Klaipėdietė menininkė stulbina miestą dar neregėtais piešiniais

Šiuo metu Vilniaus dailės akademijoje studijuojanti klaipėdietė Eglė San Sansches tikisi užkariauti uostamiestį piešiniais, kurių nepastebėti išties sunku.

Praėjusią vasarą Klaipėdos Danės gatvės 43-uoju numeriu pažymėto namo kieme ji jau nupiešė 15 metrų ilgio piešinį, kuriame atsispindi uostamiesčio motyvai. Tačiau Eglė ties vienu piešiniu sustoti net neketina.

Menininkė šią šiltą žiemą nustebino Klaipėdos autobusų parko darbuotojus, ant jų dirbtuvių sienų nupiešusi kitą taip pat uostamiesčio simbolių turintį darbą. Ir nors šio kūrinio paprasti žmonės pamatyti negali, Eglė teigia, kad nuliūsti taip pat nėra ko - mergina jau ateinančią vasarą Klaipėdą ketina priblokšti dar vienu piešiniu, kurį galės išvysti visi.

Praėjusią vasarą uostamiestyje tapėte 15 metrų ilgio piešinį viename uostamiesčio namo kieme. Šįkart vėl nustebinote - Klaipėdos autobusų parke nutapėte kitą milžinišką piešinį. Galima sakyti, kad jus traukia dideli piešiniai? Daug vietos atsiskleisti, tiesa?

Išties paišant ant sienos kyla noras išnaudoti visą erdvę, kuo subtiliau atskleisti piešinį tam, kad jis būtų pastebėtas ne tik žvelgiant iš arti, bet net ir iš kiek tolėliau. Todėl drąsiai galima sakyti, kad mane išties žavi dideli, milžiniškos erdvės pojūtį suteikiantys piešiniai, kurie yra kartu ir lengvai suprantami.

Turėčiau pabrėžti, kad nors man ir patinka masyvaus eskizinio tipo piešiniai, kartu dėmesį teikiu ir mažoms detalėms, nes priėjus arčiau norisi jas paliesti, ištyrinėti.

Prieš kiek laiko gimė idėja nupaišyti piešinį ant Klaipėdos autobusų parko remonto skyriaus sienų? Ką jame vaizdavote?

Ši idėja man kilo dar praėjusių metų rugsėjo mėnesį, tačiau tuo metu norėjau pailsėti, tad prieš mokslų pradžią susiruošiau į kelionę.

Taigi, su Klaipėdos autobusų parko mechanikos skyriaus vadovu sutarėme, kad šio piešinio projektu užsiimsiu iškart po rudens semestro tam, kad nereikėtų važinėti savaitgaliais į Klaipėdą.

Pradėjusi darbą aš noriu būtų neblaškoma, tarytum atsiduoti jam visa siela.

Skyriaus vedėjas sakė, kad jo pagrindinė mintis tokia - piešinys neturi sietis su darbine aplinka. Čia dirbantys žmonės, ko gero, nori atsitraukti ir nuo kasdienės rutinos, pasimėgauti iki tol nematytais, jiems neįprastais vaizdais.

Taigi, prieš šio piešinio kūrybos pradžią pradėjau eskizuoti. Bet kai atvykau į vietą ir pamačiau sieną, darbas netikėtai ėmė vykti ekspromtu.

Sumaniau pavaizduoti vandens pasaulį, tai yra nupiešti žuvis, nes šios ypatingos būtybės asocijuojasi su laisve ir išplaukimu. Jas vaizdavau ant įėjimo sienų. Sukurtas įspūdis, kad šios žuvys tarytum išplaukia į kitus piešinius.

Kitas etapas - medis, kuris susilieja per 2 sienas.

Norėjosi ant visų sienų pavaizduoti skirtingas šalis. Iš jų viskas susilieja į viena. O toliau matyti piešinys, kuriame stūkso kalnai ir skrieja laisvi paukščiai, taip pat yra žemynas, o jame - atplaukiantis laivas.

Pajutau nenumaldomą norą piešiniuose pavaizduoti švyturį, kuris man asocijuojasi su gimtąja Klaipėda. Prisipažinsiu, kad sunkiausia užduotimi tapo galvosopis, ką nupiešti tarp kalnų, apie kuriuos skrieja paukščiai, ir švyturio. Padariau išvadą, kad dykuma, kurioje auga kaktusai, puikiai derėtų.

Taigi, iš viso nupiešiau 7 piešinius, kurie susiliejo į bendrą visumą ir sukūrė atskirą pasaulį.

Ar negaila, kad šis piešinys nėra taip lengvai pasiekiamas daugeliui klaipėdiečių?

