Kita S. Lipnės verslo pusė: po darbuotojai surengto „linčo teismo“ instagrame – bauda ir skundas teismui

Simona ir Mindaugas Lipniai – žinomi Lietuvos verslininkai ir nuomonės formuotojai, valdantys internetinę ir fizinę parduotuves, prekiaujančias grožio ir buities prekėmis. Socialiniuose tinkluose šis verslas, kuriam daugiausia vadovauja trijų vaikų mama S. Lipnė, atrodo itin gražiai, tačiau yra ir kita pusė – šią savaitę Vilniaus miesto apylinkės teismas pripažino, kad S. Lipnė visai neseniai buvo pagrįstai nubausta už psichologinį smurtą prieš savo darbuotoją.

Alfa.lt žiniomis, ši istorija prasidėjo jau senokai – praėjusią gegužę žiniasklaidoje skelbta, kad dar 2021 m. tarp mažajai bendrijai „Simitri LT“ vadovaujančios S. Lipnės ir vienos iš jos darbuotojų kilo nesutarimų, kai darbuotoją nuomonės formuotoja apkaltino vagyste.

Dėl galimos vagystės buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris vėliau buvo nutrauktas, o pati verslininkė sulaukė Valstybinės darbo inspekcijos dėmesio – buvo įtarta, kad S. Lipnė iš motinystės atostogų grįžusiai darbuotojai, kuri užsitraukė vadovės nemalonę, kūrė nepalankias darbo sąlygas, siekdama, kad ji išeitų iš darbo, viešai aptarinėjo darbuotojos veiksmus.

Po šių pranešimų istorija tarsi aprimo, tačiau, portalo duomenimis, toli gražu nesibaigė – Vilniaus miesto apylinkės teisme šią savaitę išnagrinėtas S. Lipnės skundas, kuriame buvo vertinti jau 2024 m. gruodį, praėjus pusmečiui po į žiniasklaidą patekusios istorijos, verslininkės skelbti pasisakymai.

O iš turimų duomenų matyti, kad problemos Lipnių versle gali būti ne atsitiktinės, o sisteminės – šią savaitę teismo priimtame nutarime teigiama, kad per pastaruosius penkerius metus S. Lipnė iki šios bylos administracine tvarka buvo bausta daugiau nei 20 kartų, daugelis padarytų nusižengimų susiję su jos, kaip vadovės, netinkamu pareigų vykdymu, po šio administracinio nusižengimo padarymo ji administracinėn atsakomybėn yra patraukta dar 5 kartus, taip pat ir dėl netinkamo elgesio su darbuotojais.

Su pačia S. Lipne Alfa.lt trečiadienio vakarą pamėgino susisiekti, tačiau kol kas nesėkmingai.

Po viešų vadovės „istorijų“ – nerimas ir panikos atakos

Bylos, su kuria, kol kiti portalai miega, Alfa.lt iš dalies susipažino, duomenimis, 2024 m. gruodžio 11 ir 12 dienomis S. Lipnė instagrame, kuriame turi šimtatūkstantinį sekėjų būrį, menkinančiai ir žeminančiai aptarinėjo vieną iš savo darbuotojų. Pastarųjų įrašų instagrame rasti nepavyko, tad tikėtina, kad jie buvo pateikti „Stories“ formatu, kuris sekėjams rodomas 24 valandas, vėliau išnyksta.

Instagrame kelis kartus istorijas įkėlusi S. Lipnė teigė, kad viena jos darbuotoja po kiekvieno pokalbio su ja ar jos vyru vyksta į priimamąjį ir pasiima laisvas dienas arba tiesiog piktnaudžiauja, imdama nedarbingumą, kartu parodė jai siųstą pranešimą, kad darbuotoja esą vartoja alkoholį, o tuomet neblaivi vairuoja.

Verslininkė taip pat nurodė, kad pastaroji darbuotoja su kolege iš jos įmonės pavogė daugiau nei 30 tūkst. eurų ir dar detalizavo, kaip tai galėjo būti daroma, teigė, kad vyko ikiteisminis tyrimas dėl svetimo turto pasisavinimo ir kokia šios darbuotojos gynybinė versija buvo šio tyrimo metu.

