Klaipėdos rajone lankėsi susisiekimo ministras Rokas Masiulis

Penktadienį Klaipėdos rajono savivaldybėje lankėsi Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rokas Masiulis. Svarbiausias susitikimo tikslas – aptarti Klaipėdos rajono savivaldybės kelių būklę. Diskutuota ir pašto darbo organizavimo Lietuvoje klausimais, akcentuotos pašto pastatų problemos Klaipėdos rajone, kalbėta ir kitomis susisiekimo temomis.

Susitikime dalyvavo Seimo narys Bronius Markauskas ir jo padėjėjas Raimundas Daubaris, Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė, Savivaldybės tarybos narė Regina Kernagienė, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, jo pavaduotojai Ligita Liutikienė ir Česlovas Banevičius, administracijos atsakingi specialistai, seniūnijų seniūnai, bendruomenių ir verslo atstovai.

Mero pavaduotoja Rūta Cirtautaitė priminė Susisiekimo ministerijai neseniai siųstuose raštuose išdėstyta problemas ir siūlymus. Vienas iš jų − keisti Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų skirstymo tvarką skiriant daugiau dėmesio šalia didžiųjų miestų esančioms savivaldybėms, kurios labiausia ir plečiasi. Čia daug pramonės įmonių, kurių automobiliai neišvengiamai gadina vietinės reikšmės kelius, todėl reikia geresnių kelių, kurių įrengimas reikalauja didesnių investicijų. Taip pat prašyta finansuoti keletą valstybinės reikšmės kelių ruožų.

Susisiekimo ministras žadėjo atsižvelgti pagal galimybes į prašymus, tuo pačiu pristatė ministerijos ir kelių priežiūros institucijų struktūros bei vykdomų darbų pirkimo, darbų kokybės priežiūros metodikos pasikeitimus, kurie turėtų padėti geriau identifikuoti kelių, kuriems reikalinga skubi priežiūra, sąrašą, užtikrinti mažesnę atliekamų darbų kainą ir geresnę kokybę.

Keliai, anot R. Masiulio, bus rekonstruojami pagal reitingo balus, o jie bus nustatomi, be kita ko, pasitelkiant ir naują techniką – specialų automobilį, kuriame esanti įranga padės kiekvienais metais nuskenuoti visus respublikos kelius iš naujo. Bus žymiai daugiau aiškumo nei iki šiol, kodėl rekonstruojamas ar remontuojamas vienas ar kitas kelias.

Klaipėdos rajonas pagal valstybių kelių būklę – trečias nuo galo šalyje po Raseinių ir Šilalės rajonų. Todėl tikėtina, kad netrukus ne tik dėmesio, bet ir realių darbų turėtume sulaukti daugiau.

Kita svarbi investicijų reikalaujanti sritis – sodininkų teritorijose esantys keliai. Startavusi nauja programa sodininkų bendrijoms, kur valstybė per pusę su savivaldybėmis finansuos kelių tvarkymo projektus turėtų duoti rezultatų. Metų bėgyje ją dar planuojama tobulinti. Mūsų rajonui, kuriame yra viena didžiausių − Dituvos sodininkų bendrija šalyje – tai labai aktualu. Deja, deklaravusių gyvenamąją vietą šioje bendrijoje – tik apie 2000.

Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus pristatė problemas, su kuriomis susiduria savivaldybė, kai rekonstruojami ne jai priklausantys keliai, tačiau vėluoja jų šaligatvių, dviračių ar kitos aplinkinės infrastruktūros sutvarkymas, − žadama tai daryti iš valstybės lėšų, tačiau sulaukti dažnai sunku. Savivaldybė dažnai atsiduria situacijoje, kai ne taip lengva planuoti lėšas ir darbus.

R. Masiulis tikino, kad dabar požiūris keičiasi ir visa aplinka, atlikus kelio rekonstrukcijos projektą, turi būti tvarkoma greičiau ir efektyviau.

Seimo narys Bronius Markauskas atkreipė dėmesį dėl Europos Sąjungos finansavimo lūkesčių iš Sanglaudos fondo.

Anot susisiekimo ministro, situacija neturėtų pablogėti bendrąja prasme, tačiau didesnis dėmesys skiriamas geležinkeliams, o Lietuvoje liūto dalis atitenka Rail Baltikos projektui.

Ministras domėjosi, ar tolygiai Klaipėdos rajone paskirstomos lėšos pagal seniūnijas vietinės reikšmės keliams tvarkyti. Pagal Klaipėdos rajono metodiką, didelė dalis Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų atitenka seniūnijoms. Patys gyventojai seniūnijose turi galimybę nustatyti eilę ir prisidėti prie kelių ir gatvių remonto darbų.

Savivaldybės atstovai išsakė problemas dėl valstybių kelių, kurie iš dalies sutampa su miestelių pagrindinėmis gatvėmis. Gyventojų lūkesčius dėl Veiviržėnų miestelio pagrindinės gatvės išsakė Veiviržėnų seniūnė Edita Sluckienė.

Diskusijoje dėl pašto veiklos pripažinta, kad dėl mobilių paštų reformai buvo nepasirengta. Paštininkai laiku negavo automobilių.

Priekuliškiai išreiškė nepasitenkinimą dėl palikto likimo valiai istorinio pašto pastato, o Architektūros ir urbanistikos skyriaus vedėjas Gytis Kasperavičius pateikė siūlymą dėl pašto pastato panaikinimo Gargžduose, atveriant vaizdą į istorinę aikštę, o paštui įsikurti ieškant alternatyvų.

Gera ministro naujiena regioninei žiniasklaidai – pavyko pasiekti, kad stabilizuotųsi ir mažėtų Lietuvos pašto įkainiai vietos laikraščiams. Galbūt skaitytojai juos daugiau prenumeruos ir skaitys.

Savo problemas ir lūkesčius išsakė ir įmonės „Vlantana“ vadovai, atsidūrę nelygioj konkurencinėje situacijoj dėl didelio kelių mokesčio. Tai padėtų išspręsti ekonominės zonos sukūrimas rajone.

Susitikimo pabaigoje nuo seniūnijų ir rajoninių kelių problemų pereita prie globalių – kas bus, jei kinai investuos į Klaipėdos uostą?

Susisiekimo ministras patikino, kad bet kuris tokio strategiškai svarbaus konkurso laimėtoja tikrinimas nacionalinio saugumo atžvilgiu.

Bet kuriuo atveju – mes privalome būti tranzito šalimi – tai užtikrins mūsų ekonomikos augimą.

Po susitikimo ministras Rokas Masiulis kartu su Savivaldybės atstovais išvyko apžiūrėti numatytų kelių būklės.