„Klaipėdos nafta”: išpirkus SGD terminalą, išlaikymo kaštai galėtų mažėti perpus

Naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) operatorė „Klaipėdos nafta“ yra susirūpinusi dėl išlaikymo kaštų, kurie šiuo metu didžiausiai dujų vartotojai „Achemos grupei“ siekia 44 mln. eurų per metus, sumažinimo, sako „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Mindaugas Jusius.

„Matome galimybių mažinti šiuos kaštus, bet tai susiję su ilgalaikiais sprendimais - jei Lietuvai terminas naudingas po 2024 metų, tai matome galimybių išlaikymo kaštus mažinti maždaug perpus”, - diskusijoje Seime pirmadienį sakė M. Jusius.

Jis taip pat pažymėjo, kad, „remiantis daugybe priemonių, terminalas kurtų vertę ir ateityje”, o dujų kainos mažėjimas, anot M. Jusiaus, yra viena pagrindinių verčių.

Jo teigimu, vertinant iš naudos perspektyvos, išpirkimas ir nuomos pratęsimas rodo teigiamą ekonominį efektyvumą. M. Jusiaus pateikiamais duomenimis, sukūrus vieną kainų zoną su bendra įleidimo ir išleidimo sistema, kuri apimtų visas tris Baltijos šalis, gauta nauda Lietuvai siektų 407 mln. eurų vertės.

Tuo atveju, jei terminalas būtų išpirktas, o viena kainų zona sukurta nebūtų, Lietuva gautų 94 mln. eurų vertės.

Sukūrus bendrą kainų zoną su Baltijos šalimis ir Suomija, gauta nauda siektų 91 mln. eurų.

ELTA primena, kad ir anksčiau M. Jusius yra sakęs, kad, nepriklausomų ekspertų vertinimu, SGD terminalo įsigijimas būtų naudingesnis nei nuoma.

„Įsigijimas yra geriau, nes nuoma yra brangesnė, todėl išpirkimas atrodo patraukliau, antras dalykas, turint jungtį su Lenkija šis laivas galėtų veikti ir kaip krovininis tokiais laikotarpiais, kai dujų kainos yra aukštos. Jis taip pat galėtų būti išnuomotas”, - anuomet teigė M. Jusius.

Skaičiuojama, kad SGD laivo-saugyklos įsigijimo sąnaudos gali siekti 121-160 mln. eurų. Nuomos sąnaudos siekia 25-35 mln. eurų per metus atsižvelgiant į tai, kuriam laikotarpiui būtų pratęsta nuoma.

Jeigu Lietuva nepirktų laivo, kitas ekonomiškai naudingas variantas jį toliau būtų nuomoti 20-čiai metų, o nuomoti trumpesnį laikotarpį po 2024 m., 10 metų, būtų ženkliai menkiau ekonomiškai naudinga.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas yra sakęs, kad analizė palengvins diskusijas priimant tolesnius sprendimus.

Galutinius sprendimus dėl ilgalaikio SGD tiekimo užtikrinimo priims Vyriausybė. Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo plane numatyta, kad tai turi būti padaryta iki šių metų pabaigos.

ELTA