Klaipėdos rajono meras: priedangų Klaipėdos rajone itin trūksta naujų individualių namų kvartaluose

Priedangų apsisaugant nuo karinių grėsmių Klaipėdos rajone labiausiai trūksta priemiestinėse teritorijose, užstatytose naujais individualiais gyvenamaisiais namais, sako rajono meras Bronius Markauskas.

Anot jo, ieškant išeičių, tikimasi nacionalinių sprendimų, jog naujų viešų objektų statytojai bus įpareigoti jas įrengti, taip pat tariamasi dėl bažnyčių infrastruktūros pritaikymo priedangoms.

„Šiandien didžiausia problema išlieka priemiestinės teritorijos – Sendvario teritorija, Jakai, Slengiai, Ginduliai, Kretingalės seniūnija. Ten, kur yra labai daug pristatyta daugiausiai individualių gyvenamųjų namų, o viešos infrastruktūros nėra“, – penktadienį žurnalistams Gargžduose sakė B. Markauskas, susitikęs su vidaus reikalų ministre Agne Bilotaite.

Anot mero, šią problemą bus bandoma spręsti įpareigojant naujų viešųjų objektų statytojus pastatuose įrengti rūsius, būtinus priedangai. 

„Turime pradėtus projektuoti objektus pakankamai didelius, tai yra mokyklą, vaikų darželį. Bet šiandien koreguoti tuos projektus būtų sudėtinga, rūsių ten nenumatyta. Bet galvojant apie naujus projektus, tikrai bandysime galvoti, ir gali būti, kad jau atsiras prievolė, kad rūsiai ten atsirastų. Ten bandysime tokiu būdu problemą spręsti, nes šiandien fiziškai atrasti naujų vietų priedangoms yra pakankamai sudėtinga“, – kalbėjo B. Markauskas. 

A. Bilotaitės teigimu, reikalavimai naujai statomiems pastatams, kad jie galėtų būti pritaikyti priedangoms, jau rengiami.

„Yra derinama, kad atsirastų nauji reikalavimai naujuose pastatuose būtent juos projektuojant ir statant viešos paskirties pastatuose įrengti iš anksto tokias priedangas, Aplinkos ministerija artimiausiu metu turėtų paruošti ir pateikti šiuos reikalavimus“, – sakė A. Bilotaitė. 

Klaipėdos rajono savivaldybės duomenimis, rajono teritorijoje šiuo metu yra 33 priedangos. A. Bilotaitės žiniomis, jų užtektų 11 procentų rajono gyventojų, todėl reikia ieškoti papildomų vietų priedangoms. 

„Šiuo metu rajone, kiek žinau, apie 11 procentų gyventojų galėtų pasislėpti aptarėme tolimesnę plėtrą, vietas, kur ateityje galėtų būti įrengtos ir pažymėtos priedangos“, – penktadienį Gargžduose žurnalistams sakė A. Bilotaitė.

Meras sako, kad priedangoms šiuo metu išnaudota beveik visa turima infrastruktūra, tariamasi ir dėl bažnyčių pritaikymo šiam tikslui.

„Beveik išnaudojome visas galimybes viešos infrastruktūros, ką turime – mokyklas, kitą infrastruktūrą. Jau sutarta su Gargždų klebonu, kad bažnyčia taptų priedanga ir kalbėsimės su kitais kunigais, nes tai patalpos, kurios tinkamos priedangai“, – sakė B. Markauskas.

Klaipėdos rajono savivaldybės civilinės saugos koordinatorius Robertas Jonelaitis sako, kad be rūsių projektuojami nauji pastatai yra didžiausia problema: „Problema yra ta, kad dabar, kai vyksta naujos statybos, visi pastatai daugiausiai projektuojami dabar tiesiog neturi rūsių. Nei parduotuvės neįrenginėja, čia tikrai didelė problema“.

A. Bilotaitės teigimu, priedangoms tinkamų pastatų trūksta visose Lietuvos kaimiškose vietovėse. 

„Visada yra sudėtingiau jeigu tai yra kaimiška teritorija, nes suprantama, kad yra mažiau tokios viešos paskirties pastatų, kuriuose būtų įrengti rūsiai, kuriuose būtų galima įrengti priedangas“, – sakė A. Bilotaitė.

Priedanga yra skirta trumpam gyventojų pasislėpimui nuo oro pavojaus, Vidaus reikalų ministerija siekia, kad 40 proc. rajonų ir 60 proc. miestų gyventojų turėtų galimybę pasislėpti. 

Šiuo metu visoje šalyje yra tiek sužymėtų priedangų, kad jose laikinai galėtų pasislėpti 28 proc. gyventojų.