Klaipėdoje Lietuvos valstybės šimtmetis švenčiamas šviesiausiai - „Šviesų festivalis“ sutraukė tūkstantinę minią

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse Klaipėda nušvito ketvirtojo „Šviesų festivalio“ spalvomis. Stebint tūkstančiams susirinkusiųjų, Teatro aikštėje įžiebti Italijos menininkų „Marianolight“ sukurti „Šimtmečių vartai“, o kartu ir pora dešimčių kitų festivalio projektų.

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio išvakarėse Klaipėda nušvito ketvirtojo „Šviesų festivalio“ spalvomis. Stebint tūkstančiams susirinkusiųjų, Teatro aikštėje įžiebti Italijos menininkų „Marianolight“ sukurti „Šimtmečių vartai“, o kartu ir pora dešimčių kitų festivalio projektų.

„Mes klaipėdiečiai, miesto svečiai, ne tik pirmieji, bet ir, ko gero, vieninteliai, į antrąjį valstybės šimtmetį žengdami pro šiuos vartus, jį pasitiksime šviesiausiai visoje Lietuvoje. Linkiu, kad antrasis valstybės atkūrimo šimtmetis būtų sėkmingas kiekvienam iš mūsų, būtų ypatingas mūsų valstybei. O šiandien čia, šioje aikštėje, linkiu gražaus ir smagaus vakaro ir nuostabios festivalio pradžios su ypatingais žodžiais - „aš tikrai myliu Lietuvą, bet ar mylit ją jūs?“, - penktadienio vakarą atidarydamas festivalį sakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Po Klaipėdos mero žodžių pagrindinis festivalio akcentas nušvito spalvomis ir pasigirdo pirmieji Marijono Mikutavičiaus dainos „Ar mylit ją jūs?“ akordai. Gerai žinomos patriotinės dainos žodžiais įkvėpti, festivalio atidarymą ir artėjantį šimtmetį festivalio svečiai palydėjo gausiais plojimais. Įspūdingą šviesos ir muzikos reginį sudaro septyni kūriniai, tarp kurių ir tokie pasauliniai hitai kaip „Queen“ su „We Will Rock You“ ir „Under Pressure“, Michael Jackson „Earth Song“, „Imagine Dragon“ su kūriniu „Believer“ ir kiti. Visus šventinius vakarus septyni muzikos takeliai skambės su 15 minučių pertrauka.

Nors didžiausia žiūrovų minia „Šimtmečio vartų“ šou stebi iš Teatro aikštės, po 200 metrų ilgio tunelio skliautais vaikštinėjantys festivalio svečiai teigia, kad kiekvienas naujas rakursas į šviesų ir muzikos sintezę leidžia pažvelgti naujai.

Anot organizatorių, „Šimtmečių vartai“ - Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio paminėjimui skirta dovana, simboliškai pažyminti Klaipėdos, vienintelio Lietuvos uostamiesčio - kaip vartų į pasaulį reikšmę. Beveik pusę mėnesio statytą milžinišką konstrukciją ir didįjį festivalio stebuklą sukurti padėjo festivalio mecenatas - kompanija „Seafish Trade“, generalinis rėmėjas „Globalita“ ir „Layher Baltic“.

Nors didžioji šviesos projektų dalis senamiestyje, „Šviesų festivalio“ žinia šį kartą dar aktyviau paskleista ir tolimesniuose Klaipėdos rajonuose. Pietinėje miesto dalyje festivalio organizatoriai ragina aplankyti „Bermudų trikampį“. Paslaptingu pavadinimu pridengtas projektas - noras atkreipti dėmesį į rečiau lankomus rajonus, siekis pažadinti ten gyvenančių žmonių kūrybiškumą, nušviesti kasdienybę.

„Mūsų renginiai - milžiniškas bendruomenės darbas ir susitelkimas. „Bermudų trikampio“ projektu norime žadinti žmonių smalsumą, drąsą kurti. Jokios formos, linijos, medžiagos ar būsenos nėra kliūtis išreikšti savas mintis, pristatyti savo idėjas. Šį kartą veidrodiniais atspindžiais mes žadiname tris nebylius milžiniškus pastatus“, - sako VšĮ „Klaipėdos šventės“ direktorius Romandas Žiubrys.

