Klaipėdos biblioteka švenčia 100-metį

„Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinio atidarymas po rekonstrukcijos neabejotinai yra 100-mečio įvykis. Labai džiaugiamės ir didžiuojamės moderniausia biblioteka mieste“, - sakė padalinio vedėja Daiva Kapturova, įsileidusi „Vakarų ekspreso“ žurnalistus šventės išvakarėse. Šiandien visą dieną Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešoji biblioteka minės 100 metų veiklos jubiliejų.

Bibliotekos 100-mečio šventė tęsis visą dieną. Naujiems bibliotekos lankytojams šiandien tikimasi padovanoti 300 nemokamų skaitytojo bilietų.

Centriniame bibliotekos skyriuje (Turgaus g. 8) 11 val. organizuojama mokslinė konferencija ir diskusija, skirta I. Kantui, o „Kauno atžalyno“ padalinyje (Kauno g. 49) skelbiamas oficialus atidarymas. Šventinę programą pradės renginys vaikams. Bibliotekos renginių salėje klounas Bomas (aktorius Virginijus Vyšniauskas), marionetė Kasparas ir šuo Žužu pakvies vaikus į virtualią kelionę laiku - pasivažinėti tramvajumi po senąją Klaipėdą (Memelį) ir aplankyti naująją biblioteką.

Vakare „Kauno atžalyno“ bibliotekoje vyks oficiali gimtadienio ir padėkos šventė „Atveriam duris į naują šimtmetį“ kviestiniams svečiams. Tiesioginę jos transliaciją bus galima stebėti internetu (nuoroda bus svetainėje www.biblioteka.lt ).

Klaipėdos miesto viešosios I. Kanto bibliotekos direktorė Bronislava Lauciuvienė vakar sakė, kad į naują bibliotekos šimtmetį žvelgia su pasitikėjimu ir dideliais lūkesčiais. „Šiandien biblioteka turi tvirtą pagrindą, puikų profesionalų kolektyvą, naujausias technologijas ir yra svarbi kaip bendruomenės centras.

Tikime, kad ir ateityje bibliotekų veikla bus reikalinga. Žengdami į antrą šimtmetį keliame naujus tikslus - pastatyti dar vieną, dar didesnę, modernesnę biblioteką Statybininkų prospekte, į kurią persikels centrinis skyrius.

Mūsų lūkesčiai yra pagrįsti, nes jau turime tam skirtą sklypą ir parengtą techninį projektą, tad žingsnis po žingsnio judame tikslo link. Klaipėdos miesto viešąją I. Kanto biblioteką matome kaip kūrybingą, modernų, gyvybingą kultūros ir bendruomenės centrą„, - kalbėjo direktorė.

Biblioteka ir bendruomenės centras

Daugiau kaip prieš 50 metų statytas I. Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padalinio pastatas rekonstrukcijos metu buvo kone trigubai išplėstas. Dabar trijų aukštų pastate įrengtos ne tik puikios erdvės knygoms laikyti, bet ir patalpos įvairiems bendruomenės poreikiams: nedidelė 24 vietų konferencijų salė, didelė 60 vietų renginių salė, kompiuterinė mokymo klasė, individualaus darbo patalpa, jaukios erdvės vaikams, nes „Kauno atžalyno“ padalinyje įkurdintas ir vaikų centras „Pelėdžiukas“. „Kauno atžalyno“ biblioteka - vienintelė biblioteka, kuri turi net dvi lauko terasas, kurios taip pat pritaikytos prasmingam lankytojų laisvalaikiui.

Pasak vedėjos, „Kauno atžalyno“ padalinys savo veiklą iš dalies jau pradėjo liepos mėnesį. Nuo vasaros bibliotekoje teikiamos pagrindinės paslaugos: lankytojai gali pasiskolinti ir grąžinti knygas. Šiuo metu „Kauno atžalyno“ bibliotekos lentynose - apie 30 tūkst. knygų. Jas skaito daugiau kaip 2 tūkst. skaitytojų.

„Jeigu virusas vėl nesustabdys mūsų veiklos, kitais metais, tikimės, skaitytojų ratas išaugs iki 3,5 tūkst.

