir konstatavo, kad teismai ekspertų nurodytų kitų svarbių aplinkybių išsamiai neišnagrinėjo, neaptarė, byloje surinktų įrodymų ir jais nustatytų faktinių aplinkybių visumos bendrame kontekste tinkamai neįvertino. 

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismai visiškai nevertino byloje esančių duomenų apie nustatytus kitus kaltinamojo ir jo sugyventinės sužalojimus, galimai atsiradusius eismo įvykio metu; tiek atskirai, tiek ir atsižvelgdami į kitas byloje nustatytas aplinkybes nepakankamai įvertino ekspertų nurodytas aplinkybes, kad vienintelis būdas pasišalinti iš vandenyje apvirtusio automobilio buvo vairuotojo durelių langas.

LAT manymu, jeigu žuvusioji būtų sėdėjusi prie vairo, ji būtų sudariusi esminę kliūtį keleivio vietoje sėdinčiam kaltinamajam pro ją pralįsti.

Kasacinis teismas taip pat mano, kad bylą anksčiau nagrinėję teismai neskyrė pakankamai dėmesio liudytojų parodymams, kad po įvykio kaltinamasis sakė, jog automobiliui krentant į vandenį jis dar spėjo atidaryti savo pusės langą ir pro jį išlindo, šių parodymų nesugretino su ekspertų paaiškinimais, kad automobilio vairuotojo durelių langą buvo galima valdyti tik vairuotojo durelėse esančiu mygtuku; taip pat tik fragmentiškai įvertino kitų liudytojų parodymus, jų nesusiejo su kitais netiesioginiais įrodymais ir nesujungė įrodymų į nuoseklią ir logišką grandinę.

„Šiame kontekste teisėjų kolegija priminė, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius ir baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti nuosprendžio, taip pat ir apkaltinamojo, netiesioginiais įrodymais. Tačiau įrodinėjimas ir sprendimas dėl įrodymų pakankamumo ir dėl jais grindžiamų išvadų tikrumo yra sudėtingesni ir reikalaujantys daugiau kruopštumo, nuoseklumo, tikslumo įtikinamai susiejant esamus įrodymus į loginę seką, jeigu teismo išvados iš esmės grindžiamos netiesioginiais įrodymais.

Atsižvelgdama į tai, kasacinio teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje teismų atliktas įrodymų vertinimas yra neišsamus, o priimti teismų nuosprendžiai neatitinka jiems keliamų aiškumo, tikslumo bei įtikinamumo reikalavimų," – paskelbė LAT.

Iš naujo nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi ištaisyti šiuos pažeidimus, išsamiai ir nešališkai ištirti bei įvertinti byloje surinktų įrodymų visetą ir tik po to priimti atitinkamą sprendimą.