Teisybės dėlei, kaip paaiškėjo iš bylos duomenų, šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, tačiau, kaip galima suprasti, nustatyta, kad darbuotoja tikrai iš parduotuvės pasisavino prekių už mažą sumą, todėl dar 2024 m. pirmoje pusėje jai turėjo būti iškelta administracinio nusižengimo byla dėl smulkios vagystės, sukčiavimo ar turto pasisavinimo ar iššvaistymo. Tačiau pati S. Lipnė nurodė, kad, nors ir žino, jog tokia administracinė teisena turėjo būti pradėta, jos baigties nežino.

S. Lipnės šeimos verslas itin gerai atrodo socialiniuose tinkluose, tačiau tikrovėje yra ir nemalonių jo pusių. / Fotobankas

Po paskelbtų vaizdo įrašų sekėjai S. Lipnei siūlė išmokėti šiai darbuotojai „6 mėnesius“, tačiau pati verslininkė teigė duoti darbuotojai dar daugiau pinigų nenorinti.

„Aš jus visus informuosiu, kada ji grįš iš nedarbingumo. Galėsite nueiti su ja bendrauti“, – tokią žinią, kaip užfiksuota teismo nutarime, savo sekėjams paskleidė S. Lipnė.

O norinčių pabendrauti atsirado – vienas sekėjas žadėjo nueiti į parduotuvę, nufotografuoti verslininkei užkliuvusią darbuotoją ir nuotrauką paskelbti viešai.

Pati darbuotoja, kaip galima suprasti iš bylos duomenų, po tokių vadovės pareiškimų jautėsi pažeminta, bijojo grįžti į darbą, jai prasidėjo nerimo ir panikos atakos, bijojo išeiti iš namų, todėl teko kreiptis į psichiatrą.

Teisme paaiškėjo, kad darbuotoja tuo metu išties buvo nedarbinga, o vėliau į darbą negrįžo.

Už „istorijas“ – bauda

Valstybinė darbo inspekcija šių metų kovo 5 d. už tokias „istorijas“ verslininkei skyrė 1150 eurų administracinę nuobaudą pagal Administracinių nusižengimų kodekso 96 straipsnį.

Nors pati S. Lipnė vėliau teismui bandė įrodyti, kad tik sekėjams guodėsi kasdieniais rūpesčiais, Darbo inspekcija į šią situaciją pažvelgė kitaip – kaip į nuomonės formuotojos surengtą savotišką viešą „linčo teismą“, kai tūkstantinei sekėjų armijai apie konkrečią darbuotoją buvo peršama neigiama nuomonė.

Anot Darbo inspekcijos, toks S. Lipnės elgesys savo darbuotojos atžvilgiu buvo nepriimtinas, įžeidė darbuotojos garbę ir orumą ir sukūrė „bauginančią, priešišką, įžeidžiančią ir žeminančią darbo aplinką, siekiant padaryti darbuotojai psichologinį poveikį, sumenkinti ir įstumti į beginklę, bejėgę padėtį“. Kalbant paprasčiau – verslininkė sukūrė tokią darbo aplinką, kurioje darbuotoja patyrė psichologinį smurtą.

Lipniai turi internetinę parduotuvę, kurioje prekiauja grožio ir buities prekėmis, taip pat ir kelias fizines parduotuves.

Instagramas – ne darbo vieta

Darbo inspekcijos nubausta S. Lipnė su tokiu sprendimu nesutiko ir apskundė jį Vilniaus miesto apylinkės teismui. Kaip teismui nurodė verslininkės atstovė Evelina Trukšinienė, jos klientė istoriją apie savo valdomą verslą pasakojo nenorėdama pakenkti darbuotojai ir negalvodama, jog pasidalijimas anonimine istorija su savo sekėjais sukels jai nemalonias emocijas.

Dėl elgesio su darbuotoja pačiai S. Lipnei teko kreiptis į teismą, mėginant įrodyti, kad buvo nubausta nepagrįstai. / BNS

Skunde taip pat teigta, kad instagramas, kuriame S. Lipnė kalbėjo apie savo darbuotoją, nėra verslininkės darbo vieta, o pati nuomonės formuotoja su savo sekėjais nuolat dalijasi savo kasdienybe, todėl pasidalijo ir savo valdomos įmonės problemomis, išreiškė nuomonę apie galimą netinkamą elgesį, siekdama parodyti visuomenei, kad iš pažiūros be rūpesčių gyvenantys žmonės iš tikrųjų susiduria su realiomis problemomis.

