Klaipėdos meru išrinktas A. Vaitkus: mano rinkimų programa skirta dešimtmečiui

Klaipėdos miesto mero rinkimus laimėjęs komiteto „Ištikimi Klaipėdai“ lyderis, buvęs Klaipėdos uosto vadovas Arvydas Vaitkus sako, kad jo rinkimų programa yra skirta ne vienai kadencijai, o maždaug dešimtmečiui.

A. Vaitkus sekmadienį įvykusiame antrajame mero rinkimų ture surinko 61,64 proc. balsų ir įveikė konservatorių Audrių Petrošių.

Pradėjęs eiti mero pareigas jis žada peržiūrėti šių metų miesto biudžetą, strateginius planus, o formuodamas valdančiąją koaliciją ketina vadovausis vertybėmis.

Naujas miesto vadovas interviu BNS sakė darbus pradėsiąs nuo koalicijos formavimo – joje laukiami visi, kas atitinka jo vertybių skalę. 

„Politikoje visada reikia matyti visas galimybes, pasitelkti visas galimas pajėgas, jeigu jos atitinka tavo vertybių skalę“, – BNS po rinkimų teigė A. Vaitkus.

Savivaldybių tarybų rinkimuose Klaipėdoje daugiausia – aštuonis – mandatų gavo A. Vaitkaus komitetas „Ištikimi Klaipėdai“, po septynis mandatus turės partija „Laisvė ir teisingumas“ bei konservatoriai. Po tris mandatus pasidalino Liberalų sąjūdis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų partija.

Kitos interviu su A. Vaitkaus temos:

*Nežada masinių atleidimų savivaldybės administracijoje;

*Pabrėžia tradicinės šeimos svarbą;

*Siekdamas įvykdyti pažadą dėl senamiesčio tvarkymo ims pavyzdį iš Kauno mero Visvaldo Matijošaičio. 

– Mere, koks bus pirmasis jūsų darbas? 

– Rytoj (pirmadienio – BNS) rytą pradedame formuoti koaliciją, tai neišvengiamas darbas visų turbūt merų.

Aišku, didžiausią ir svarbiausią momentą matau susitikime su miesto savivaldybės administracijos darbuotojais, kurie neteisingai gąsdinami iš anksto, kad ateis Vaitkaus vadovaujamas komitetas ir visus nušluos – niekada mes neturėjome tokios nuostatos, priešingai, per ketverius metus pamatėme, kad yra daug šaunių žmonių, su kuriais galima dirbti.

Man gyvenime teko vadovauti dideliems kolektyvams, kuriuose buvo ir ir keli šimtai, ir keletas tūkstančių žmonių, tai visada žinau, jog pagrindinė jėga yra žmonės.

Aišku, su jais aš norėčiau peržiūrėti tiek miesto biudžetą, tiek miesto strateginius planus, šiek tiek labiau socialiai orientuojant ir padedant tiems žmonėms, kurie galbūt labai ilgą laiką laukė pagalbos ir jos nesulaukė.

– Apie koaliciją: minėjote, kad esate atviri visoms politinėms jėgoms, ar varžovo antrajame ture komandai – taip pat?

– Taip, abejonių nekyla, kad politikoje visada reikia matyti visas galimybes, pasitelkti visas galimas pajėgas, jeigu jos atitinka tavo vertybių skalę, jeigu jie pasiruošę sąžiningai, nuoširdžiai dirbti klaipėdiečiams. 

Aišku, antrajame ture mes labai daug kalbėjome apie vertybes su prelegentais, kurie taip pat pretendavo į mero poziciją, sakykime, kas man asmeniškai, vertybių skalėje išsiskyrė nuomonės, tai yra tai, kad Audrius Petrošius, kiek žinau, keletą kartų balsavo už narkotikų legalizavimą ir, sakyčiau, tuo metu, kai Klaipėdoje padarius tyrimą yra akivaizdu, jog visose mokyklose rasta sunkiųjų narkotikų pėdsakų. 

Aš noriu matyti blaivią jaunąją kartą, nepažeistas smegenis jaunosios kartos, nes mūsų valstybė yra labai maža ir labai trapi, joje turbūt reikėtų daugiau dėmesio kreipti ne tik į partnerystę, ne tik į žmones, kurie kitaip mato savo gyvenimą, bet didžiausią dėmesį šiandien reikėtų koncentruoti į tradicinę šeimą, kur gimsta vaikai, kurie yra mūsų ateitis, mūsų piliečiai.

Gink Dieve, neturiu jokio priešiškumo, aš esu labai tolerantiškas žmogus, bent save tokiu laikau, bet šiandien kai kurie rodikliai gąsdina, jog gimstamumas Lietuvoje mažėja. Mūsų valstybės didžiausias turtas, tiek žiūrint iš savivaldybės, tiek globaliu mastu, yra žmonės.

– Ar jau pirmadienį gali būti aišku, kam siūlysite vicemerų arba savivaldybės administratoriaus direktoriaus postus?

– Tikrai ne.

– Tikrai galvojate, kad sugebėsite įvykdyti visus programoje duotus pažadus per kadenciją?

