Klaidos, kurias daro gyventojai norėdami taupyti šilumą

Dėl dujų kainų krizės augant sąskaitoms už šildymą AB Vilniaus šilumos tinklai (toliau – VŠT) sulaukia susirūpinusių gyventojų klausimų dėl priskaityto didesnio šilumos kiekio pastato bendroms reikmėms. Klientai skundžiasi ir dėl nešylančių arba pernelyg šylančių radiatorių. Kaip spręsti šias problemas? Kaip šilumos energiją vartoti efektyviai ir ką daryti, kad namuose būtų šilta? Atsakymai slypi šilumos punktuose ir neretai klaidinguose gyventojų įsitikinimuose.  

Vieniems karšta, kiti – šąla

Vis dar dažnai pasitaikanti problema – netolygus šilumos paskirstymas butuose. Kitaip tariant, vienuose butuose gyventojai dūsta nuo karščio ir priversti net žiemą laikyti atidarytus langus, o kiti to paties namo gyventojai skundžiasi vos šiltais radiatoriais, todėl net ir mokėdami dideles sąskaitas už šildymą yra priversti šalti. Šioje vietoje vertėtų prisiminti, kad VŠT kaip šilumos tiekėjas visiems namams šilumą tiekia vienodai, tačiau nemaža dalis problemų slypi šilumos punkte, namo vidaus šildymo sistemoje ir jų priežiūroje.

Šąlančių ar perkaitintų butų problemą lemia nesubalansuota daugiabučio namo šildymo sistema. Paprastai taip nutinka senuose daugiabučiuose, kur įrengta nereguliuojama šildymo sistema ir per daugelį metų ji jau būna išsibalansavusi.  

Pasitaiko atvejų, kad sistema išsibalansuoja ir dėl gyventojų savavališkai atliktų remonto darbų. Jeigu viename bute radiatoriai pakeičiami našesniais ar didesniais, atiduodančiais daugiau šilumos nei numatyta projekte, tai tolimesniuose šildymo sistemos taškuose esantiems butams pradeda trūkti šilumos. Padidinus bendrą šilumos srautą kaista tie butai, kuriems anksčiau šilumos pakako. 

 „Pasenusios, išsibalansavusios sistemos nebegali paskirstyti šilumos srauto taip, kad visi butai būtų šildomi vienodai. Tai stipriai didina šilumos energijos sąnaudas ir mažina šių sistemų teikiamą komfortą. Vos išgirdę apie šias problemas gyventojams primename apie namų administratorių pareigas. Šiuo atveju namo šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas privalo nustatyti tinkamą cirkuliacinio siurblio greitį ir šildymo sistemoje užtikrinti optimalų radiatoriuose cirkuliuojančio karšto vandens kiekį. Tada viršutinių ar apatinių (priklausomai nuo paskirstymo sistemos tipo) namo aukštų gyventojai neperšildo savo butų, o jų kaimynai, gyvenantys kituose aukštuose, gauna optimalų šilumos kiekį“, – sako VŠT Klientų aptarnavimo centro Apskaitos prietaisų administravimo grupės vadovas Juozas Paulėkas.  

Ekspertas primena, kad taupyti padeda ir tinkamai šilumos punkte parinktas ir nustatytas vidaus sistemų darbo grafikas. Jo pagalba galima nustatyti tokį šilumos režimą, kad, pavyzdžiui, nakties metu į radiatorius būtų tiekiama mažiau šilumos, būtų žemesnė ir karšto vandens temperatūra. Taip galima sutaupyti iki 10 proc. šilumos energijos. 

Vidaus šildymo sistemų balansavimas ir šilumos punktų tinkamas darbo režimų nustatymas  yra vienas iš tų darbų, kuriuos privalo atlikti namo prižiūrėtojas. Gyventojai už šilumos ir karšto vandens sistemų priežiūros paslaugas kiekvieną mėnesį atsiskaito su prižiūrėtoju ar namą administruojančia įmone ir turi teisę reikalauti iš jo kokybiškų paslaugų.

Verta prisiminti, kad šilumos punkto tinkamas sureguliavimas turi tiesioginę įtaką efektyviam šilumos vartojimui ir gyvenimo komfortui. Šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas gali būti keičiamas, jeigu tokį reikalavimą raštu pateikia daugiau kaip pusė gyvenamojo namo visų butų savininkų. 

Užsukti radiatoriai sutaupyti nepadeda  

VŠT dažnai sulaukia klientų skambučių su klausimu, kodėl jų sąskaitoje priskaičiuotas didesnis šilumos kiekis pastato bendrosioms reikmėms?  

Tokią situaciją lemia klaidingas gyventojų, kurių bute įrengta šildymo sistema su individualiais apskaitos prietaisais ir termostatiniais ventiliais, leidžiančiais reguliuoti šilumos intensyvumą, įsitikinimas.  

