Klaipėdos regione turistų srautus augina ne tik geras oras

Atvykti į Klaipėdos regioną keliautojus paskatina jame esanti veiklos įvairovė, gamtos grožis, vietovės saugumas ir orų sąlygos. Praėjusią vasarą gausus saulėtų dienų skaičius ženkliai išaugino turistų srautus ir sukūrė idealias sąlygas pažinti kraštą bei jame ilsėtis. Tokiomis žiniomis dalinasi Klaipėdos regiono turizmo tarybos pirmininkė Romena Savickienė. Jos teigimu, įgyvendinus reikiamus darbus, kitą vasarą rezultatai galėtų dar labiau nustebinti.

Turistų atvyko daugiau, jie ilsėjosi ilgiau

Klaipėdos regionas keliautojams patrauklus lankomais kultūriniais objektais, apgyvendinimo paslaugų pasiūla bei kokybe, kulinariniu paveldu, be to, poilsiautojai šioje vietovėje jaučiasi saugūs. Praėjusi vasara regiono lankytojus dar lepino ir puikiu oru, aktyvus turistinis sezonas prasidėjo gegužės pradžioje ir baigėsi spalio pirmomis dienomis.

Klaipėdos rajono informacinis centras per 2018 metus jau užfiksavo beveik 8 tūkst. lankytojų, Šilutės turizmo informaciniame centre iki šiol apsilankė beveik 9 tūkst. turistų, panašus lankytojų skaičius fiksuotas ir Kretingos rajone, Neringos – 27 tūkst., Palangos informacinis centras pateikia duomenis apie 79 tūkst. lankytojų, o Klaipėdos mieste suskaičiuojama daugiau nei 102 tūkst. turistų (64 tūkst. atvyko į Klaipėdą kruiziniais laivais, o daugiau nei 38 tūkst. apsilankė turizmo informacijos centre). Šalys, iš kurių į regioną atvyksta didžiausi užsienio turistų srautai – Vokietija, JAV, Prancūzija, Latvija. Taip pat sulaukiama keliautojų iš tokių valstybių kaip Didžioji Britanija, Ispanija, Lenkija, Rusija, Nyderlandai ir kitos užsienio šalys. Be to, šį sezoną visame regione ypač išaugo vietinio turizmo rodikliai. Klaipėdos regiono turizmo tarybos pirmininkė R. Savickienė džiaugiasi, kad „didžiosios Lietuvos" žmonės vis dažniau savo poilsį pasirenka Lietuvos pajūryje.

„Ganėtinai ilga vasara atnešė puikius rezultatus visam Klaipėdos regionui bei kurortinėms jo vietovėms. Esu tikra, kad lyginant su 2017 metais didesnio turistų skaičiaus sulaukė visi miestai ir miesteliai, pavyzdžiui, Skuodas, Šilutė ir kiti", – teigia R. Savickienė.

Specialistės duomenimis, paprastai vasarą turistai ilgesniam laikotarpiui linkę apsistoti Neringos ir Palangos savivaldybėse, tačiau šis sezonas parodė, kad ir trečiame pagal dydį Lietuvos mieste Klaipėdoje, anksčiau laikytame „tranzitiniu" miestu, svečiai apsistoja ilgiau nei vienai nakvynei.

Klaipėdos regiono lankytojų vidutinė išleidžiama pinigų suma išlieka stabili jau keletą metų.

„Iš turistų apklausų matome tendenciją, kad vidutiniškai vienas poilsiautojas per dieną yra linkęs išleisti nuo 50 iki 100 Eur. Ši išleidžiama pinigų suma turėtų būti panaši visame regione. Taip pat pastebime, kad suma priklauso nuo to, kokioje apgyvendinimo įstaigoje apsistoję poilsiautojai – viešbutyje, poilsio namuose, motelyje ir pan.", – sako R. Savickienė.

Atsiranda daugiau susisiekimo galimybių

Svečių antplūdį Klaipėdos regione praėjusią vasarą fiksavo ne tik turizmo, bet ir kiti sektoriai, pavyzdžiui, transporto. Keltų linijos „DFDS Seaways" duomenimis, tarptautiniais jūrų keltais buvo pervežta 9 proc. daugiau keleivių nei 2017 metais. R. Savickienės žiniomis, bent jau Klaipėdos miestą šia transporto rūšimi pasiekia daugiausiai keliautojų. Keltais atvykstančių turistų skaičius ateityje ir toliau augs, nes šiemet veiklą pradėjo vykdyti dar viena keltų linija „TTLine".

Išaugusius keleivių srautus fiksuoja ir Palangos oro uostas, dėl aptarnautų keleivių skaičiaus jau artėjantis prie savo pajėgimų ribos. Šiemet oro uostą jau pasirinko beveik 7 proc. daugiau skrendančiųjų nei pernai tuo pačiu metu. Įmonės Lietuvos oro uostai duomenimis, augantys Palangos oro uosto rodikliai yra geriausias įrodymas, kad strateginiai sprendimai, priimti nustatant skrydžių kryptis, buvo teisingi. Įsitraukimo svarbą į oro uostą pritraukiant naujus skrydžius suvokia ir regiono savivaldybės, kurios kiek galėdamos prisideda finansinėmis priemonėmis ir kitais turimais įrankiais. Nuo 2005 metų keleivių skaičius Palangos oro uoste padidėjo daugiau nei 3 kartus, t.y. nuo 94 tūkst. iki 300 tūks. keleivių per metus.

