„Klaipėdos ekonomikos forume“ – prognozės miesto ateities ekonomikai

Paskutinę balandžio dieną uostamiestyje  vyko viena svarbiausių miesto ateities konferencijų – „Klaipėdos ekonomikos forumas“.

Jos organizatoriai –  ambicingos Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos 2030 (KEPS)  kūrėjai – Klaipėdos miesto savivaldybė ir partneriai: Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Klaipėdos universitetas, Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos valdymo bendrovė, Klaipėdos pramonininkų asociacija, Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Klaipėdos mokslo ir technologijų parkas, „Klaipėda ID“, taip pat -  verslo naujienų portalas Lietuvoje „Verslo žinios“. Renginio tikslas – įsivertinti, kaip laikomasi 2018 m. sukurtos vadinamosios Mėlynojo proveržio arba Klaipėdos ekonominės plėtros strategijos 2030 krypčių, konstatuoti, kas nuveikta per ketverius metus nuo strateginės vizijos sukūrimo, pasitikrinti, ar teisinga kryptimi einama, ką reikia padaryti, siekiant įgyvendinti nusimatytus tikslus.

Daugiau negu dvidešimt pranešėjų iš Lietuvos ir užsienio, per 370 iš anksto užsiregistravusių renginio dalyvių – įrodymas, kad ši konferencija – diskusija buvo laukta ir reikalinga. Renginio dalyviai diskutavo, ar pasirinktos kryptys leis 2030-aisiais pasiekti tikslus, taip pat siekta identifikuoti problemas, kurias reikėtų nedelsiant spręsti, kad nusimatyti tikslai būtų pasiekti racionaliausiu keliu. Diskutuota apie Klaipėdos uosto, verslo ir mokslo perspektyvas, talentų situaciją, tvarumą ir kitas strategines sritis.

2018 m. Klaipėdos miesto savivaldybė su partneriais patvirtino ambicingą dokumentą – Klaipėdos miesto ekonominės plėtros strategiją iki 2030 metų. „Klaipėdos ekonomikos forumą“ inicijavo šios strategijos kūrėjai.

„Šiandien būtų galima sakyti, kad dalis Klaipėdos ekonominės plėtros strategiją kuriant nusimatytų ambicingų ar net neįgyvendinamais atrodžiusių tikslų jau yra įgyvendinti. Praėję keturi metai buvo aktyvių veiksmų metai, davę apčiuopiamus rezultatus, apie 10 proc. priemonių jau yra įgyvendinta“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. Jis pabrėžė tarpinstitucinio susitelkimo ir bendrų nuostatų laikymosi svarbą, kuri, anot jo, labai prisidėjo prie vieno svarbiausių darbų – pernai rugsėjį patvirtinto naujo miesto bendrojo plano. Šis dokumentas nustatė svarbiausias miesto vystymosi gaires ir atvėrė galimybes naujiems projektams įgyvendinti. Plano  sprendiniai buvo suderinti su 28 teritorijų planavimo sąlygas nustačiusiomis institucijomis. Rengiant planą neįprasta situacija buvo dėl to, kad vienoje teritorijoje vienu metu buvo rengiami net du bendrieji planai – miesto ir uosto.

„Tam, kad pažvelgtume kur einame, būtina pažvelgti kur esame.  Žvelgiant į ateinančius 8 metus, laukia daug darbų, bet,  tikiu, kad kryptis ir tempas bus išlaikyti. Turbūt turime tartis, dėl ko dar reikia susitarti. Strategija, kuri patvirtinama ir nebetaisoma per visus 12 įgyvendinimo metų, vargu, ar gali atliepti iššūkius, kurių niekas negalėjo numatyti. Pandemija, karas padarė įtaką kiekvieno mūsų gyvenimui ir, be abejo, – bendros strategijos įgyvendinimui. Strategija bus gyvybinga, aktuali tiek, kiek ji gebės, laikydamasi generalinės linijos, taktiškai, lanksčiai reaguoti į geopolitinius ir kitokius iššūkius, kurių pasitaiko ir kurių turbūt pasitaikys“, – sakė Klaipėdos meras, kviesdamas forumo dalyvius diskusijai.

Klaipėda yra pasirinkusi aukštos pridėtinės vertės plėtros kryptį, tai atsispindi numatytose prioritetinėse ekonominio augimo kryptyse: stiprinti ir plėtoti jūrinę ekonomiką, bioekonomiką, pažangios pramonės ekonomiką bei kūrybinę ir paslaugų ekonomiką. Strategijos stiprybė – jos partneriai ir tarpusavio bendradarbiavimas, kurio rezultatas – didelę reikšmę Klaipėdos miestui turinčių projektų įgyvendinimas, atitinkantis iškeltus ambicingus tikslus.

„Klaipėda – strateginis, išskirtinės svarbos valstybei miestas ir – ypač dabartiniame geopolitiniame kontekste. Būtų gerai, kad strateginę miesto svarbą pilna apimtimi suvoktų ir valstybė“, – kalbėjo  V. Grubliauskas, akcentavęs sėkmingo Klaipėdos miesto vystymosi svarbą ir įtaką visai valstybei. Jis įsitikinęs, kad Klaipėda turi didelius vystymosi rezervus, nes čia yra stiprūs pramonės, mokslo, verslo  sektoriai, palankus investicinis klimatas, kitos palankios sąlygos gyventi ir dirbti.  

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas, pristatęs uosto planus iki 2030 m., kalbėjo apie žaliąją jūrų uosto koncepciją, uosto veiklos planus. Žalumas, anot jo, brangiai kainuoja, tačiau tik ilgalaikė tvari veikla (atsinaujinančių energijos išteklių diegimas) ir inovacijų kūrimas leis Klaipėdai būti tarp ekonomikos lyderių. Šią mintį vystė ir kiti konferencijos dalyviai – Europos jūrų uostų organizacijos generalinė sekretorė Isabelle Ryckbost, susisiekimo ministras Marius Skuodis, Lietuvos pramoninkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius. Kalbėdami apie geopolitinius iššūkius ir jų įtaką  Lietuvos jūriniam verslui pranešėjai ilguoju periodu Lietuvos verslui prognozavo didžiules galimybes.

Nors per pastaruosius metus Lietuvai teko patirti ne vieną rimtą išbandymą, pranešėjai nestokojo optimizmo, kalbėdami apie brandinamus planus stiprinti energetinę nepriklausomybę, plėtoti atsinaujinančią energiją, ieškoti naujų rinkų, skatinti priemones, kad Klaipėda taptų patrauklesnė užsienio investuotojams, surasti būdų, kaip čia privilioti talentus – jaunus gabius žmones, kurie norėtų uostamiestyje įgyvendinti ne tik savo ambicingus siekius, bet ir čia gyventi. „Klaipėdos ekonomikos forumas“ buvo išskirtinė proga išgirsti žinomų pranešėjų įžvalgas apie ekonominės plėtros strategijos kryptis, esamos situacijos vertinimą, pasisemti naujų žinių ir idėjų, išgirsti sėkmės istorijas, gauti atsakymus į rūpimus klausimus ir kt. Tikimasi, kad šis ekonomikos forumas taps tradicine metine konferencija, kurioje pristatomi išskirtiniai Klaipėdos ekonominiai projektai, problemos, iššūkiai ir galimi jų sprendimai.