Klaipėdai ieškant naujų plotų kapinėms, kliūtimi gali tapti nauji tarybų rinkimai

Miestui ieškant naujų teritorijų kapinių įrengimui, Klaipėdos tarybos kolegijai pristatyta papildyta kapinių plėtros galimybių studija, kurioje numatytos trys potencialios vietos, tačiau baiminamasi, jog besibaigiant kadencijai politikai nespės priimti sprendimų.

Pagrindinėse Klaipėdos kapinėse, Lėbartuose, likus apie 6-7 proc. laisvos laidojimo teritorijos, uostamiestis jau ne vienerius metus kalba apie būtinybę rasti naują šios paskirties objektą. Klaipėdoje didelio laisvo ploto tokiai paskirčiai nesama, tad kompromisų ieškoma su Klaipėdos rajono valdžia. 

„Per 12 metų tokios ilgos derinimo ir tokio sudėtingumo proceso daugiau neatsimenu“, – antradienį tarybos kolegijos posėdyje sakė jam pirmininkavęs meras Vytautas Grubliauskas. 

Ties galimybių studijos papildymu apie metus dirbo urbanistas Donatas Baltrušaitis, antradienį Klaipėdos tarybos kolegijai pristatęs gaires. Urbanisto teigimu, klausimas itin jautrus ir nelengvas, glaudaus bendradarbiavimo siekta su abiem savivaldybėmis – Klaipėda ir rajonu. 

Pastaroji turės pritarti galutinei kapinių įrengimo vietai ir ją numatyti bendrajame rajono plane. Viliamasi, kad ši procedūra bus baigta dar šios kadencijos tarybos posėdžiuose, tačiau neatmetama, jog sprendimai gali nusikelti ir juos tektų spręsti naujai išrinktiems politikams. Tuomet procedūra gali būti užvilkinta.

Galutinį žodį dėl naujų kapinių įrengimo vietos turės pasakyti Klaipėdos rajono savivaldybė ir pažymėti tą vietą rajono bendrajame plane.

Trys potencialios vietos

Galimybių studijoje nagrinėta 11 potencialių vietų, kur galėtų atsirasti šio regiono žmonėms skirtos kapinės. Atsižvelgiant į infrastruktūrinius, socialinius, ekonominius, aplinkosauginius bei kitus faktorius išgrynintos trys teritorijos. 

„Vytiniai, Glaudėnai, Vytaučiai išsirikiavo tarp geriausiai vertintinų teritorijų, nors visos gavo panašų vertinimo balą. Pliusai ir minusai gerokai skirtingi“, – politikams sakė D. Baltrušaitis. 

Anot jo, Žmonių palaikų laidojimo įstatymas numato, kad kapinių plotas turi būti nedidesnis nei 40 ha, įskaitant bendro naudojimo želdynus. Naujų steigiamų kapinių atstumas nuo sanitarinių zonų, gyvenamosios paskirties namų turi būti ne mažesnis kaip 100 metrų. 

Minimos teritorijos yra skirtingos savo plotu bei infrastruktūra. Anot D. Baltrušaičio, Glaudėnuose yra 78 ha apleista nenaudojama teritorija, kurioje negalima statyba ar plėtra dėl esamos sanitarinės zonos dėl anksčiau čia veikusio sąvartyno. Pasak D. Baltrušaičio, čia yra yra nutiestas kelias, visa reikalinga infrastrukūra, nėra nuolatinių gyventojų, tačiau dėl šalia esančio magistralinio kelio ateityje gali prireikti viaduko. Manoma, kad teritorijos išpirkimas galėtų kainuoti iki 3,5 mln. eurų.

Vytiniuose yra 50 ha žemės, aplink taip pat nėra gyvenamųjų pastatų ir išduotų statybos leidimų, tačiau reikia nutiesti visą inžinerinę infrastruktūrą, sklypai yra šalia kelio, tad reiktų įrengti žaliąjį barjerą.

Vytaučiuose žemės sklypas labiausiai atitinka įstatyme numatytą teritoriją – 40 ha. Čia nesama gyventojų, teritorija ribojasi su mišku, tačiau taip pat stinga infrastruktūros, be to, šie sklypai yra toliausiai nuo Klaipėdos. 

D. Baltrušaičio teigimu, norint išpirkti žmonėms priklausančią žemę tai gali užtrukti šešerius metus, o kilus nesutarimams ir prireikus ją paimti visuomenės poreikiams procesas dar pailgėtų. 

Finansuos Klaipėda

„Turime 40 ha numatyti, planuot, bet keičiasi papročiai, tradicijos, formuojasi naujos. Tai suponuoja, kad poreikis bus mažesnis, bet nepaisant to, privalome ieškoti sprendimo puikiai suvokdami, kad gali tapti kapinėmis, į kurias bus laidojami žmonės iš regiono, ne tik Klaipėdos miesto“, – sakė Klaipėdos meras.

Kolegijos nariams keliant klausimą, kas finansuos naujų kapinių įrengimą, V. Grubliauskas patikino, jog  „geriausias prisidėjimas iš rajono būtų vietos suderinimas”.

„Tokia sąlyga, kad prisidėtų ir finansiškai sunkiai tikėtina. Visais atvejais kaštai turi gulti ant Klaipėdos savivaldybės pečių“, – sakė meras.

Anot tarybos narės Juditos Simonavičiūtės, valstybės politika formuojant kapinių plėtrą yra ydinga, esą net tokia didelė šalis kaip Vokietija to nedaro.

„Numatom didžiulius plotus, investuojam milžiniškus pinigus, vien dėl to, kad leidžiam laikyti kai kuriuos kapus, kurie yra užmiršti. Valstybės politika netrukus turėtų keistis. Pasisakau už visus tris variantus“, – sakė politikė. 

Liberalas Saulius Budinas linkėjo valdžiai ieškoti greitų sprendimų, kad netektų į diskusijas įsivelti su kitos kadencijos politikais ir šį klausimą svarstyti dar ketverius metus. 

Anot mero, šis aspektas su dabartine rajono valdžia buvo aptartas. 

Rugpjūčio pabaigoje studija buvo pristatyta Klaipėdos rajono savivaldybės tarybai, kuri paprašė rengėjų  patikslinti kai kuriuos studijoje nurodytus parametrus.

Kapinių plėtros galimybių studijai pirmiausia turi pritarti rajono politikai, tuomet šį sprendimą turės tvirtinti Klaipėdos taryba.