Klaipėdoje keliama idėja atstatyti istorinį Baltąjį švyturį

Vykstant molų rekonstrukcijai Klaipėdoje keliama idėja atstatyti 1884 metais Klaipėdoje iškilusį ir iki Antrojo pasaulinio karo stovėjusį Baltąjį švyturį, tačiau palaikymo jai stinga, o šiam klausimui spręsti antradienį suformuota darbo grupė. 

Baltojo švyturio atstatymo idėją jos autorius, švyturių tyrinėtojas, farologas ir knygų autorius Aidas Jurkštas antradienį pristatė Klaipėdos savivaldybės Jūrinės kultūros koordinacinėje taryboje. 

Šiuo metu vykdoma Klaipėdos uosto molų rekonstrukcija, kuri jau įsibėgėjusi. A. Jurkšto teigimu, tai būtų puiki proga atstatyti ir per Antrąjį pasaulinį karą traukiantis vokiečiams susprogdintą objektą. 

„Tai marinistikos simbolis numeris vienas Lietuvai. Klaipėdai ir Lietuvai ryškesnio jūrinio simbolio už švyturį nėra“, – teigė A. Jurkštas. 

Klaipėdietis teigė kreipęsis į uostą, Susisiekimo ministeriją, vylėsi ir iš Klaipėdos kilusio prezidento Gitano Nausėdos palaikymo.

„Jūsų taryba – paskutinė stotelė“, – sakė A. Jurkštas. 

Jo teigimu, nors vis kalbama apie tai, kad reikia stiprinti Lietuvos kaip jūrinės šalies įvaizdį, marinistinių objektų stinga ir palaikymo nesama. A. Jurkštas tvirtino, kad jo užklausą Prezidentūra informavo nukreipusi užklausą į Susisiekimo ministeriją ir Uosto direkciją. 

„Gavau atsakymus, iš jų du esminiai – Susisiekimo ministerijos – atspindi ir uosto poziciją. Ministerija atsakė, kad vykdomo projekto kontekste pagal statinio paskirtį ir techninius reikalavimus neatitinka kriterijų. Klaipėdos uosto reikmėms kaip navigacinė priemonė švyturys nereikalingas“, – teigė A. Jurkštas. 

Uosto direkcijos atstovė Dalia Gun teigė, jog šis objektas molų rekonstrukcijos projekte nebuvo numatytas. Rekonstrukcija vykdoma Europos Sąjungos lėšomis ir kitąmet jau bus baigta įgyvendinti, o nukrypti nuo terminų negalima. 

„Kaip bebūtų, ką ir minėjo Susisiekimo ministerija, situacija tokia, kad pagal rekonstrukcijos projektą nėra numatyta tokio navigacinio įrenginio, numatytos tam tikros apžvalgos aikštelės. (…) Kaip navigacinio įrenginio nereikia, yra kitų technologijų“, – teigė D. Gun.

A. Jurkštas teigė šį klausimą aptaręs ir su Kultūros paveldo departamento atstovais. Švyturys galėtų iškilti ir kaip kultūros paveldo objektas, kuriame galėtų vykti edukacijos.

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas, Lietuvos laivų asociacijos vykdantysis direktorius Gintautas Kutka pabrėžė, jog tokio statinio nesama nei uosto, nei miesto bendruosiuose planuose, o jų keitimas sudėtingas ir ilgai trunkantis procesas.  

Meras palaiko

Švyturių tyrinėtojo teigimu, Baltasis švyturys anuomet buvo ypatingas objektas. Šis švyturys buvo pavaizduotas ant 200 litų banknoto, buvo kuriamos monetos, pašto ženklai. Interneto kloduose, pasak A. Jurkšto, esama tūkstančiai nuorodų su šio švyturio nuotraukomis. Iki šiol yra išlikę šio švyturio brėžiniai. 

Klaipėdiečio teigimu, aplink Baltijos jūrą esančiose devyniose valstybėse yra keli šimtai švyturių. Kuriamas turistinis žiedas tokių objektų lankymui. A. Jurkšto žiniomis, vien Lenkijoje tokius švyturius aplanko pusantro milijono žmonių.

Jos teigimu, direkcija palaiko jūrinės kultūros objektų atsiradimą ir šį klausimą derėtų svarstyti ieškant kitokių sprendimų. 

Klaipėdos savivaldybės kultūros skyriaus vedėja Eglė Deltuvaitė taryboje kėlė idėją kreiptis į specialistus, galimai dizaino studentus, ir pirmiausia pradėti kurti vizualizacijas, kaip šis statinys atrodytų.

Tuomet, anot jos, būtų galima pakartotinai kreiptis į direkciją ir kitas institucijas bei ieškoti sprendimų. 

Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas BNS sakė palaikantis idėją dėl Baltojo švyturio, jai turi „būti uždegta žalia šviesa, bet procesai tikrai nėra lengvi“.

„Bet kokia mintis, kurioje yra žodis švyturys, man viliojanti ir maloniai klaipėdietiška, sielą glostanti. Kuo švyturių bus daugiau, tame skaičiuje ir Kllaipėdoje, tos jūrinės dvasios, auros bus daugiau. Aš ž bet kokį švyturį, klaipėdietišką baltą, juo labiau turintį istoriją“, – sakė uostamiesčio vadovas.

„Atsiranda žinybinių trikdžių ir trudžių. Kita vertus, sukurti galimybę į švyturį kopti kuo didesniam skaičiui žmonių, tai iš tikrųjų vertybė, dėl kurios verta ieškoti visų galimų sprendimų“, – pridūrė jis.

Jūrinės kultūros koordinacinės tarybos pirmininkas Gintautas Kutka tvirtino, kad norint įrengti švyturtį, reikėtų ieškoti įamžinimo sprendinių.

Pasak jo, tai bus daroma darbo grupėje, skirtoje tolimesniam idėjos plėtojimui. Ji tarybos sprendimu įsteigta antradienį.

BNS