Pasak teisininkės, jos klientė taip pat nė karto nepaminėjo savo darbuotojos vardo ir pavardės, o iš bendrai pateiktų duomenų šią darbuotoją galėjo atpažinti tik kiti parduotuvės darbuotojai ar žmonės, kuriems S. Lipnė pati papasakojo apie savo verslo peripetijas.

Kartu skundu buvo prašoma atkreipti dėmesį ir į pačią psichologinį smurtą patyrusią darbuotoją – ši esą ne vieną kartą yra teikusi skundus tiek dėl savo darbovietės, tiek dėl S. Lipnės, įrašinėja pokalbius, atsisako vadovams atsakyti į darbinius klausimus, vietoje problemų sprendimo konstruktyviais būdais, S. Lipnės nuomone, siekia tik sukelti kuo daugiau problemų, pasinaudoti darbuotojų apsauga ir pasipelnyti iš Lipnių verslo.

„Darbuotojos požiūris į darbo santykius yra piktybiškas, į ką taip pat turi būti atsižvelgiama“, – tokie skundo motyvai nurodomi priimtoje nutartyje.

Kartu verslininkė per atstovę gynėsi – nors instagrame turi šimtatūkstantinę sekėjų armiją, „storius“ perklauso tikrai ne tiek žmonių, geriausiu atveju 10–15 proc. sekėjų.

Skundo netenkino, bet baudą sumažino

Darbo inspekcija tokiam skundui prieštaravo, teigdama, kad S. Lipnė, būdama bendrovės direktore, turėjo pareigą rūpintis darbuotojų gerove, tačiau, užuot tai dariusi, pažeidė ne tik etikos normas, bet ir sąžiningumo, bendradarbiavimo, saugių ir sveikatai nekenksmingų darbo sąlygų sudarymo principus.

Nors S. Lipnė su savo atstove teigė, kad instagramas – ne darbo vieta, anot Valstybinės darbo inspekcijos, taip siaurai į šią situaciją žiūrėti negalima, net ir toks elgesys, kai apie darbuotoją kalbama netiesiogiai, sukuria psichologinį smurtą, nebūtina bendrauti akis į akį ar darbo vietoje.

Tokios pačios pozicijos laikėsi ir teismas, atmetęs S. Lipnės skundą. Kaip konstatavo jį išnagrinėjusi teisėja Božena Mozūraitienė, Darbo inspekcija pagrįstai nustatė, kad verslininkė prieš darbuotoją naudojo psichologinį smurtą.

Anot teismo, nors pačios darbuotojos vardas ar pavardė nebuvo paminėti, visgi ši darbuotoja tuo metu vienintelė užėmė bendrovėje tam tikras pareigas, be to, buvo grįžusi po pustrečių metų atostogų (kaip galima suprasti, motinystės). Pastarųjų duomenų, teismo vertinimu, užteko, kad būtų galima identifikuoti konkrečią darbuotoją.

Taip pat, anot teisėjos, nors ir galima sutikti, kad S. Lipnės „storius“ peržiūri tikrai ne visi šie sekėjai, vis dėlto net ir nurodyti 10–15 proc. sekėjų sudaro apie 20 tūkst. žmonių, kas yra neabejotinai didelis skaičius ir kas tik patvirtina, kad iš tokio kiekio žmonių tikrai galėjo atsirasti (ir atsirado) tokių, kurie identifikavo aptariamą darbuotoją ir ėmė istoriją skleisti dar platesniam asmenų ratui.

Tačiau teismas, nors skundą ir atmetė, sumažino S. Lipnei skirtą baudą – anot B. Mozūraitienės, verslininkės padaryta veikla buvo netinkamai kvalifikuota, o ją perkvalifikavus proporcingumo principus atitinkanti bauda būtų 560 eurų.

Tokią baudą S. Lipnė kol kas turėtų mokėti tik teoriškai – verslininkė dar gali pateikti skundą Vilniaus apygardos teismui.