Greta, pietinėje miesto dalyje, „Šviesų festivaliui“ pasipuošė ir Eduardo Balsio menų gimnazijos alėja. Mokytojų ir mokinių kūrybiškumo dėka nušvito gimnazijos parko alėja.

Šiaurinėje miesto dalyje - savo įkūrimo 70-metį mininti Lietuvos aukštoji Jūreivystės mokykla. Greta mokyklos šį kartą nušvito mažų ir didelių laivų uostas, o šalia Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos esantys studentų namai tapo „Šimtmečio švyturiu“, kuris festivali svečius pasitiks dar vieną vakarą - vasario 16 d.

Pasak VšĮ „Klaipėdos šventės“ pranešimo spaudai, be pagrindinio festivalio akcento, kurį pristatė Italijos menininkai, Klaipėdoje nušvito ir Latvijos bei Suomijos menininkų darbai. Pirmąjį „Šviesų festivalio“ vakarą jie sulaukė itin daug festivalio svečių dėmesio.

Danės skvere įsikūrė trapi ir paslaptinga Suomijos menininko Alexanderio Reichsteino instaliacija - „Jie buvo čia“. Visame parke savo vietas atradę tamsoje matomos figūros, jautriai atliepė ir artėjančio Lietuvos šimtmečio temą - praeities ir dabarties sandūrą, nuolat rašomą istoriją. Anot projekto autoriaus, šviesos instaliacija pristato idėją, kad visi anksčiau čia gyvenę žmonės neišnyksta be pėdsakų: jie esti tol, kol juos prisimename ir įsivaizduojame. Instaliacijoje - 40 švytinčių figūrų - nuo peliukų iki grafų.

Kelrode į festivalį šį kartą tapo Latvijos menininko Janio Petersons šviesos ir vaizdo instaliacija „Kaukė - karnavalas“. Aikštelėje prie Neringos skulptūros (Kūlių vartų g.) nušvitusios instaliacijos centre - karnavalinė kaukė, kuri šviesų ir vaizdų dėka festivalio lankytojus nukėlė į gražiausius pasaulio karnavalus.

Antrąją festivalio dieną dar daugiau projektų kvies švęsti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį ir nusidažys laisvės spalvomis.

Vasario 16-ąją, nuo 17 val., Atgimimo aikštėje - tiesioginis Marijono Mikutavičiaus koncertas iš „Švyturio“ arenos, skirtas Lietuvos valstybės šimtmečiui. 18 val. Karlskronos aikštėje - Lietuvos spalvų žvaigždę iš degančių žvakių sukurti kvies maltiečiai.

Su švente sveikins trispalve nušvitęs Klaipėdos valstybinio muzikinis teatro bokštas, Klaipėdos miesto rotušė. Parkelyje prie Danės krantinės - garsinė instaliacija „Šimtmečio laiko juosta“, kurioje svarbios Klaipėdos istorijos datos. Jau pirmąjį vakarą pamiltas žaidimas - „Lietuvai 100!”, festivalio svečius pasitiks ir antrą vakarą. Skvere prie burlaivio „Meridianas“ įsikūrusio žaidimo sumanytojai kvies atrasti paslėptą, tačiau šventišką užrašą.

Teatro aikštėje - trispalve nušvitęs Klaipėdos dramos teatras, Lietuvos valstybės šimtmečiui skirti spalvingi skanumynai ir „Šimtmečių vartų“ fone „įsitaisiusi“ fotosienelė „Lietuva“.

Tarp šimtmečiu paženklintų festivalio renginių - ir Lietuvos banknotų paroda, kurioje - Lietuvos banknotai nuo 1991 m., įskaitant „maisto talonus“, banknotus su klaidomis, daugumai nematytus bei apyvartoje nepasirodžiusius 100, 500 ir 1000 litus, taip pat 1991 metų Lietuvos banko Šiaulių skyriaus banknotus - centaurus bei litaurus. Kristijono Donelaičio skvere laisvės spalvomis nušvitęs skėčių dangus.
ELTA