Kitų metų biudžetas perteklinis, ar tai reiškia, kad gyvenimas Lietuvoje gerės?

Vyriausybė trečiadienį pasitarime apsvarstė Finansų ministerijos pristatytą kitų metų biudžeto projektą, jis teikiamas Seimui.

Skirstant kitų metų finansus ypatingas dėmesys skiriamas skurdui mažinti, gynybai. Daug ginčų sukėlusi pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui turėtų išlikti ties 9 proc., savo ruožtu, gali brangti dyzeliniai degalai, cigaretės. Numatoma ir kitų pokyčių.

Premjeras Saulius Skvernelis atkreipė dėmesį, kad pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį planuojamas perteklinis biudžetas.

„Galime įvardyti keletą aspektų: kalbant apie visus viešuosius finansus - tai perteklinis biudžetas, tai labai svarbu, kalbant apie mūsų finansinius įsipareigojimus. Kitas dalykas: tai yra itin socialiai orientuotas biudžetas. Daugiau kaip 600 mln. eurų skiriama įvairioms socialinėms reikmėms“, - trečiadienį po Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo kalbėjo Premjeras.

Ministras Pirmininkas ypač akcentavo augantį finansavimą krašto apsaugai. S. Skvernelis tikisi, kad Seimas pritars biudžeto projektui.

„Finansavimas gynybai pasieks 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Auga visų sričių biudžetai. Ženkliai auga savivaldybių pajamos - daugiau kaip 250 mln. eurų. Tikiuosi, kad šiam biudžeto projektui bus pritarta Seime, nebus daroma populistinių intervencijų“, - kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Finansų ministras Vilius Šapoka patikino, kad biudžetas suformuotas atsakingai, pasak jo, pagrindinis dėmesys skirtas šioms sritims: skurdo mažinimui, saugumo didinimui, ekonomikos skatinimui ir regionams.

„Jeigu pasaulyje įvyktų neramumai, mums nereikės ieškoti „greitojo kredito“. Numatytas perteklius viešuosiuose finansuose. Visų pagrindinių viešųjų finansų fondų tiek pajamos, tiek išlaidos auga. Kalbant apie pagrindinius padidėjimus, tai didžiausia dalis nukeliauja socialinei sričiai, kad žmogus galėtų išlipti iš skurdo, taip pat sveikatos apsaugai ir šalies gynybai“, - teigė V. Šapoka.

Pagal Vyriausybės siūlymą, nuo kitų metų neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) bus didinamas nuo 310 iki 380 eurų, o minimali mėnesinio alga (MMA) pakils iki 400 eurų.

Atsisakoma papildomo NPD (PNPD), o vietoj jo bus skiriama 30 eurų mėnesinė išmoka vaikui, kurią gaus visi, nevertinant šeimos pajamų. Taip pat bus mokamos papildomos išmokos.

Palyginti su 2017 m. sausio 1 d., pensijos augs 63 eurais per mėnesį, iš viso 2018 m. pensijoms didinti skiriama 371,8 mln. eurų.

Skurdo mažinimui 2018 m. biudžete papildomai numatoma 618 mln. eurų.

Siekiant gerinti sveikatos apsaugos sistemą, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas augs 173 mln. eurų. Kils medikų atlyginimai, bus pradėtos finansuoti naujos iki šiol nekompensuotos gydymo paslaugos.

Lyginant su ikikriziniu laikotarpiu, finansavimas kultūrai išaugo 55,3 proc., 2018 metais jis bus didesnis 28,6 mln. eurų nei šiemet.

Nuo 2018 m. pedagogų atlyginimų augimui, pereinant prie etatinio apmokėjimo, bus skirta 20 mln. eurų, o dėstytojų ir mokslo darbuotojų atlyginimų kėlimui - 22,6 mln. eurų. Taip pat 4 mln. eurų padidės neformalaus vaikų švietimo finansavimas ir 5 mln. nemokamas aukštasis mokslas bakalauro studijose pagal valstybės poreikį.

Kalbant apie lėšas gynybai, 2018 m. Lietuva įvykdys savo įsipareigojimą NATO sąjungininkams ir krašto apsaugai skirs 2 proc. nuo šalies BVP. Lyginant su 2015 m., šalies gynybai ir saugumui bus skiriama dvigubai didesnė suma - 963 mln. eurų.

164 mln. eurų bus skiriama verslo skatinimui ir inovacijoms. Pradedančiam smulkiam verslui suteikiamos pelno mokesčio „atostogos“. Taip pat vienerių metų „Sodros“ įmokų „atostogos“ suteikiamos savarankišką veiklą pradedantiems asmenims.

Išradimų komercializavimui bus taikomas nebe 15 proc., o 5 proc. pelno mokestis, o investuojantieji į technologinį atsinaujinimą gaus 100 proc. pelno mokesčio lengvatą vietoje buvusios 50 proc.

