Klaipėda dar kartą atmetė siūlymus panaikinti S. Nėries ir L. Giros gatvių pavadinimus

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba trečiadienį antrą kartą atmetė siūlymus panaikinti Salomėjos Nėries ir Liudo Giros gatvės pavadinimus.

Siūlymą pakeisti S. Nėries pavadinimą palaikė devyni politikai, prieš buvo dešimt, susilaikė 11, siūlymą dėl L. Giros gatvės palaikė 13, prieš balsavo penki, susilaikė devyni.

„Jeigu nesutinkama su Genocido rezistencijos centro sprendimu, jį reikia skųsti. Tai taryba, svarstytina, aš nenoriu čia sufleruoti, bet jeigu jau nepritariame, galbūt reikia protokoliniu pavedimu administracijai pavesti skųsti šitą sprendimą, nes kitaip kažkaip nenuosekliai gaunasi šita situacija“, – posėdžio metu sakė savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas.

Anot jo, teismas negali įpareigoti kiekvieno tarybos nario balsuoti vienaip ar kitaip, tačiau gali pripažinti, kad taryba nevykdo įstatymo reikalavimo ir įpareigoti tai padaryti.

Jei būtų buvę pritarta šiems siūlymams, Kristijono Donelaičio gatvė pailgėtų iki Klaipėdos geležinkelio stoties, o L. Giros gatvė būtų gavusi teisininko ir rašytojo Ernsto Vicherto vardą.

Siūlymas panaikinti S. Nėries ir L. Giros gatves ir jas pervadinti pirmą kartą tarybai buvo teikiamas sausio pabaigoje, tačiau uostamiesčio politikai jį atmetė.

Atsižvelgiant į tai, jog dėl šių siūlymų jau buvo balsuota, posėdžio pradžioje tarybos narys Raimondas Tamošauskas siūlė juos išbraukti iš darbotvarkės, už tai balsavo keturi nariai, prieš – 21, susilaikė – penki.

Kaip anksčiau BNS sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) vadovas Arūnas Bubnys, 2023-ųjų rugsėjį ir 2024-ųjų kovą priimti sprendimai dėl L. Giros ir S. Nėries gatvių pavadinimų pašalinimo. Įstatymas numato trijų mėnesių terminą juos įgyvendinti.

Anot jo, pagal įstatymą, LGGRTC direktoriaus įsakymą savivaldybėms teisiškai privaloma vykdyti, priešingu atveju veiksmai gali būti skundžiami Regionų administraciniam teismui.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai priklausantis tarybos narys Raimondas Tamošauskas teigė, jog balsuos prieš siūlymą, nes jam „įdomu pažiūrėti, kaip pasisakys teismas šiuo atveju“.

„Turi būti vieną kartą duoti atsakymai į tokius klausimus, kur mes pakliuvome į neapibrėžtumo zonas. Vienoje vietoje yra reikalavimas, kitoje sako jūs esate laisvi. Jeigu mes esame laisvi, tai neturi būti reikalavimo“, – kalbėjo politikas.

BNS anksčiau skelbė, jog nuo 2023 metų gegužės, kai įsigaliojo totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas, centro direktorius priėmė 188 sprendimus, iš jų penki apskųsti teismui, dėl to jų vykdymas yra sustabdytas.

Tarp apskustų sprendimų – sprendimas dėl paminklo partizanui Juozui Krikštaponiui Ukmergėje, paminklo karininkui Juozui Barzdai Plungės rajone pašalinimo bei Tarybų gatvės Visagine ir kolūkio pirmininko L. Radėno vardu pavadintos gatvės Radviliškio rajone pervadinimo.

Tuo metu Šiaulių miesto meras Artūras Visockas pernai gruodį pranešė, kad S. Nėries gatvės pavadinimas mieste nebus keičiamas, tačiau savivaldybė dėl šios gatvės į LGGRTC nebuvo kreipusis, tad ir sprendimo dėl jos pervadinimo nėra.

Iki šiol Desovietizacijos komisija yra priėmusi rekomendacijas, o centro direktorius – sprendimus, jog tose savivaldybėse, kurios nėra istoriškai susijusios su poete, S. Nėries gatvės, kiti viešieji pavadinimai turi būti pakeisti.

Vis dėlto tokį sprendimą tiek komisija, tiek centras gali priimti tik tuomet, kai sulaukia ir išnagrinėja konkrečios savivaldybės kreipimąsi. 

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje įsigaliojo 2023 metų gegužę. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti totalitarizmo ir autoritarizmo simboliai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.