Nemaža dalis keliautojų į Klaipėdos regioną atvyksta traukiniais. Remiantis „Lietuvos geležinkelių" pranešimo spaudai duomenimis, maršrutas „Vilnius-Klaipėda" yra vienas populiariausių, o iki rugsėjo mėnesio bendrovės traukiniais keliavo 7 proc. daugiau keleivių nei pernai. Klaipėdos regiono turizmo tarybos pirmininkės žiniomis, kelionių traukiniu paklausa yra didesnė nei pasiūla, tad šiuo transportu norintiems atvykti turistams vasarą bilietus tekdavo įsigyti iš anksto.

„Keliautojai taip pat atvyksta automobiliais, tačiau jų srauto suskaičiuoti neįmanoma. Dar viena keliautojų grupė – atvykstantieji autobusais. Tai yra dažniausiai su kelionių agentūromis keliaujančios turistų grupės", – keliavimo galimybes Klaipėdos regione vardija R. Savickienė.

Keičiasi elgesio įpročiai

Analizuojant, kaip keičiasi į Klaipėdos regioną atvykstančių poilsiautojų įgeidžiai ir atostogavimo įpročiai, anot R. Savickienės, matyti, kad žmonės vis labiau linkę laisvalaikį praleisti aktyviai. Į tai atsižvelgia ir turizmo sektoriaus atstovai. Pavyzdžiui, didelis dėmesys Klaipėdos regione yra skiriamas dviračių takų ir aktyvių vandens pramogų plėtrai. Tiek Klaipėdos mieste, tiek visame Klaipėdos regione galima pramogauti irklentėmis, baidarėmis, kanojomis, vandens dviračiais, plaukioti laivais, aitvaruoti. Šiomis pramogomis turistai noriai naudojasi.

„Vis labiau ryškėja ir tai, kad keliautojams tampa svarbu įsitraukti į procesą, patirti, paragauti, paliesti, pajausti ir pačiam kažką pasidaryti. Dėl šios priežasties itin sparčiai populiarėja regiono kulinarinis paveldas. Štai Kretingoje turistai gali išsikepti duonos, pasigaminti saldainių, Šilutės regione bei Neringoje rūkyti žuvį, Klaipėdoje pasimėgauti legendine virtuve, o Palangoje paragauti gintaro arbatos. Gintaro muziejuose Klaipėdoje ir Palangoje yra gintaro dirbtuvės, kuriose demonstruojama, kaip reikia gintarą apdirbti ir leidžiama pačiam pabandyti tai padaryti", – pasakoja R. Savickienė.

Matyti ir nauja regione besiformuojanti keliautojų grupė. Tai žmonės, kurių veikla nesusieta su konkrečia darbo vieta, tad vasarą jie linkę asmeninį biurą susikurti pajūryje. Šiems keliautojams, kaip ir tiems, kurie atvyksta dalyvauti verslo konferencijose, anot R. Savickienės, ateityje svarbu pasiūlyti pritaikytų pramogų, kuriomis būtų galima užsiimti po darbo valandų.

Sritys, kur reikia susivienyti

Šių metų Klaipėdos regiono rezultatai išties pozityvūs, tačiau iki kitos vasaros atlikus reikiamus darbus, jie galėtų būti ir dar geresni. R. Savickienė pažymi, kad turistai yra reikalingi visam regionui, todėl itin svarbu, kad visos suinteresuotos šalys, įskaitant verslo, savivaldos, nacionalinių parkų atstovus veiktų pagal vieningą regiono konkurencingumą skatinančią strategiją. Taip, R. Savickienės teigimu, regione iki šiol sėkmingai buvo dirbama rinkodaros srityje.

„Turėtume dar aktyviau apjungti visas paslaugas, nuošalyje nepalikti verslo keliautojų. Manau, regione tikrai pasiteisintų specializuoti ir kompleksiniai pasiūlymai. Pavyzdžiui, jungtiniai pažintiniai maršrutai, kai lankytojas dalį laiko plauktų kanoja, vėliau persėstų į laivą, plauktų juo, pasigautų žuvies ir paragautų žuvienės. Taip pat svarbu, kad žmogui būtų lengva surasti informacijos apie tai, ką jis gali veikti", – pažymi R. Savickienė.

Klaipėdos regiono turizmo tarybos pirmininkės manymu, savivaldybių pagrindinis tikslas toliau turėtų būti turizmui palankios aplinkos kūrimas bei turistų srautų didinimas. Viešųjų erdvių tvarkymas, lankomų objektų kūrimas, taip pat ir regiono pasiekiamumo didinimas. Pavyzdžiui, šiuo metu Klaipėdos regiono savivaldybės vienija lėšas ir kryptingai dirba drauge su Palangos oro uostu siekiant pritraukti naują skrydį iš Vokietijos. Šis skrydis itin reikšmingas, kadangi vien Klaipėdos mieste turistai iš Vokietijos sudaro 40 proc. visų užsienio keliautojų. Investuotojų bei šalies verslininkų prisidėjimas turimais resursais taip pat kritiškai svarbus, siekiant atkreipti oro vežėjų dėmesį, nes konkurencija su Europos oro uostais yra milžiniška.

Didesnio turistų skaičiaus pritraukimas, pelnas, darbo vietų kūrimas reikalingas visam regionui, todėl didelė reikšmė teikiama bendrų darbo priemonių, pagal kurias suinteresuotos pusės galėtų dirbti kartu, kūrimui, konkurencijos tarp kurortų, viešbučių ir kitų įstaigų mažinimui. Be to, visą regioną vienija tikslas suteikti atvykstantiesiems aukštos kokybės paslaugas ir lankytojų viešnagę paversti kaip galima ilgesne. Siekiama, kad ateityje keliautojai neužsibūtų tik vienoje vietovėje, bet vis labiau norėtų pažinti visą Klaipėdos regioną.