„Išvykdami atostogų ar dėl kitų priežasčių gyventojai radiatorius užsuka arba palieka ant minimalaus režimo ilgesniam laikui. Vis dėlto net ir tokiu atveju bute temperatūra paprastai išlieka artima norminei, t. y. 18–22 °C. Tokia temperatūra išsilaiko, nes šiluma į nešildomą butą per vidines pertvaras patenka iš gretimų butų ir patalpų. Prisiminkime elementarius fizikos dėsnius – šiluma juda ten, kur šalčiau, todėl butas šildomas šalia esančių kaimynų sąskaita“, – sako VŠT Klientų aptarnavimo departamento direktorius Laurynas Jakubauskas.  

Siekiant apginti kitų vartotojų interesus, teisės aktuose nustatytas minimalios tolygaus šildymo sąlygos koeficientas, kuris leidžia apskaičiuoti, kiek nešildomas ar minimaliai šildomas butas suvartojo energijos gretimų butų ir patalpų sąskaita. Vartotojui, nesilaikančiam tolygaus šildymo sąlygos, t. y. nešildant ar šildant savo patalpas minimaliai, priskiriamas papildomas šilumos kiekis bendrojo naudojimo patalpoms šildyti (bendrosioms reikmėms).  

Pavyzdžiui, kai pagal buto (patalpos) šilumos skaitiklių rodmenis šilumos suvartojimas lygus 0, tokių butų (patalpų) savininkams papildomai priskiriamas šilumos kiekis bendrosioms reikmėms sudaro 40 % (taikomas tolygaus šildymo koeficientas - 0,4) vidutinio šilumos kiekio, tenkančio pastato vienam kvadratiniam metrui šildyti. Šis dydis skaičiuojamas visų butų faktines šilumos sąnaudas šildymui pagal butų šilumos skaitiklių rodmenis padauginant iš tokio buto (patalpos) ploto. Atitinkamai sumažinama bendrosioms reikmėms priskirto šilumos kiekio dalis, paskirstoma visiems kitiems butams (patalpoms), kurių šildymo sąnaudos atitinka tolygaus šildymo sąlygos reikalavimus. 

„Girdime ir apie gyventojų nesutarimus dėl radiatorių bendro naudojimo patalpose, pavyzdžiui, laiptinėse. Užsukti radiatorių laiptinėse taip pat nereikėtų, nes šiluma ir taip išeina per lauko duris. Jeigu laiptinėje radiatoriai užsukami, šiluma vėlgi per sienas keliauja į šaltesnes patalpas, todėl gyventojai nesutaupo. Labai džiaugiamės klientų pastangomis taupyti ir šilumą vartoti efektyviai, tačiau rekomenduojame radiatorius reguliuoti taip, kad nuolat būtų palaikoma bent 18 °C temperatūra“, – sako L. Jakubauskas.  

Patarimai, kaip išlaikyti šilumą namuose  

Langų, durų sandarinimas ir profilaktinė patikra. Jeigu name langai yra nekokybiški arba seni, reikėtų pasirūpinti, kad šiluma per juos neišeitų į lauką. Plyšius tarp stiklo ir lango rėmo bei tarp lango rėmo ir sienos rekomenduojama užsandarinti silikoninėmis ar kitomis izoliacinėmis medžiagomis. Taip būstas bus geriau apsaugotas nuo šalčio ir kambaryje temperatūra pakils. Taip pat periodiškai reikėtų sureguliuoti langus, kad sandarinimo juostos gerai priglustų prie langų rėmų, tą paprastai atlieka tuo užsiimantys specialistai.  

Šilumą atspindintys ekranai. Nuo šilumos prietaisų sklindanti šiluma neretai tenka ne kambariui, o įsigeria į lauko sieną, todėl ant už radiatorių esančios sienos rekomenduojama priklijuoti šilumą atspindinčius ekranus. Tai – foliją primenanti kiek storesnė medžiaga, kuri atspindi iki 90 proc. infraraudonųjų spindulių ir lemia patalpos oro temperatūros padidėjimą 1–2 laipsniais. Ją nebrangiai galima įsigyti statybinių prekių parduotuvėse.  

Neužstatyti radiatoriai. Patartina neužstatyti radiatorių baldais, neuždengti užuolaidomis, nedžiaustyti skalbinių, nes tai trukdo šilumai sklisti į kambarį. Be to, reikėtų nepamiršti, kad dulkės taip pat trukdo šilumai sklisti patalpoje, todėl šildymo prietaisų paviršius reikėtų reguliariai nuvalyti.  

Teisingas patalpų vėdinimas. Patalpas reikėtų vėdinti ne ilgiau kaip 10-15 minučių iki galo atidarius langus ir sudarius trumpalaikį skersvėjį, kuris pakankamai išvėdintų patalpą, padėtų išvengti drėgmės ir kvapų kaupimosi. Jeigu bute ant radiatorių yra termostatiniai ventiliai, vėdinimo momentu juos reikia nustatyti ant * arba 0 padalos. Geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, negu vėdinti ilgą laiką. Išeinant iš kambario reikėtų uždaryti langus ir orlaides. Tai leis namuose palaikyti pastovią temperatūrą. Prieškambario, laiptinės ir kitų vėsesnių patalpų duris reikėtų laikyti uždarytas.

Infraraudonųjų spindulių šildymas