Klaipėdoje legaliai įsidarbinti nepilnamečiams - galimybių nedaug

Kone 90 proc. Klaipėdoje gyvenančių moksleivių norėtų patys užsidirbti - atskleidė studentės atliktas tyrimas. Tačiau tas pats tyrimas apnuogino ir kitą faktą - vos 20 proc. apklaustų darbdavių sutiktų įdarbinti nepilnamečius.

Kodėl retas sutinka į darbą priimti jaunuolius, nors dažnai skundžiamasi, kad stinga darbuotojų? Tai diplominiame darbe aiškinosi ir Lietuvos verslo kolegiją baigusi Milda Guokaitė.

Poreikis yra

Nors dažnai manoma, kad nepilnamečiai darbo ieško tik vasarai, ne vienas jų savarankiškai užsidirbti norėtų ir per mokslo metus.

Socialiniuose tinkluose galima rasti ne vieną jauno žmogaus skelbimą, kad ieško darbo nors kelias valandas per dieną, pavyzdžiui, vakarais galėtų prižiūrėti vaikus, vedžioti šunis ir t. t. Suprantama, tokie darbo santykiai dažniausiai yra nelegalūs, dirbama be jokių sutarčių.

„Vaikų poreikiams tenkinti reikia vis daugiau pinigų. Jie nori laisvalaikį leisti su draugais mieste, kavinėse. Kainos kasmet vis didėja. Kasdien prašyti pinigų iš tėvų nepatogu, tad daugelis mano dukros bendraamžių ieško galimybių užsidirbti patys nors smulkioms reikmėms. Deja, tai nėra taip paprasta“, - pasakojo penkiolikmetės mama Donata.

Jos dukrai šiemet pavyko susirasti nedidelį pajamų šaltinį - kelis kartus per savaitę padeda vienam pradinukui ruošti namų darbus. Už valandą gauna 3 eurus.

„Tiesiog paskelbėme feisbuke, kad dukra ieško galimybės užsidirbti ir per pažįstamus suradome jai veiklos. Kelias valandas per savaitę padirbėti jai vienas malonumas, o gauti pinigai labai džiugina. Užsidirbti kad ir 10-15 eurų per savaitę savo reikmėms paaugliui labai gerai. Ir pinigų vertę geriau supranta“, - kalbėjo Donata.

Suprantama, toks dukros darbas - nelegalus, nes dirbama be jokių sutarčių, nemokant mokesčių. Tačiau tokios situacijos gana dažnos, atskleidė ir M. Guokaitės atliktas tyrimas.

Užsienyje įsidarbinti paprasčiau?

„Klaipėdos miesto nepilnamečiai kasmet vis aktyviau ieško darbo, ypač vasaros sezono metu. Klaipėdos mieste darbo ieškantys nepilnamečiai susiduria su sudėtingomis įdarbinimo sąlygomis, todėl jie dažnai neturi galimybės įsidarbinti, net esant darbuotojų paklausai“, - sako Lietuvos verslo kolegiją baigusi M. Guokaitė.

Ji atliko tyrimą ir siekė įvertinti nepilnamečių įdarbinimo galimybes Klaipėdoje ir darbdavių požiūrį į nepilnamečių darbą. Tyrime apklausti 509 nepilnamečiai, iš jų 262 merginos ir 247 vaikinai.

„Būdama nepilnamete pati bandžiau įsidarbinti tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Darbo ieškojau turgavietėse, kavinėse, klausdavau žmonių, gal kam reikalinga kokia pagalba.

Tačiau Lietuvoje trumpalaikio darbo susirasti taip ir nepavyko. Būdama 17-os metų išvykau vasarą į Londoną. Ten pradėjau darbo paieškas ir po savaitės įsidarbinau viešbutyje, ėjau kambarinės pareigas. Įdarbinta buvau oficialiai ir atlyginimas buvo oficialus“, - savo patirtimi dalijosi M. Guokaitė.

Rinktis šią diplominio darbo temą merginą paskatino tai, kad, jos ir dėstytojų žiniomis, tokia tema anksčiau nebuvo rašomi diplominiai darbai.

„Temą siekiau atskleisti labiau iš ekonominės negu socialinės perspektyvos. Tai buvo tikras iššūkis, nes kokybiškos informacijos rinkimas šia tema buvo taip pat sudėtingas. Statistiniai duomenys apie nepilnamečių darbą ar nedarbą nėra renkami, o skirtinguose šaltiniuose nepilnamečių amžius taip pat nurodomas įvairiai, dažnai neminimi 14-15 m. amžiaus nepilnamečiai“, - iškilusiais iššūkiais dalijosi M. Guokaitė.

Pagalbiniai darbuotojai ir pardavėjai

Tyrimas atskleidė, kad daugiausia nepilnamečių Klaipėdoje yra įdarbinami paslaugų sektoriuje - čia darbą gavo net 62 proc. visų Klaipėdoje dirbusių nepilnamečių. Pramonės sektoriuje įdarbinama mažiau nepilnamečių - 26 proc., o žemės ūkio sektoriuje įdarbinti buvo 12 proc. nepilnamečių.

