Klaipėdos Atgimimo aikštės saugumo klausimas įstrigo teisinėse pinklėse: mero teigimu, teisiniame reglamente gausu spragų

Klaipėdos savivaldybė praėjusią savaitę pranešė, kad Atgimimo aikštėje buvo pradėti inžinerinių tinklų apsaugojimo darbai, tačiau vis dar laukiama galutinių sprendimų, kaip užtikrinti, kad aikštė būtų tinkamai išžvalgyta ir galimai čia esantys sprogmenys būtų neutralizuoti. Uostamiesčio meras Arvydas Vaitkus įžvelgia, kad daugiau nei keturis mėnesius besitęsiantys svarbiausios Klaipėdos aikštės atnaujinimo darbai atskleidė teisinio reglamentavimo spragas.

„Mes su darbais ir atverta aikšte esame sustoję jau ketvirtą mėnesį, neaišku, kas ten dar yra, ir algoritmas, kuris yra Lietuvoje, iš esmės yra neveikiantis. (...) Man tai nesuvokiama, jį reikia peržiūrėti ir keisti“, – Eltai teigė A. Vaitkus.

Ilgai laukta Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pradėta liepos mėnesį, tačiau sustabdyti darbus privertė archeologinių kasinėjimų metu čia rasti daugiau nei 20 sprogmenų. Nors jie ir buvo neutralizuoti, darbus nuspręsta stabdyti svarstant, kad sprogmenų gali būti daugiau ir ne tik po atnaujinama aikšte.

Sausio pabaigoje kylantys klausimai dėl saugumo užtikrinimo tęsiant rekonstrukcijos darbus ir dėl būtinybės inicijuoti teisės aktų pakeitimus buvo aptarti ir su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais bei atsakingomis institucijomis.

„Reakcija turi būti visada žaibiška ir paradoksalu, kad kariuomenė neįsijungia tol, kol nėra rastas sprogmuo. Ši unikali situacija nebeturi būti unikali ateityje, mes turėtume turėti teisinę bazę ir sprendžiamąją galią atitinkamų institucijų viršenybėje“, – įsitikinęs miesto vadovas.

Siekiant užtikrinti saugumą, jau 4 mėnesius darbai Atgimimo aikštėje yra sustabdyti, o praėjus maždaug mėnesiui po to, kai buvo rasti sprogmenys, buvo paskelbta ekstremali situacija. Mero teigimu, šiai dienai situacija vis dar išlieka sudėtinga ir kelianti grėsmę.

„Aš kėliau ir keliu klausimą, ar nereikia evakuoti žmonių. Žodiniais patikinimais, ar gali, ar negali sprogti, aš nenoriu remtis. Taip neturi būti, turi būti labai aiškiai aprašytos situacijos, piramidinė veiksmų gama: kas, ką ir kada daro“, – įsitikinęs meras.

Teritorija įtraukta į Lietuvos kariuomenės išminavimo planą

Klaipėdos savivaldybė dar spalio mėnesį raštu kreipėsi į atsakingas institucijas prašydama pagalbos išminuojant teritoriją. Bendradarbiaujant su Nacionaliniu krizių valdymo centru pasiekta, kad teritorija būtų įtraukta į Lietuvos kariuomenės išminavimo planą.

Kaip Eltai teigė Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas, šiai dienai savivaldybė jau yra gavusi kariuomenės reikalavimus teritorijos paruošimui. Prižiūrėti darbą priskirti ir budintys specialistai.

„Kariuomenė savo pajėgumus yra delegavusi  ir numačiusi išminavimo priemones aikštės sutvarkymui, turime priskirtus pajėgumus, kurie yra budintys ir, esant reikalui, būtų nedelsiant pasitelkti“, – sakė viceministras.

„Tai manau, kad pati kariuomenė ir sistema dėl pasitelkimo, reagavimo ir priemonių numatymo šiai dienai tikriausiai yra padariusi viską“, – pridūrė jis.

T. Godliausko teigimu, situacija Klaipėdoje šiuo metu yra laikoma per daug grėsminga, o rasti sprogmenys tiesioginio pavojaus saugumui nekelia, jei nėra judinami ar chemiškai veikiami.

„Kartais atrodo, kad per griežtai bandoma pasakyti, kad tai kelia labai didelį pavojų. Bendrų pasitarimų tiek Seime, tiek Vyriausybėje, tiek su savivaldybe metu mes bandėme išaiškinti, kad tiesioginės saugumo grėsmės iš pačios aikštės ir ten vykstančių procesų gyventojams ar aplinkai nėra“, – tikino KAM viceministras.

Tuo metu paklaustas, ar šioje situacijoje nemato teisinio reglamento spragų, T. Godliauskas tikina, kad veikiantis mechanizmas jau yra, tačiau tarpinstitucinis koordinavimas dar galėtų būti tobulinamas.

„Sakyčiau, kad reagavimo, inžinierių ir tarnybų pasitelkimo mechanizmas yra. Šiuo metu vystant tokius projektus galbūt reikia ieškoti, kaip tuos algoritmus sutrumpinti, padaryti paprastesnius. Identifikavus grėsmę, procesas, kuris reikalingas, kad ta vieta būtų išminuota, įvyko taip, kaip turėjo įvykti. Ar būtų galima padaryti tai greičiau? Taip, būtų. Ir vienintelė dalis, kuri turbūt galėtų būti tobulinama, yra tarpinstitucinis koordinavimas“, – pažymėjo viceministras.

Krašto apsaugos ministerijos atstovas pažymi, kad aikštės rekonstrukcijos eigą gali stabdyti ne tik sprogmenys, bet ir atrasti senosios Klaipėdos likučiai.

„Vykdant darbus buvo rasti kultūriniai paveldosauginiai elementai ir buvo labai aiškiai išsakyta paveldosaugininkų ir Kultūros ministerijos pozicija dėl jų išsaugojimo ir darbų tęstinumo. Tai čia tikriausiai reikėtų (užduoti – ELTA) klausimų pačiai savivaldybei, ar jie turi sprendimus su už kultūros paveldosaugą atsakingais asmenimis“, – pažymėjo T. Godliauskas.

ELTA primena, kad rekonstruojant Atgimimo aikštę, rudenį joje buvo rasta sprogmenų, todėl Klaipėdoje buvo paskelbta ekstremalioji situacija.

Kaip anksčiau pranešė Klaipėdos savivaldybė, apie 20 sprogmenų aikštėje buvo aptikti pradėjus archeologinius tyrimus. Visi rasti sprogmenys buvo išvežti ir neutralizuoti. Vis tik dėl naujų galimų sprogmenų pavojaus liepą pradėti rekonstrukcijos darbai aikštėje buvo sustabdyti.

Ar darbai aikštėje gali būti tęsiami, pradėjo aiškintis ir Kultūros paveldas, pranešęs aikštėję radęs kažką vertingo, ką reikėtų išsaugoti. Atkastos statinių liekanos sujudino ir gyventojus – žmonės sukūrė peticiją, kuria prašo stabdyti istorinių liekanų naikinimo darbus ir palikti istoriją ateities kartoms.

Pagal projektą aikštės centre turi būti sukurtas multifunkcinis akcentas su istorinio Klaipėdos miesto, apsupto gynybiniais pylimais, maketu, aplink numatomas amfiteatras. Taip pat suplanuota įrengti dviejų aukštų požeminę aikštelę automobiliams.