Nuo spalio, jeigu bus leidžiama, ketiname pakviesti klaipėdiečius bibliotekoje ne tik pasirinkti knygą, bet ir dalyvauti įvairiuose renginiuse, mokymuse, edukacijose. Planuojame įvairiausas veiklas nuo jogos užsiėmimų iki konferencijų.

Įsivaizduojame, kad ateinantys metai mums bus ieškojimų metai, kol išsiaiškinsime bendruomenės poreikius ir norus, atrasime savo edukacinės veiklos kryptį„, - kalbėjo D. Kapturova.

Paklausta, apie bibliotekos skaitytojų literatūrinį skonį, vedėja sakė, kad geidžiamiausių knygų viršūnėje stabiliai laikosi Kristinos Sabaliauskaitės romanas „Petro imperatorė„. Taip pat mėgstama populiarioji grožinė, psichologinė literatūra.

Knygų ženklai

Dėl kelis kartus nepavykusių viešųjų pirkimų atnaujintoje bibliotekoje vis dar nėra technologinės įrangos, kompiuterių. „Labai tikimės, kad iki Naujųjų metų šis klausimas bus išspręstas ir sulauksime moderniausių bibliotekos technologijų„, - pažymėjo vedėja, pristatydama kompiuterių klasę trečiajame bibliotekos aukšte.

Dabar šioje patalpoje bibliotekos 100-mečio proga surengta knygų paroda. Joje pristatomos Klaipėdoje ir apie Klaipėdą nuo 1990-ųjų išleistos knygos ir išskirtinė istorinių knygų ekspozicija „Sugrįžusios iš praeities“. Šioje ekspozicijoje - nedidelė dalis leidinių iš didžiulės knygų kolekcijos, kuri buvo sukaupta tarpukariu veikusioje Klaipėdos miesto bibliotekoje.

Visos senosios knygos - vokiečių kalba, atspausdintos gotišku šriftu. Jų išskirtinumas - proveniencijos - knygų priklausomybės ženklai su žyma Memel / Klaipėda.

„Knygos ženklas ne tik nurodo knygos ankstesnę priklausomybę, bet ir atskleidžia bibliotekos atsiradimo istoriją. Knygų antspaudai - svarbiausias atrankos požymis, identifikuojantis, jog knyga priklausė Klaipėdos miesto bibliotekai ir yra svarbiausias kelrodis rekonstruojant bibliotekos kolekciją. Be šių ženklų būtų neįmanoma nustatyti, identifikuoti, atpažinti knygos kelio ir jos priklausomybės. Tokiu būdu galima nustatyti, kaip buvo komplektuojamas fondas, iš kokių knygynų knygos pirktos“, - rašoma parodos anotacijoje.

Klaipėdos bibliotekai antspaudus gamino leidykla-spaustuvė „F. W. Siebert Memeler Dampfboot A. G. Memel“. Knygų ekspozicijoje galima apžiūrėti kelis skirtingus antspaudus. Pats seniausias buvo naudojamas 1920 metais, vos tik įsikūrus bibliotekai. Jame dar nebuvo Klaipėdos miesto herbo ir naudotas gotiškas šriftas.

Antspaude, kuris buvo naudotas po Klaipėdos krašto prijungimo, 1924-1939 m. yra ir lietuviškas bibliotekos pavadinimas „Klaipėdos miesto knygynas / Stadtbucherei Memel“.

1939 m. biblioteka įsteigė jaunimo filialą Kūlių Vartų gatvėje. Šio filialo antspaude yra įrašas „Stadtbucherei Memel Jugendbucherei“.

Istorinių knygų kolekciją su unikaliais antspaudais Klaipėdos miesto I. Kanto viešosios bibliotekos „Kauno atžalyno“ padaliniui paskolino Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės biblioteka. Nors pastaroji biblioteka savo istoriją skaičiuoja tik nuo 1950-ųjų, tačiau abiejų bibliotekų ištakos - tos pačios.

Viena didžiausių bibliotekų Rytų Prūsijoje

1920 metais Klaipėdos miesto biblioteka įsikūrė dar XVIII a. pastatytame name, kuris dabar žymimas adresu Herkaus Manto g. 20 (ilgus metus tame pastate veikė restoranas „Lūja“).