„Daugiausia nelegalaus darbo atvejų užfiksuota paslaugų sektoriuje, bet taip gali būti dėl to, kadangi šiame sektoriuje dirbo daugiausia respondentų. Svarbu pabrėžti, kad nors žemės ūkio sektoriuje nelegalus darbo atvejų užfiksuota mažiausiai, tačiau nelegalus darbas šioje sferoje viršijo legalų darbą„, - teigia M. Guokaitė.

Tyrimas atskleidė, kad populiariausios pagalbinio darbuotojo ir pardavėjo pareigos. Tokius darbus Klaipėdoje minėjo dirbę net 33,3 proc. studentės apklaustų respondentų. Taip pat populiarios auklių, skrajučių platintojų, padavėjų, salės darbuotojų, padavėjų padėjėjų, vaisių ir uogų rinkėjų, sandėlio darbuotojų ir ledų pardavėjų pareigos.

Kas paskatintų įdarbinti nepilnametį?

Taip pat buvo teirautasi darbdavių nuomonės, kas juos paskatintų įdarbinti nepilnamečius savo įmonėse. 80 proc. apklaustų darbdavių atsakė, kad į nepilnamečių įdarbinimą žvelgia nepalankiai dėl per griežtų įstatymų reikalavimų, nepilnamečių, menkų darbo įgūdžių ir darbo patirties nebuvimo.

„Daugiausia respondentų mano, jog niekas nepaskatintų įdarbinti nepilnamečius. Kiti minėjo, kad paskatintų mažesni saugos reikalavimai nepilnamečių atžvilgiu. Tokią poziciją išreiškė 24 proc. respondentų. 18 proc. respondentų pasisakė už pailgintas nepilnamečių darbo valandas ir nereikalingus tėvų ar globėjų ir mokslo įstaigų sutikimus dėl nepilnamečių darbo. 12 proc. respondentų teigiamai atsiliepė apie mokymus pagal įmonės vykdomą veiklą, kuriuos organizuotų valstybinės institucijos, tik 6 proc. darbdavių atsakė, kad subsidijos juos paskatintų įdarbinti nepilnamečius. Darbdaviai, kurie nurodė, jog įdarbina nepilnamečius savo įmonėse, labiausia pasisakė už tai, kad būtų paailgintos nepilnamečių darbo valandos. Tai juos paskatintų įdarbinti daugiau nepilnamečių„, - teigė M. Guokaitė.

Studentės darbe išskiriami 4 pagrindiniai sąlygų gerinimo pasiūlymai dėl nepilnamečių įdarbinimo Klaipėdoje.

„Įstatymų lengvatos dėl saugos reikalavimų, darbo, poilsio ir atostogų trukmės bei ribojamų darbų atkreiptų darbdavių dėmesį į nepilnamečius kaip potencialius darbuotojus. Mokestinės lengvatos ar darbo vietos kainos sumažinimas reikštų pigesnę darbo vietą darbdaviui, vadinasi, darbdavys turėtų investuoti mažiau finansinių išteklių į nepilnametį darbuotoją. Aktyviau viešinama jaunimo darbo centrų veikla padėtų nepilnamečiams sužinoti daugiau informacijos apie darbo galimybes ir kaip jiems patekti į darbo rinką. Darbdavių nuomone, vykdomi valstybinių institucijų ar organizacijų mokymai taip pat paskatintų juos įdarbinti nepilnamečius“, - išvadas pateikia M. Guobaitė.

Dirbti galima nuo 14-os

Pagal mūsų šalyje galiojančius teisės aktus, įsidarbinti galima nuo 14 metų. Tačiau taikomi skirtingi reikalavimai vaikų ir paauglių darbo laikui, darbuotojų saugai, sveikatai ir apribojimai juos įdarbinant.

Vaikams nuo 14 iki 16 metų leidžiama dirbti tik lengvus darbus. Darbdavys gali įdarbinti vaiką nuo 14 iki 16 metų, jeigu yra gavęs ne tik vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo raštišką sutikimą dėl vaiko darbo, asmens sveikatos priežiūros įstaigos išduotą medicininę pažymą su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti konkretų darbą, bet ir mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštišką sutikimą dėl vaiko darbo (mokslo metų laikotarpiu).

Vaikams nuo 14 iki 16 metų ne mokslo metų laiku leidžiama dirbti iki 6 valandų per dieną ir 30 valandų per savaitę, mokslo metų laiku - iki 12 valandų per savaitę. Vaikų darbas draudžiamas: rytais prieš pamokas - nuo 6 iki 7 valandos, taip pat vakarais ir naktį - nuo 20 iki 6 valandos.

Nepilnamečių nuo 16 iki 18 metų įdarbinimo sąlygos ne tokios griežtos. Įdarbinti asmenį nuo 16 iki 18 metų galima, jeigu toks asmuo pateikia medicininę pažymą. Paauglių darbo laiko trukmė leidžiama ne daugiau kaip 8 valandos per dieną kartu su kasdiene pamokų trukme ir ne daugiau kaip 40 valandų per savaitę kartu su pamokų trukme.

Tačiau kad ir kokio amžiaus jaunasis darbuotojas būtų, svarbiausia nepamiršti, kad įsidarbinimas prasideda nuo darbo sutarties pasirašymo. Tai yra garantas, kad darbdavys atsiskaitys su darbuotoju, suteiks galimybę apginti savo teises iškilus bet kokiems nesklandumams.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.