Jeigu atvirai, taip, išties šiek tiek gaila. Juk norėtųsi, kad visi galėtų tai pamatyti ir pasidžiaugti. Tačiau tuo pat metu širdį užlieja maloni šiluma, kai suprantu, kad žmonės, kasdien dirbantys prie įvairių mechanizmų, gali atitrūkti nuo darbo, pabėgti nuo viso chaoso, išsivaduoti iš rutinos.

Kokio dydžio yra jūsų piešinys?

Piešinys yra ant sienų, kurių bendras ilgis siekia apie 70-80 metrų.

Kokias priemones naudojote šiam piešiniui? Kiek visko sunaudojote? Kiek laiko trukote?

Priemones naudojau tokias pačias, kaip ir tam pirmam piešiniui Klaipėdoje, Danės gatvės 43 namo kiemelyje: daug mažų teptukų, taip pat juodi dažai. Nenorėjau itin išmarginti sienų, nes vis tik darbo aplinka turi atrodyti estetiškai, tad rinkausi tik baltus ir juodus dažus. Pats paišymo procesas truko geras 5 dienas, o dar kelias dienas sudarinėjau eskizą. Tiesa, kaip ir minėjau, kadangi galiausiai ėmiau kurti ekspromtu, eskizo net nepanaudojau - jį užgožė staiga kilusios kitos idėjos.

Kokios buvo Klaipėdos autobusų parko darbuotojų reakcijos, kai jie pamatė, kad piešiate ant jų dirbtuvių sienų?

Kai pradėjau tapyti piešinį, buvo sekmadienis, taigi, labai daug darbuotojų tuo metu net nebuvo. Tačiau jau kitą dieną vos pradėjusi darbą sulaukiau išties nemažai susidomėjimo. Pripažinsiu, kad iš pradžių tai net šiek tiek trikdė, buvo sunku susikoncentruoti. Tačiau po to viskas stojo į savo vėžes. Sulig kiekviena diena aplink vaikštinėję žmonės džiaugėsi vis labiau. Piešinį apžiūrėjo ir Klaipėdos autobusų parko vadovai, jie taip pat jais itin džiaugėsi. Taip pat džiugu, kad vos ko prireikus darbuotojai buvo labai paslaugūs ir stengėsi kaip įmanydami man padėti.

Ar piešiant šį darbą kilo kokių nors iššūkių?

Tiesą sakant, nepasakyčiau, kad būta didelių iššūkių - viskas vyko sklandžiai. Galiu labai džiaugtis, kad Klaipėdos autobusų parkas užduotį papuošti dirbtuves patikėjo man, manęs niekas nevaržė ir neaiškino, kaip piešinys turi atrodyti, tad galėjau laisvai save išreikšti. Kūrėjui laisvė be galo svarbi.

Priminkite, nuo kelerių metų jūs pradėjote piešti ir atradote meną savo gyvenime.

Piešiu nuo pat vaikystės, tiesa, kūryba užsiimdavau tik kurį laiką, vėliau ji nueidavo į antrą planą. Tad ilgą laiką piešimas nebuvo didelė mano gyvenimo dalis. Kartais piešdavau ir tapydavau, bet galiausiai ir tai apleisdavau.

Tačiau dabar galima skaičiuoti, kad tapymas mano gyvenime šmėžuoja jau porą metų. O intensyviai paišyti pradėjau įstojusi į Dailės akademiją. Čia mums itin dažnai prireikia eskizų, todėl ir piešimo, žinoma, neišvengiame.

Ką jūs studijuojate?

Vilniaus dailės akademijoje esu antro kurso industrinio dizaino studentė.

Taigi, kadangi mokotės sostinėje, joje ir gyvenate. Tačiau ar ateityje ruošiatės grįžti į Klaipėdą?

Gyvenu Vilniuje ir kol čia mokysiuosi, tol ir gyvensiu. Žinoma, kaip bus toliau, niekas nežino. Tačiau pažadu uostamiestyje būti dažnas svečias.

Klaipėdos autobusų parke darbai dar tik įpusėti, nes yra ir kita 2 aukštų siena, kurią taip pat ketinu išpaišyti. Klaipėdoje planuoju praleisti ir vasarą. Kai bus šilta, norėčiau uostamiestyje užsiimti kokiu nors darbu, kuris pradžiugintų miestą. Tiesa, šįkart kurti norėčiau viešoje vietoje, į kurią galėtų patekti visi miestiečiai, nes man norisi, kad klaipėdiečiai matytų tiek tai, kaip kuriamas piešinys, tiek tai, kaip jis atrodys vėliau.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.