Klaipėdos miesto ir rajono turizmo ateitis – jaunimo rankose

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų Turizmo komiteto pirmininkas ir viešbučio „Michaelson Boutique Hotel“ savininkas Gintautas Bertašius net neabejoja, kad turizmas valstybei galėtų padėti išspręsti visą puokštę problemų: emigraciją, vietos produktų sunaudojimą, bedarbystę. Verslo ir politikos atstovai vieningai sutaria: tai gali padėti įrodyti tik užsispyręs jaunimas.

Pasak G. Bertašiaus, Šveicarija, Japonija, Singapūras, Australija, Kanada turizmo sektorių laiko prioritetine ūkio dalimi. „Jų gaminami produktai savo savikaina yra didesni negu kaimynų ir jiems čia stipriai gelbsti atvykę turistai, kurie prašo vietinio produkto. Taip yra sukuriamas didelis vietinių produktų vartojimas, kuris prilyginamas eksportui“, - teigė G. Bertašius.

Svarbus bendradarbiavimas

Jis apgailestavo, kad Lietuvoje turizmas, deja, nėra vertinamas kaip rimta ūkio šaka.

„Manau, turime didelę problemą su šalies įvaizdžio formavimu ir pristatymu. Jei praėjus keliems mūsų nepriklausomybės dešimtmečiams vis dar turime aiškinti, kur yra Lietuva, vadinasi, blogai formuojamas ir pateikiamas mūsų šalies prekės ženklas. Ar įmanoma supainioti Šveicariją su kita šalimi? Manau, kad ne. O dėl Lietuvos identifikavimo ne vienas užsienietis pasimeta“, - kalbėjo G. Bertašius.

Jo teigimu, pagrindinis Lietuvos verslo ir turizmo konkurentas, viliojantis jaunus ir aktyvius žmones, yra emigracija. „Kiekvienas jaunas žmogus nori išvažiuoti, užsidirbti, pamatyti kitokio gyvenimo, - teigė pats daugiau negu du dešimtmečius užsienyje gyvenęs G. Bertašius. – Nežiūriu naigiamai į emigraciją. Tačiau blogai, kad yra mažai daroma, jog patirties įgiję žmonės sugrįžtu į Lietuvą. Per metus, kuriuos praleidau užsienyje, neteko sutikti nė vieno pasiuntinio iš Lietuvos, viliojančio sugrįžti į Lietuvą. Lietuvoje yra įvairios programos, skatinančios grįžti į šalį, bet nėra vieningos politinio ir sisteminio požiūrio“.

Jis prisipažino, kad neretai tenka bendrauti su jaunimu, ieškančiu darbo Lietuvoje. Šiuo metu jo viešbutis bendradarbiauja su Klaipėdos valstybine kolegija (KVK) – studentai čia atlieka praktiką, pretenduoja į siūlomas darbo vietas, o pats vadovas yra kviečiamas į susitikimus su studentais kolegijoje.

Dirba mylimą darbą

Studijuodama Klaipėdos valstybinėje kolegijoje Rūta Lencevičiūtė atliko praktiką gimtuose Telšiuose – Žemaitijos turizmo ir informacijos centre. Baigusi turizmo administravimo studijas mergina čia ir įsidarbino. „Šiuo metu dirbu savo mylimą darbą, – šypsosi turizmo vadybininkė bei gidė Rūta. – Mano darbas labai įdomus, pilnas iššūkių, malonus, skatinantis tobulėti. Turizmas - tai sritis, reikalaujanti daug nuoširdaus ir kruopštaus darbo. Gido darbas – bendravimas su žmonėmis, turistais, kurių dabar Telšiuose sulaukiame ganėtinai daug“.

Sulaukusi pastabos apie kiek anksčiau minėtą emigracijos bangą, R. Lencevičiūtė buvo atvira: „Išvažiuoti iš Lietuvos neplanuoju. Suprantu, kad jaunimui susikurti gyvenimą pabaigus studijas Lietuvoje tikrai nėra lengva, o ir atlyginimai nėra itin patrauklūs. Manau, tai yra svarbiausias aspektas, kodėl jaunimas bėga iš Lietuvos. Tačiau, turint daug noro, įdėjus nemažai darbo ir pastangų, mūsų šalyje galima susikurti gyvenimą tokį, kokio norisi“.

Nuvedė smalsumas

KVK turizmo administravimo programos absolventė Ieva Dalia Korsakaitė prisiminė, kad visuomet mokykloje domėjosi geografija. „Todėl ir studijų kryptį pasirinkau nedvejodama – turizmas ir rekreacija, - pasakojo Ieva. – Klaipėdos miestą pasirinkau, nes visai nepažinojau šio miesto, bet norėjau jį pažinti“.

Studijas I. Korsakaitė prisimena kaip spalvingą savo gyvenimo laikotarpį. „Susipažinau su puikiais žmonėmis, daug keliavome po Lietuvą, klausėmės įdomių paskaitų, sužinojome daug naudingų dalykų, - kalbėjo I. Korsakaitė. – Studijose mane nustebino, kiek daug dalykų dėstytojai žino, kaip jie moka dirbti su jaunais žmonėmis ir kaip jie myli savo darbą. Atsidavimas savo darbui, noras išmokyti ir išauginti stiprų specialistą - tai paliko didžiausią įspūdį“.

Kuomet reikėjo ieškoti baigiamosios praktikos vietos, Ievai buvo itin sunku apsispręsti, ką pasirinkti. „Kadangi Klaipėdsa mieste yra itin didelis turizmo įmonių pasirinkimas, ieškojimas truko ilgai. Po ilgų apmąstymų pasirinkau viešbutį „Radisson Blu“, kadangi tai yra didelė įmonė, o aš norėjau pamatyti kaip iš tikrųjų viskas atrodo“, - teigė mergina, kuri po studijų įsidarbino tame pačiame viešbutyje.

Kuriama ateitis

G. Bertašius džiaugiasi, kad jauni žmonės renkasi studijuoti turizmą ir vėliau su užsidegimu darbuojasi versle. „Jauni žmonės – tai mūsų šalies ir miesto vizitinė kortelė, - šypsojosi jis. – Taip pat reikėtų pasidžiaugti, kad turistų srautas ne tik didėja, bet jis ir įvairėja. Buvo laikas kada dominavo nostalgijos turistai iš Vokietijos, buvo laikas kada meldėmės turistui iš Rytų, o dabar turistų geografija tapo labai plati ir jų pagrindinis interesas - iš tikrųjų pažinti mūsų kraštą“.

Turizmo verslo ateitimi džiaugėsi ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė Rasa Petrauskienė.

„Turizmo verslas turi ateitį, tačiau nėra visu pajėgumu išnaudojamas jo potencialas Lietuvoje ir Klaipėdos rajone“, - mano R. Petrauskienė. - Klaipėdos rajono administracija turi parengusi ir pradėjusi įgyvendinti „Klaipėdos rajono turizmo rinkodaros strategiją 2016–2021 m.“ ir „Klaipėdos rajono turizmo plėtros iki 2020 metų planą“.