– Labai atvirai sakiau viso rinkimų periodo metu, kad ši programa, kai mes ją pradėjome daryti prieš ketverius metus dirbdami miesto taryboje, samdėmės ir kalbėjome ne tik su Klaipėdos mokslininkais – mūsų komandoje yra, berods, devyni profesoriai – kalbėjomės ir su Lietuvos mokslininkais, ir užsienio ekspertais, ir aš ne kartą sakiau, kad iš programos keturiems metams ji tapo galbūt dešimties metų programa.

Tą puikiai suvokdamas šiandien, labai atsakingai sakau, kad peržiūrint biudžetą vienas iš esminių mūsų pažadų yra nuskusti maždaug 30 proc. mokyklų esantį pelėsį. Tikrai nenormalu, kad ten, kur turėtų augti jaunoji karta, auga pelėsis. Aš manau, kad tai nėra ypatingai didelės sumos ir per ketverius metus mes sugebėsime visas 12 mokyklų sutvarkyti, suremontuoti. Gal ne visos jos bus tinkamai apšiltintos, nes daugelis mokyklų pastatytos prieš 35–40 metų, o tuo metu niekas neskaičiavo, kad šiluma brangs, kad reikės galvoti apie ekologiją, tapti tvaria. Šiandien ta bėda ilgai yra neišspręsta, ją reikia išspręsti. 

Kitas darbas, ką sakė visi klaipėdiečiai: būkite malonūs, sutvarkykite senamiestį. Manau, kad per ketverius metus galima tikrai rimtai pakeisti. Aš tikrai džiaugiuosi ir viliuosi, jog verslas, kuris man visai neseniai kalbėjo apie tai, kad turi norą investuoti, laukia naujo požiūrio į verslą, kuris galėtų ateiti ir sukurti gražias erdves senamiesčio prieigose bei senamiestyje, tokios nuostatos yra.

Man geras pavyzdys, kaip tvarkomas senamiestis, yra – linkėjimai Visvaldui Matijošaičiui, kuris laimėjo per pirmąjį turą. Man su juo teko kalbėtis prieš ketverius metus, girdėjau jo principus, kaip jis tvarkė senamiestį, ir tikiuosi, kad mes Klaipėdoje tokiu pat keliu eisime, o galbūt ir geriau. Mūsų ambicija tokia yra – sutvarkyti šį gražų miesto kampelį, padaryti jį traukos objektu, kad čia pastačius eilę naujų namų, įsikurs daug jaunų šeimų, kurios galės mėgautis senamiesčio teikiamais malonumais. 

– Ar nemanote, kad pora konkrečių jūsų pažadų – mažinti biurokratiją švietimo įstaigose ir eiles ligoninėse – viršija savivaldos ir mero kompetenciją? 

– Aš mačiau, kaip eilę metų dirbo Druskininkų meras, neslėpsiu, kad visada žavėjausi Šarūno Vaitkaus (Palangos mero – BNS) darbais, ponios Nijolės Dirginčienės –  Birštone. Tai yra žmonės, išmanantys verslą, aš labai džiaugiuosi, kad šiandien žmonės mums patikėjo tą miesto vairą, suprasdami puikiai, kad miestui turi vadovauti žmonės, kurie supranta, kaip uždirbami pinigai ir kaip juos prasmingai, teisingai išleisti. Šie merai yra geras pavyzdys, kaip atstovauti miestiečių interesams ne tik savo mieste, bet ir centrinėse valdžios institucijose pritraukiant biudžeto galimybes mieste vykdant vieną ar kitą projektą. 

Klaipėda yra stiprus miestas vien ta prasme, kad jis yra uostamiestis. Keista, kad mano kolega kritikavo mane dėl uosto, kuriam aš nevadovauju jau ketveri metai, bet aš ne kartą jam sakiau, kad uostas tai yra stiprybė, reikia tik teisingai ja naudotis, neleisti veikti negatyviai į ekosistemą, visa tai galima tikrai sutvarkyti.

Sveikata yra ta sritis, kur pirminės paslaugos teikiamos ir miestui pavaldžiose institucijose, turiu omenyje poliklinikas. Aš manau, kad miesto vadovas, komanda – ir ką man šiandien pažadėjo A. Petrošius – kad jis bus ta jungiamoji grandis tarp Vilniaus ir Klaipėdos biurokratijos koridoriuose, aš tikiuosi, kad rasime sutarimą su sveikatos ministru. Tas ligoninių jungimas, kuris šiandien nėra sklandus, mano akimis, jis ateityje bus geresnis.

– Pabrėžiate, kad daug bendraujate su Klaipėdos gyventojais. Kaip vertintumėte jų politinį išprusimą, pilietiškumą? Ar, Jūsų nuomone, visuomenė gerai žino savo galimybes dalyvauti savivaldoje, ar šiomis galimybėmis racionaliai naudojasi?

– Aš visada gerbiu žmonių nuomonę. Štai, prie senojo turgaus sutikau jauną šeimą, kuri nedrįso kalbėtis apie politiką, tik pasakė, kad uždirba po 800–900 eurų. Kai energetinės jų išlaidos yra tokios didelės, tai ką jie gali daugiau pasakyti? Aš manau, kad pirmiausiai reikėtų sudaryti jiems sąlygas gyventi kuo geriau, o tada iš jų reikalauti politinio korektiškumo, ir konstruktyvių politinių sprendimų.