Vykdyti veiklą su verslo liudijimais bus galima apyvartai neviršijant 35 tūkst. eurų (dabartinė riba - 45 tūkst. eurų).

Pasak finansų ministro V. Šapokos, pokyčių sulauks ir žemės ūkis.

„Kiti pakeitimai: žemės ūkio srities įvedimas į bendrą mokestinę sistemą, numatytas pereinamasis laikotarpis, bet mokesčiai tiek individualiems ūkininkams, tiek ūkiams, kurie yra juridinės formos, suvienodinami su kitomis verslo šakomis. Prabangiam turtui įvedamas progresinis tarifas, nuosaikiai didinamas akcizų tarifas dyzeliniams degalams, taip pat žymėtam dyzelinui ir nuosaikiai didinamas cigaretėms“, - sakė V. Šapoka.

Nekilnojamojo turto (NT) gyventojams apmokestinimui taikoma tokia schema: 0 proc. iki 220 tūkst. eurų vertės turto; 0,5 proc. - nuo 220 tūkst. iki 300 tūkst. eurų vertės; 2 proc. - daugiau kaip pusės milijono vertės NT.

Didėjant akcizų tarifui dyzeliniams degalams, kaina augs 2 ct už litrą, o žymėtiems dyzeliniams degalams - 4 ct už litrą.

Cigarečių pakelis dėl didinamo akcizų tarifo gali brangti 10 ct.

Vyriausybė vis dėlto atsisakė planuoto lengvatinių PVM tarifų keitimo, todėl centralizuotai tiekiamam šildymui ir kitąmet liks 9 proc. lengvatinis PVM tarifas.

„Kalbant apie PVM lengvatas. Atsižvelgdami į tai, kad daugelyje sričių radome politinį konsensusą, išskyrus šildymą, paliekame 9 proc. tarifą, neįvedame 15 proc. PVM”, - teigė ministras.

9 proc. PVM gali išlikti ir apgyvendinimo paslaugoms (pvz., viešbučiams), taip pat knygoms, leidiniams, keleivių vežimo paslaugoms.

5 proc. PVM tarifas galiotų kompensuojamiems vaistams, neįgaliųjų technikai, nekompensuojamiems receptiniams vaistams.

Palyginti su 2017 m., savivaldybių biudžetų pajamos kitąmet didės 10,2 proc., tai sudarys 255,8 mln. eurų. Iš visų pajamų šaltinių 2018 m. savivaldybių biudžeto bendra suma sieks 2 761,2 mln. eurų.

Savivaldybės turės daugiau finansinio savarankiškumo, todėl tikimasi, kad kuriama ekonominė gerovė pasieks kiekvieną savivaldybės gyventoją.

Ministras V. Šapoka nurodė tris pagrindinius pajamų šaltinius kitų metų biudžete.

„Ekonomika auga ir šiemet pasiekė piką, šešėlis pradeda trauktis ir iš efektyvesnio perskirstymo, tam ir buvo „pokyčių krepšelio“ schema - nukreipti lėšas būtiniausioms sritims“, - teigė ministras.

Biudžeto rodikliai parengti, remiantis rugsėjo pradžioje paskelbtu ūkio raidos scenarijumi. Jis numato, kad 2018 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,9 proc., vidutinė metinė infliacija sieks 2,7 proc., vidutinis mėnesinis darbo užmokestis (neatskaičius mokesčių) augs 6,2 proc., o nedarbo lygis sumažės iki 6,4 proc.

Viešųjų finansų (valstybės, Sodros, PSDF, savivaldybių biudžetų) perteklius kitąmet turėtų siekti 0,6 proc. BVP.

Prognozuojama, kad 2018 metų valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos (ES) ir kitomis tarptautinės finansinės paramos lėšomis sieks 9,072 mlrd. eurų, arba 6,9 proc. daugiau, palyginti su 2017 metais patvirtintu planu. 2018 metais valstybės biudžeto pajamos, neįskaitant ES ir kitų tarptautinės finansinės paramos lėšų, sieks apie 6,732 mlrd. eurų, arba bus apie 5,4 proc. didesnės, nei planuota gauti šiemet.

Valstybės biudžeto deficitas kitąmet sieks apie 469 mln. eurų, nes planuojama, kad kitų metų valstybės biudžeto asignavimai kartu su ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis sieks 9,541 mlrd. eurų, arba 494,9 mln. eurų daugiau negu 2017 metais. Valstybės biudžeto asignavimai, neįskaitant ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, sudarys 7,424 mlrd. eurų.

2018 metais pajamoms iš mokesčių neigiamą įtaką darys galiosiančios mokesčių lengvatos. Dėl 2018 metais taikomų mokesčių lengvatų mokestinės pajamos bus apie 1,231 mlrd. eurų mažesnės.

Toliau valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas svarstyti bus pateiktas Seimui (ne vėliau, kaip iki spalio 17 d.). Biudžetas tvirtinamas Seimo ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų iki metų pradžios.

ELTA