Pirmoji biblioteka užėmė vos tris kambarius. Viename iš jų veikė abonementas, du kambariai buvo skirti saugykloms. Vėliau atidaryti jaunimo, muzikos, literatūros skyriai.

Bibliotekoje buvo saugomos vertingos kolekcijos: apie 3 500 istoriko J. Zembrickio knygų, R. Fišo muzikos literatūros ir natų kolekcija, miesto pirklio K. Šmito miestui padovanota asmeninė biblioteka. 1939 m. į biblioteką buvo atgabentas ir Klaipėdos miesto archyvas. Taip pat buvęs fotoarchyvas, buvo renkami ir rinkimų plakatai, brošiūros ir t. t.

Pirmoji uostamiesčio biblioteka garsėjo ne tik fondų turtingumu, bet ir bibliotekinio-bibliografinio darbo organizacija. Anot jos direktoriaus G. Lyco, ši biblioteka buvo viena didžiausių visoje Rytų Prūsijoje. Bibliotekoje veikė parodos, buvo sudarinėjami katalogai, bibliografijos. Be to biblioteka aptarnavo ne tik Klaipėdos gyventojus bet ir Klaipėdos kraštą bei Karaliaučiaus sritį.

Žinoma, kad bibliotekoje 1920 m. skaitė 853 miestiečiai, 1933 m. - 2 251 skaitytojas. 1939 m. Biblioteka turėjo filialus Kūlių Vartuose ir Smeltės mokykloje.

1936 m. biblioteka buvo perkelta į erdvesnes patalpas - į įspūdingą Hermano Gerlacho namą, kuris tuomet buvo jo našlės Marie rezidencija. Gerlachų pastatas buvo rekonstruojamas ir pritaikytas bibliotekos reikmėms pagal Paulio Giesingo projektą. Pastate buvo įrengtas keltuvas knygoms, kuris iki šiol išsaugotas. Dabar šiame pastate veikia Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešoji biblioteka.

Klaipėdos miesto biblioteka buvo viena didžiausių ir moderniausių bibliotekų Lietuvoje. Per savo gyvavimo laikotarpį 1920-1945 m. Klaipėdos miesto biblioteka buvo sukaupusi apie 40 tūkst. knygų.

Istorinės knygos atrastos Vilniuje

Po Antrojo pasaulinio karo miesto bibliotekos knygos buvo išblaškytos. Pasak senosios miesto bibliotekos istoriją tyrinėjančios Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės bibliotekos Kraštotyros ir skaitmeninimo skyriaus vedėjos Jurgos Bardauskienės, pokariu dalis miesto naujakurių senomis vokiškomis knygomis krosnis kūreno, kiti jas rinko ir saugojo asmeninėse bibliotekose. Senųjų Mėmelio / Klaipėdos knygų buvo ieškoma Karaliaučiuje ir Berlyne, tačiau visai netikėtai didžiulė kolekcija atrasta Vilniuje.

„1945 metais Vilniuje buvo įkurti Knygų rūmai, į kuriuos buvo gabenamos senos knygos iš visos Lietuvos. Laikomos jos buvo Šv. Jurgio bažnyčioje. Kai ši 2011 m. buvo grąžinta tikintiesiems, knygos perkeltos į Lietuvos nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką. Tada aš kolegės paprašiau pažiūrėti, ar kartais tarp perduotųjų knygų nėra knygų su Klaipėdos / Mėmelio antspaudais. Taip buvo atrasta dalis vertingosios kolekcijos.

Nuo 2013-ųjų ši kolekcija po truputį grąžinama į Klaipėdą ir saugoma I. Simonaitytės bibliotekoje. Šiuo metu Klaipėdai jau sugrąžinta 3 tūkst. senosios bibliotekos kolekcijos spaudinių su proveniencijomis“, - pasakojo J. Bardauskienė.

Klaipėdos bibliotekos istorijos tyrimus bibliotekininkė sudėjo į knygą „Kultūros palikimo beieškant. Klaipėdos miesto biblioteka 1920-1945 metais“, kuri spalio 1-ąją bus pristatyta Klaipėdos knygų mugėje.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.